Ukraina toliau ginasi nuo Rusijos, kuri pradėjo agresiją 2014 metais, pratęsė ją 2022-aisiais ir tebevykdo iki šiol. Esant gana statiškai fronto linijai, raketų ir dronų atakos nesiliauja.
Tomas Čyvas
Prieš kelias dienas Rusija – besiginančios Ukrainos – buvo masiškai atakuota dronais, pranešta apie skrydžius ir gaisrus keliuose regionuose, ypač nukentėjo dvi naftos perdirbimo gamyklos.
Ukraina ginasi
Riazanėje (visai netoli Maskvos), anot viešųjų ryšių pranešimų, buvo atakuota naftos perdirbimo gamykla. „Telegram“ kanaluose skelbiami liudininkų vaizdo įrašai, kuriuose matyti ugnies kamuoliai.
Tuo tarpu regiono valdžia patvirtino patį dronų atakos faktą. Konkrečiai, Riazanės srities gubernatorius Pavelas Malkovas pranešė, kad „nuolaužos pateko į įmonės teritoriją, pasekmės šalinamos“.
Samaros srityje po atakos galingai dega Novokujbyshevsko naftos perdirbimo gamykla. Vaizdo įrašuose, paskelbtuose stebėjimo kanaluose, matyti, kaip po smūgio į gamyklą kyla ugnies ir dūmų stulpas.
Samaros srities gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas patvirtino patirtą dronų smūgį: „Šiandien ryte priešo dronai atakavo vieną iš pramonės įmonių Novokujbyševske. Vietoje dirba operatyvinės tarnybos“, – parašė jis savo „Telegram“ kanale.
Be to, Penzoje buvo užpulta įmonė „Elektropribor“. Pranešama, kad virš miesto buvo užfiksuoti penki sprogimai. Ši gamykla yra labai svarbi Rusijos Federacijos kariniam pramonės kompleksui. Jos veikla tiesiogiai susijusi su gynybos sektoriumi ir valstybės gynybos užsakymų vykdymu.
Gamykla specializuojasi ryšių šifravimo priemonėse ir aparatūros sprendimuose aviacijai, šarvuočių technikai, laivams ir kosminėms aparatams.
Ką darys Rusija ir JAV?
JAV prezidento Donaldo Trumpo reakcija į agresyvius buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo (kartais išlipančio iš alkoholinės komos – red. past.) pareiškimus sukuria pavojingą precedentą, kai branduolinė politika gali būti formuojama emocijų ir socialinių tinklų įrašų įtakoje.
Taip mano britų analitikas, Jungtinės Karalystės parlamento narys Bobas Silis. Jo nuomonė buvo paskelbta britų leidinyje „The Telegraph“.
B. Silis rašo, kad mes jau pripratome prie Rusijos vadovybės branduolinių grasinimų, bet dabar JAV prezidentas viešai į juos sureagavo, pareikšdamas, kad nurodė dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus „atitinkamose zonose“.
Britas teigiamai vertina tai, kad „Trumpas pradeda matyti Rusijos režimo tikrąją prigimtį“, nes jis, neva, supyko dėl to, kad jo politika nuraminti Kremlių neveikė – nepaisant „neįprastos taktikos pasiūlyti, nepaisant ukrainiečių nuomonės, taikos susitarimą“, kuris leistų Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui „praktiškai nesulaukti atsakomybės už savo armijų siaubingus veiksmus“. Turbūt turimos omenyje reparacijos.
Pasak brito, Kremlius jau daugelį metų tiria Vakarų lyderių motyvaciją ir gerai supranta jų elgesį. Be to, Silis mano, kad yra rizika, jog branduolinė politika – sritis, kurioje dėl jos ypatingo pavojingumo paprastai kiekvienas žodis yra pasveriamas specialistų – tapo „trash talk“ stiliaus internetinių mainų dalimi.
Nepaisant to, kad tikimybė, jog Putinas panaudos branduolinį ginklą, yra nedidelė, ji nėra lygi nuliui, įspėja Silis.
