Gruodžio 25 d. Azerbaidžanas baigė 2024 m., apimtas visuotinio liūdesio ir pasipiktinimo dėl gruodžio”Azerbaijan Airlines” reiso J2-8243 lėktuvo katastrofos netoli Aktau, Kazachstane. Lėktuvas „Embraer 190”, skraidinęs 67 keleivius iš Baku į Grozną Čečėnijoje, bandė leistis avariniu būdu, tačiau tragiškai sudužo.
Vasifas Huseynovas
Lėktuvu skrido Azerbaidžano, Rusijos, Kazachstano ir Kirgizijos piliečiai. 29 žmonės išgyveno, o 38, tarp jų du pilotai ir skrydžio palydovė, žuvo. Pirminiais duomenimis, lėktuvas sudužo dėl susidūrimo su paukščių būriu, tačiau ši versija netrukus buvo paneigta, kai ant lėktuvo dalių buvo rasta šrapnelio žymių. Kitą dieną Azerbaidžano pareigūnai atskleidė, kad katastrofą sukėlė Rusijos raketa žemė-oras, kuri skrydžio viduryje sprogo netoli lėktuvo, o nuolaužos sužeidė keleivius ir įgulos narius. Šis incidentas įtempė Azerbaidžano ir Rusijos santykius, nes Maskva atsisakė prisiimti atsakomybę už tragediją.
Avarija įvyko padidėjus įtampai regione, kai Ukrainos bepiločių lėktuvų antskrydžiai buvo nukreipti prieš Šiaurės Kaukazo dalis, įskaitant Čečėniją. Kai kurie stebėtojai, įskaitant JAV pareigūną, išsakė prielaidą, kad Rusijos priešlėktuvinės gynybos daliniai galėjo per klaidą apšaudyti komercinį keleivinį lėktuvą, manydami, kad tai yra Ukrainos tolimojo nuotolio atakos dronas.
Čečėnijos saugumo tarybos vadovas ir Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sūnėnas Chamzatas Kadyrovas patvirtino, kad gruodžio 25 d. rytą Grozne buvo įvykdyta bepiločio lėktuvo ataka, tačiau teigė, kad per ją žmonės nenukentėjo ir žala nepadaryta. Nepaisant to, kad žinojo apie šias atakas, Rusija neuždarė savo oro erdvės civiliniams orlaiviams – šis sprendimas sulaukė aštrios Azerbaidžano vyriausybės kritikos. „Tai aiškiai rodo, kad esama rimtų kriminalinių problemų”, – sakė prezidentas Ilhamas Alijevas per sausio 6 d. vykusį susitikimą su per lėktuvo katastrofą žuvusių įgulos narių ir išgyvenusių skrydžio palydovų šeimomis.
Sugadintas orlaivis galiausiai buvo priverstas skristi per Kaspijos jūrą ir avariniu būdu nusileisti Aktau, Kazachstane; šis sprendimas Azerbaidžanui sukėlė rimtų klausimų. Gruodžio 29 d. kalbėdamas su vietos žiniasklaida Alijevas klausė, kodėl lėktuvas nebuvo nukreiptas į artimesnius, saugesnius oro uostus, tokius kaip Mineralnye Vody ar Machačkala, užuot leidęsis į rizikingą kelionę į Aktau. Gruodžio 28 d. per pokalbį telefonu su Alijevu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paaiškino, kad Rusija negalėjo leisti lėktuvui nusileisti, nes regiono miestus atakuoja Ukrainos bepiločiai lėktuvai. Baku tai buvo sutikta skeptiškai.
Alijevas pareiškė, kad Azerbaidžanas laukia tyrimo rezultatų, kad suprastų, kodėl lėktuvas negalėjo nusileisti arčiau pradinio tikslo. „Kai kas mano, kad antžeminio aptarnavimo tarnybos Grozne tyčia nukreipė lėktuvą, nes jis jau buvo nevaldomas ir buvo didelė tikimybė, kad nukris į jūrą. Jei taip būtų buvę, bandymai nuslėpti būtų buvę sėkmingi, o vadinamoji paukščio teorija būtų pateikta kaip labiausiai tikėtinas paaiškinimas”, – sakė Alijevas. Jo pareiškimai pabrėžė Azerbaidžano nepasitenkinimą Rusijos elgesiu su krize, ypač Maskvos pradiniu tylėjimu ir neįtikėtinų teorijų apie katastrofą propagavimu.
