Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Nuo motociklų iki NASA teleskopų ir juodųjų skylių: „Caltech“ profesorius Jonas Žmuidzinas apie Visatos principus

  • 2024-10-07
  • kaunieciams.lt
  • Kaunas, Kauno rajonas, Miestas, Mokslas, Technologijos

Nuotrauka Kaune, Laisvės alėjoje: fone – KTU plakatas, kuriame pavaizduotas marsaeigis „Opportunity“. Priešais plakatą stovi Charles Elachi – amerikiečių mokslininkas, ėjęs JPL (angl. Jet Propulsion Laboratory) direktoriaus pareigas šiam marsaeigiui kylant į kosmosą. Už kameros – Jonas Žmuidzinas – Amerikos lietuvis, astrofizikas, Kalifornijos technologijos instituto („Caltech“) profesorius, dirbęs ne tik JPL, bet ir prisidėjęs prie daugelio NASA projektų.

Būtent šia, balandžio mėnesį Kauno Laisvės alėjoje daryta nuotrauka, Jonas Žmuidzinas pradėjo pirmąją atvirą paskaitą Kauno technologijos universitete (KTU). Šiemet antrąkart Kaune viešintis mokslininkas sako jau pametęs kelionių į Lietuvą skaičių. „Gal aštuntą, gal devintą kartą čia esu. Reikėtų dar prisėsti ir paskaičiuoti“, – šypsosi jis.

Charles Elachi nuotrauka prie plakato Laisvės alėjoje
Charles Elachi nuotrauka prie plakato Laisvės alėjoje

Pirmą kartą 1996 m. į Lietuvą atvykęs J. Žmuidzinas jau tuomet galėjo pasigirti prisidėjęs prie garsiosios „Voyager“ misijos, dar būdamas Kalifornijos technologijų instituto (Caltech) studentu. Šiandien jis yra to paties universiteto profesorius, buvęs JPL vyriausiasis technologas ir vos prieš metus baigęs eiti „Caltech“ Optinių observatorijų – vienų didžiausių ir galingiausių pasaulyje – vadovo pareigas.

Su profesoriumi kalbėjomės apie Visatos principus paprastai, žvilgsnį pro teleskopą ir technologinį progresą astrofizikoje, pasiektą vos per vieno žmogaus gyvenimą.

– Jūsų fiziko kelias prasidėjo „Caltech“ daugiau nei prieš 40 metų. Dabar dėstote šiame universitete, kuris glaudžiai bendradarbiauja tiek su JPL, tiek su NASA. Rodos nuolat sukatės reikšmingiausių Visatos atradimų sūkuryje. Kaip, jūsų akimis, pasikeitė mūsų supratimas apie Visatą per šiuos kelis dešimtmečius?

– Dabar, tobulėjant technologijoms, galime matyti žymiai daugiau. Vis prisimenu savo studijų laikus – paskutiniame kurse teko mokytis Richardo Feynmano (Nobelio premijos laureatas, vienas  XX a. pasaulio fizikų – aut.past.) klasėje, kur jis mums dėstė Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją, aprašančią Visatą. Tuomet patys juokaudavome, jog kosmologija yra mokslas tik su vienu rodmeniu – ką tikrai žinojome, tai Visatos temperatūrą. Žinoma juokauju, tačiau tai, kiek galėjome išmatuoti ir suprasti tuomet, buvo labai mažai, palyginus su dabartiniais laikais.

Pavyzdžiui, dabar mes tiksliai žinome, kad Visatai yra 13,8 milijardo metų – ne 14 ir ne 13,5. Taip pat žinome, kad Visatoje yra tamsioji medžiaga ir galime gana tiksliai išmatuoti jos kiekį. Be to, galime išmatuoti reliktinio spinduliavimo (angl. Cosmic Microwave Background) spektrą, kas leidžia nustatyti Visatos geometriją – ne veltui sakome, kad Visata yra plokščia. Adaptyvioji optika, kurios viena iš pradininkių yra mano kolegė iš Kalifornijos universiteto Santa Kruze („UC Santa Cruz“) prof. Claire Max, leidžia gauti daug ryškesnius kosmoso vaizdus, sumažinant atmosferos temperatūros ir tankumo skirtumų sukeltus vaizdo iškraipymus. Naudodamiesi šia technika Richard Genzel ir Andrea Ghez atrado, jog mūsų galaktikoje yra juodoji skylė. Už šį atradimą jiedu 2020 m. laimėjo fizikos Nobelio premiją. Ir tai yra tik labai maža dalis to, ką žmonija sugebėjo pasiekti per mažiau nei šimtmetį.

– Paminėjote, jog mokslininkai nustatė, kad Visata yra plokščia. Kaip tai įmanoma?

– Visatos plokštumas yra labiau matematinė išraiška. Tikiu, kad mums natūraliai sunku suvokti tą plokštumą keturių dimensijų erdvėje, kurioje apibrėžiama Visata. Visgi, jei bandyčiau paaiškinti paprasčiau, sakyčiau, kad reikėtų galvoti apie žemesnių dimensijų kūnus.

Imkime, pavyzdžiui, sferą (trimatį kūną). Jei jos paviršiuje nubrėžtume trikampį, sudėję jo kampų sumas gautume skaičių, didesnį nei 180 laipsnių – taip yra todėl, kad sferos paviršius yra išgaubtas. Kita vertus, jei tokį patį trikampį nubrėžtume ant plokštumos (pavyzdžiui lapo), jo kampų suma būtų lygi 180 laipsnių. Taigi, kalbėdami apie Visatos plokštumą turime omenyje, kad toje keturių dimensijų erdvėje, nubrėžus trikampį, kampų suma būtų lygi 180 laipsnių. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad Visata yra plokščia kaip blynas (šypsosi).