Mat dar nuo 2005 m., kai diktatorius pradėjo politinį ir karinį spaudimą Ukrainai, kad galiausiai ją užkariautų, jis kiekvieną kartą, kai nepasiekia savo tikslo, paaštrina konfliktą.
„Taip buvo 2014 m. per dalinį įsiveržimą į rytinę Ukrainą, o vėliau – 2022 m. per visapusišką puolimą. Ar jis vėl eskaluos konfliktą – šį kartą branduoliniais ginklais?“ – rašo analitikas.
Jis pažymi, kad Rusijoje aktyviai diskutuojama apie vadinamąją „eskalavimo deeskalavimo labui“ doktriną, pagal kurią branduolinis ginklas gali būti naudojamas siekiant perimti kontrolę nad konfliktu, priverčiant priešą kapituliuoti.
Anot B. Silio, remiantis konfidencialiais dokumentais, pirmasis žingsnis gali būti „demonstracinis smūgis“, pavyzdžiui, į vandenį. Toliau – ataka į negyvenamą vietą sausumoje. Trečiasis smūgis gali būti suduotas kariniam taikiniui, pavyzdžiui, transporto mazgui. Po to gali prasidėti daugybė taktinių branduolinių smūgių operacijų teatro ribose, rašo Silis.
Ekspertas primena, kad Putinas palaipsniui mažina branduolinio ginklo panaudojimo ribą. Jei 2014 m. Rusijos karinėje doktrinoje buvo tik du atvejai, kai leidžiama jį naudoti – atsakant į branduolinį smūgį arba esant grėsmei Rusijos egzistencijai, – tai jau 2020 m. dokumente leidžiama branduolinė ataka, jei Rusijai gresia „neišvengiamas branduolinis puolimas“ (t. y. galima prevencinio smūgio prevencija) arba jei ji prarastų kontrolę savo ginklų arsenalu, pavyzdžiui, dėl daugybės taškinių smūgių įprastiniais ginklais.
O 2024 m., pasakojo britų politikas, Putinas vėl sumažino branduolinio ginklo panaudojimo ribą, pareikšdamas, kad įprastas raketinis smūgis Rusijai taip pat gali būti pagrindas branduoliniam atsakui.
Tuo pat metu, pažymėjo jis, Ukrainos operacija „Voratinklis“ prieš Rusijos aerodromus birželio mėn. nesukėlė tokios reakcijos.
Atsakydamas į klausimą, ką tokiu atveju daryti, B. Silis teigia, kad „tikslių atsakymo variantų nėra, ir ši krizė gali tapti dar pavojingesnė“.
„Putino režimas nusiteikęs karui – čia negali būti jokių iliuzijų. Jis nenori taikos. Šią savaitę esu Kijeve, kur pristatau savo knygą apie naują Rusijos karą, o miestas nuolat patiria raketų atakas, kartais ilgalaikes. Putinas veda Trumpą už nosies“, – rašo jis.
Jo nuomone, geriausia strategija Vakarams būtų remti Ukrainą, ypač jos priešlėktuvinę gynybą, idant ji galėtų sulaikyti Rusiją mūšio lauke ir, galbūt, priversti Putiną užbaigti karą.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, po to, kai Trumpas paskelbė Putinui naują ultimatumą dėl karo Ukrainoje, Medvedevas įsiuto ir pradėjo kalbėti apie karą su JAV. Jis, be kita ko, pažymėjo, kad „kiekvienas naujas ultimatumas yra grėsmė ir žingsnis link karo“ ne tarp Rusijos ir Ukrainos, o tarp Rusijos ir JAV.
Atsakydamas į Medvedevo grasinimus, Trumpas pareiškė, kad JAV panaudos branduolinius povandeninius laivus. Jis paaiškino, kad nurodė dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus „atitinkamose vietovėse“ tuo atveju, jei „kvaili“ ir provokuojantys buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimai „taps kažkuo didesniu“. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „Truth Social“.