Čečėnijos pareigūnų reakcija dar labiau pakurstė Azerbaidžano pasipiktinimą. Gruodžio 26 d. Ramzanas Kadyrovas apdovanojo Chamzatą Kadyrovą medaliu „Už nuopelnus Čečėnijos Respublikai”. Pažymėtina, kad gruodžio 25 d. Chamzatas Kadyrovas išdidžiai paskelbė, kad visi dronai virš Čečėnijos buvo sėkmingai perimti. Azerbaidžano žiniasklaida pasmerkė tai kaip nejautrų pareiškimą, pabrėždama, kad tarp perimtų „dronų” buvo keleivinis lėktuvas, kuriuo skrido 67 asmenys.
Gruodžio 29 d. duodamas interviu Alijevas pasmerkė Rusijos bandymus incidentą aiškinti susidūrimu su paukščiais arba lėktuve esančio dujų baliono sprogimu, pavadindamas šias teorijas „kvailomis ir nesąžiningomis”.
Jis pareikalavo iš Rusijos skaidrumo, atskaitomybės ir kompensacijos, išdėstydamas Azerbaidžano sąlygas: oficialus Rusijos atsiprašymas, kaltės pripažinimas, atsakingų asmenų nubaudimas ir kompensacija Azerbaidžano valstybei, sužeistiems keleiviams ir įgulai.
Putinas atsiprašė Azerbaidžano kolegos „už tai, kad incidentas įvyko Rusijos oro erdvėje” – neprisiimdamas kaltės dėl katastrofos. Vis dėlto kitą dieną duodamas interviu Alijevas sakė, kad pirmasis Azerbaidžano pusės reikalavimas buvo įvykdytas.
ačiau jis pabrėžė, kad Azerbaidžanas tikėjosi daugiau nei miglotų apgailestavimo pareiškimų, pabrėždamas kitų trijų reikalavimų svarbą. Azerbaidžano vyriausybė anksčiau atmetė Ramzano Kadyrovo pasiūlymą suteikti finansinę pagalbą, vietoj to reikalaudama ne pagalbos, o oficialaus atsiprašymo ir žalos atlyginimo.
Azerbaidžanui reikalaujant nešališko tyrimo, buvo sudaryta grupė, į kurią įėjo tarptautiniai ekspertai, orlaivių gamintojo „Embraer” atstovai ir Azerbaidžano, Kazachstano bei Rusijos pareigūnai. Baku atmetė Nepriklausomų valstybių sandraugos tarpvalstybinio aviacijos komiteto (IAC – Interstate Aviation Committee ) tyrimą, kurį iš pradžių pasiūlė Rusija. Ji pareiškė susirūpinimą dėl galimo šališkumo dėl IAC sudėties, kurią sudaro daugiausia Rusijos piliečiai.
Azerbaidžano oro linijų bendrovės „Azerbaijan Airlines” skrydžio katastrofa atskleidė didelius Baku santykių su Maskva trūkumus ir pakurstė Azerbaidžano visuomenės pasipiktinimą Rusija. Pirminis Rusijos atsakas – neigimas ir delsimas – dar labiau pakirto pasitikėjimą. Alijevas pažymėjo, kad po katastrofos nedelsiant užtikrinus skaidrumą ir atskaitomybę būtų buvę galima sušvelninti pasekmes. Tačiau tai, kaip Maskva sprendė krizę, dar labiau padidino Baku skepticizmą dėl jos, kaip partnerės, patikimumo. Nors Azerbaidžanas tikriausiai ir toliau derins savo ryšius su Rusija, šis įvykis pabrėžia tam tikrus jų partnerystės apribojimus.
Eurasia Daily Monitor
