2025 metai Lietuvos verslo pasauliui atneša tiek naujus iššūkius, tiek galimybes. Nauji įstatymai ir esamų teisės aktų pakeitimai žada reikšmingus pokyčius darbo santykių, reklamos, mokesčių, aplinkosaugos ir kitose srityse. Kaip teigia Advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS | VENSLAUSKAS teisininkas Mindaugas Šveiteris, šie pokyčiai, nors ir skirti modernizuoti šalies teisinę sistemą ir atliepti kintančius visuomenės poreikius, kelia nemažai klausimų ir iššūkių, o besikeičianti teisinė aplinka reikalauja nuolatinio budrumo ir gebėjimo greitai adaptuotis.
Darbo santykių dinamika: nauji reikalavimai ir darbuotojų garantijos
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimai, kurie reikšmingai pakeis darbo santykių reguliavimą. Vienas svarbiausių pokyčių – privalomas pranešimas SODR-ai apie darbo sutarties sudarymą ir juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą ne vėliau kaip vieną valandą iki darbo pradžios. Pasak teisininko, šis reikalavimas padės didinti darbo santykių skaidrumą ir veiksmingiau kovoti su nelegaliu darbu.
Taip pat bus įtvirtintos naujos nuostatos, stiprinančios darbuotojų teises. Atleidžiamiems darbuotojams bus suteikta ilgalaikio darbo išmoka, o viršvalandžių darbas bus galimas tik darbuotojo rašytiniu sutikimu, išskyrus įstatyme numatytus išimtinius atvejus.
„Šie pakeitimai suteiks darbuotojams daugiau garantijų ir teisių, tačiau jie taip pat įpareigoja darbdavius vykdyti kruopštų ir atsakingą darbo laiko bei personalo planavimą,“ – pabrėžia M. Šveiteris.
Mokesčių sistemos pokyčiai: finansinis planavimas ir strateginis mąstymas
Pasak specialisto, įsigaliosiantys Pelno mokesčio ir Akcizų įstatymo pakeitimai atneš reikšmingų pokyčių mokesčių sistemoje. Pelno mokesčio tarifas didės nuo 15 iki 16 proc., o lengvatinis tarifas – nuo 5 iki 6 proc.
„Šis pokytis gali reikšmingai paveikti mažą pelningumą turinčias įmones, kurios jau dabar susiduria su didėjančiomis veiklos sąnaudomis,“ – pastebi teisininkas.
Be to, keisis neapmokestinamųjų pajamų ir leidžiamų atskaitymų tvarka, įskaitant naujas lengvųjų automobilių išlaidų atskaitymo taisykles, atsižvelgiant į automobilio išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį. Akcizų srityje CO2 dedamoji taps svarbia dalimi, didės akcizai alkoholiui, tabakui ir elektroninių cigarečių skysčiui. Numatomos išimtys energiniams produktams, naudojamiems kaip šildymui skirtas kuras arba variklių degalai tam tikrose sferose.
Aplinkosaugos mokesčių ir atsakomybės griežtinimas: nauji reikalavimai ir sankcijos
Nuo 2025 m. sausio 1 d. bus įvesta mokesčio už aplinkos teršimą lengvata už perdirbtas PET pakuotes, o gegužės 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, kurie reikšmingai ribos vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą. Viešojo maitinimo vietose bus draudžiama neatlygintinai dalinti tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius, o vietoj to turės būti pasiūlytos tvarios alternatyvos.
Be to, numatyta pareiga imti užstatą už tam tikrų rūšių pakuotes ir griežtinama atsakomybė už reikalavimų, susijusių su pakuočių atliekų tvarkymu, nevykdymą. M. Šveiteris viliasi, kad nauji reikalavimai paskatins verslus ieškoti tvarių sprendimų, aktyviai prisidėti prie aplinkosaugos tikslų ir užtikrinti atitiktį griežtėjantiems reikalavimams.
Juridinių asmenų atsakomybės horizontai: griežtesnė kontrolė ir naujos sankcijos
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai reikšmingai išplės juridinių asmenų atsakomybės ribas. Nustatoma nauja alternatyvi poveikio priemonė – draudimas juridiniam asmeniui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, taip pat galimybė panaikinti veiklos leidimus ar licencijas, jei nusikalstama veika buvo susijusi su juridinio asmens veikla.
Teismams skiriant bausmę privaloma atsižvelgti į juridinio asmens organizacinę kultūrą, veiklos kontrolės politiką, pastangas šalinti nusikalstamos veikos padarinius ir vykdyti prevenciją. Naujos poveikio priemonės taip pat apima draudimą juridiniams asmenims dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti paramą, subsidijas ar dotacijas bei galimybę reorganizuotis. Taip pat nustatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar darbuotojams už bausmės ar poveikio priemonės nevykdymą.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais evoliucija: praktiniai aspektai ir prisitaikymo strategijos
M. Šveiteris primena, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. keisis ir atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarka. Atsiskaitant už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais, bendra mokėtina suma bus apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio. Šis pakeitimas palies visus ūkio subjektus, kurie atsiskaito grynaisiais pinigais, ir pareikalaus atitinkamų techninių ir organizacinių priemonių, tad šiems itin svarbu laiku atnaujinti kasos aparatus ir apie būsimos pokyčius informuoti klientus.
„2025-ieji atneš ne tik naujus iššūkius, bet ir galimybes. Laiku gauta profesionali konsultacija padės ne tik išvengti klaidų, bet ir atrasti naujas nišas. Tik strategiškai planuojant ir prisitaikant, verslas galės sėkmingai veikti ir klestėti naujomis sąlygomis,“ – apibendrina M. Šveiteris.
