Pavasarinė alergija kamuoja trečdalį gyventojų, tačiau gydosi ne visi – kuo tai gresia?
Kiekvieną pavasarį pradėjus žydėti medžiams ir augalams, žiedadulkių koncentracija ore ženkliai išauga, sukeldama alergines reakcijas jautriems asmenims.
Ši problema kamuoja nemenką šalies gyventojų dalį – kone trečdalis jų (30 proc.) kasmet patiria įvairaus intensyvumo alerginius simptomus, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas.
Visgi kas penktas (21 proc.) nuo alerginių reakcijų kenčiantis gyventojas nesiima jokių veiksmų ar gydymo priemonių, rodo tyrimo rezultatai.
Alergologai ir klinikinės imunologijos specialistai pabrėžia, kad nevaldoma alerginė būklė gali progresuoti ir į sunkesnes ligas.
Kasmet atgimstanti gamta – iššūkis sveikatai
Lietuvoje pirmieji pradeda žydėti beržiniai medžiai – jų sezonas dažnai prasideda dar vasario pabaigoje ir tęsiasi iki birželio pradžios.
Alergologai ir klinikinės imunologijos specialistai pabrėžia, kad nevaldoma alerginė būklė gali progresuoti ir į sunkesnes ligas.
Nuo gegužės iki liepos mėnesio, žydint žolėms ir javams, žiedadulkių koncentracija pasiekia aukščiausią lygį.
Rudenį, nuo rugpjūčio iki pirmųjų šalnų, žydi įvairios piktžolės, iš kurių pagrindiniu alergenu tampa pelynas.
Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos ekspertas Audrius Zinevičius, didesnė gyventojų dalis (23 proc.) nurodo pavasario laikotarpiu patiriantys lengvus alergijos simptomus, o 7 proc. susiduria su stipriais simptomais.
„Iš tyrimo rezultatų taip pat matome, kad alergijos požymiai dažniau pasireiškia didžiųjų ir kitų miestų gyventojams, jų dalis siekia apie 25 proc. Tuo tarpu kaimo vietovėse šiuos simptomus patiria gerokai mažesnė dalis respondentų − apie 18 proc. Didesnė oro tarša miestuose ir alergenų koncentracija urbanizuotose teritorijose gali būti veiksniai, lemiantys tokį skirtumą“, − sako A. Zinevičius.
Remiantis tyrimu, pagrindinės prevencinės ir gydomosios priemonės, kurių imasi gyventojai, siekdami palengvinti jaučiamus alergijos simptomus, yra gydytojo paskirtų medikamentų vartojimas (43 proc.).
„Be medikamentų naudojimo gyventojai imasi ir prevencinių priemonių. Visų pirma, tai higienos procedūros po buvimo lauke (33 proc.), be to, dalis gyventojų naudoja oro valytuvus ir drėkintuvus, stengiasi riboti buvimą lauke“, − komentuoja A. Zinevičius.
Uždelsus gali laukti sudėtingesnis gydymas
Anot medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ alergologės ir klinikinės imunologės dr. Neringos Stirbienės, alerginių simptomų valdymas grindžiamas trimis etapais: alergenų vengimu, medikamentiniu gydymu ir specifine imunoterapija.
„Svarbu riboti kontaktą su žiedadulkėmis – po buvimo lauke nusiprausti, pasikeisti drabužius, nevėdinti patalpų sausomis dienomis, naudoti oro valytuvus, plauti plaukus, šukuoti augintinius. Lauke padeda akiniai nuo saulės ir medicininės kaukės. Visiškai išvengti alergenų nepavyksta, todėl taikomi antihistamininiai vaistai (vietiniai ir sisteminiai) bei, esant indikacijoms, specifinė imunoterapija“, – išskiria dr. N. Stirbienė.
Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, kas penktas respondentas (21 proc.), kenčiantis nuo alerginių reakcijų, nesiima jokių veiksmų simptomams valdyti. Anot dr. N. Stirbienės, ilgainiui alerginiai įsijautrinimai gali intensyvėti, o pacientams, turintiems alerginę slogą, kyla didesnė rizika susirgti alergine bronchine astma, kuriai reikalingas sudėtingesnis gydymas.
„Alerginiai simptomai, tokie, kaip sloga, čiaudulys, akių niežėjimas ir ašarojimas, ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir trukdo darbui, miegui bei susikaupimui. Tyrimai rodo, kad alergiški mokiniai, ypač egzaminų laikotarpiu per žydėjimo sezoną, dažniau pasiekia prastesnių rezultatų. Be to, alerginė sloga sukelia nosies gleivinės uždegimą, dėl kurio ji tampa jautresnė kitiems dirgikliams“, – sako specialistė.
Dr. N. Stirbienė pažymi, kad nors alergijos metu pasitaiko nosies tekėjimas ar užgulimas, bet karščiavimas, sąnarių skausmas ar kosulys jai nėra būdingi – šie simptomai dažniau rodo virusinę ar net bakterinę infekciją, todėl svarbu jų nesupainioti.
Klimato kaita kels iššūkių sveikatos priežiūros sektoriui
Alergologės ir klinikinės imunologės teigimu, klimato kaita jau dabar veikia žydėjimo sezono pradžią ir trukmę, o šiltesnės žiemos bei invazinės augalų rūšys prisideda prie dažnesnių ir intensyvesnių alergijos atvejų. Be to, oro tarša didina žiedadulkių agresyvumą, todėl stipresni simptomai gali pasireikšti net esant mažesnei jų koncentracijai.
Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovo A. Zinevičiaus, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, žydėjimo sezonas prasideda vis anksčiau ir užsitęsia ilgiau.
„Tikėtina, kad ateityje sveikatos priežiūros sektoriui teks susidurti su didesniu krūviu šiais laikotarpiais, nes vis daugiau gyventojų kreipsis dėl alerginių reakcijų. Niekada anksčiau nepatyrus pavasarinės alergijos, tačiau pajutus pirmuosius simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Tik išsami medicininė apžiūra gali padėti tiksliai nustatyti sveikatos būklę, todėl nereikėtų laukti, tikintis, kad negalavimai praeis savaime“, – teigia A. Zinevičius.
Pasak eksperto, turint privačią sveikatos draudimo apsaugą, atsiveria galimybės greičiau ir patogiau pasirūpinti savo sveikata – operatyviai gauti kokybiškas gydymo paslaugas, pasirinkti pageidaujamą specialistą, atlikti reikiamus tyrimus. Be to, draudimo lėšomis gali būti padengiamos ir išlaidos vaistams bei medicinos priemonėms.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