– O kaip toli galime Visatoje matyti?

– Priklauso nuo to, ką norime matyti. Jei kalbame apie žvaigždes, su „James Webb“ kosminiu teleskopu galime matyti galaktikas, susiformavusias praėjus porai šimtų milijonų metų po Didžiojo Sprogimo. Tuo metu Visata buvo dešimt kartų mažesnė nei dabar – man net pačiam sunku tai suvokti.

Jonas Žmuidzinas su žmona
Jonas Žmuidzinas su žmona

Tačiau jei norime pažvelgti dar anksčiau, žiūrime ne į žvaigždes, o į reliktinį spinduliavimą. Šis spinduliavimas yra pirmosios šviesos Visatoje, atsiradusios apie 380 tūkst. metų po Didžiojo Sprogimo, pėdsakai. Plečiantis Visatai, šviesos bangos taip pat ilgėjo, kol galiausiai tapo mikrobangomis.

Įdomu tai, kad šis stebėjimo būdas, galima sakyti, buvo atrastas atsitiktinai. Du amerikiečių mokslininkai, Robert Woodrow Wilson ir Arno Allan Penzias, dirbdami „Bell Labs“ su palydovinio ryšio antena pastebėjo radijo triukšmą, kurio šaltinio negalėjo rasti – nesvarbu, kuria kryptimi suko anteną. Galiausiai paaiškėjo, kad tas signalas sklido iš dangaus – tai būtent ir buvo reliktinis spinduliavimas.

– Ką tuomet apie Visatą sužinome iš šios spinduliuotės?

– Visų pirma pagal spinduliuotės temperatūrą sužinome visos Visatos temperatūrą, t. y. 2,7 laipsnio Kelvino skalėje (red. pastaba: -270,45 °C), ir kad ji, pasirodo, visur beveik vienoda – skirtumas tarp šiltesnių ir šaltesnių Visatos vietų yra vos nedidelė laipsnio dalis. Beje, astrofizikams kyla rimtas klausimas – kaip ir kodėl tokioje didžiulėje Visatoje temperatūra visur yra kone identiška.

Kol kas geriausias paaiškinimas, kurį turime, yra infliacijos teorija. Beveik iškart po Didžiojo Sprogimo, kai Visata gyvavo vos 10-30 sekundžių – tai toks fantastiškai trumpas laiko tarpas – įvyko kažkas, kas paskatino Visatą staigiai išsiplėsti daug dešimčių kartų.

Būtent šiuo staigiu Visatos išsiplėtimu galime paaiškinti dabartinės Visatos temperatūros vientisumą: prieš infliaciją, Visatai esant žymiai mažesnei, užteko laiko visiems Visatos galams „susikalbėti“ dėl vienodos temperatūros. Įvykus infliacijai ir Visatai staigiai išsiplėtus, ši temperatūra išliko, nepaisant to, kad dabar šviesa iš vieno Visatos galo nepasiekia kito.

„Caltech“ profesorius Jonas Žmuidzinas
„Caltech“ profesorius Jonas Žmuidzinas

Tačiau su šiuo klausimu kyla ir kitas: kodėl temperatūra tuomet nėra visiškai vienoda? Čia atsakymą mums duoda bangos (angl. Scalar and Tensor Perturbations), atsiradusios tos pačios infliacijos metu, kuomet didžiulė Visatos masė buvo išjudinta didžiuliu greičiu. Šios bangos užpildo Visatą, vienur daugiau, kitur mažiau suspausdamos medžiagą, o tai ir sukelia nedidelius temperatūros skirtumus: kur daugiau suspausta – šilčiau, o kur mažiau – šalčiau.

Žinodami tai galime matuoti reliktinės spinduliuotės temperatūros vaizdus (angl. Sky Images), sužinoti bangų spektrą ir kaip pati infliacija vyko. Taip sužinome ir Visatos geometriją, tamsiosios medžiagos kiekį. Ir tai yra tik pradžia.

– Kalbant apie teleskopus, minėjote, kad toliausiai esančias žvaigždes galima fiksuoti „James Webb“ kosminiu teleskopu. Tačiau taip pat Havajuose yra statomas naujas antžeminis teleskopas, vadinamas „Thirty Meter Telescope“. Jis, teigiama, galėtų apversti mūsų supratimą apie Visatą ir mūsų vietą joje. Ką, jūsų manymu, tokio galingumo teleskopas galėtų padėti atrasti?

– „Thirty Meter Telescope“ yra tarptautinis projektas, kuriam skiriamos milijardinės investicijos. Jame planuojama dažnai naudoti mano minėtą adaptyviosios optikos technologiją. Kodėl tai svarbu? Yra daug žvaigždžių, kurias matome ir žinome, kad aplink jas sukasi planetos. Tačiau apie tų egzoplanetų egzistavimą sprendžiame tik iš to, jog stebint žvaigždę matome, kad tam tikru metu jos šviesa sumažėja arba nutrūksta – tai reiškia, kad žvaigždę užstoja aplink ją besisukanti planeta. Visgi pačių planetų, o kartais net ir žvaigždžių, aiškiai nematome. Dėl atmosferos iškreipiamo šviesos spindulio, kurį fiksuoja teleskopas, dažnai tenka pasitenkinti išplaukusiu vaizdu.

Norint aiškiai pamatyti planetą, visų pirma reikia itin galingo teleskopo, pavyzdžiui, „Thirty Meter Telescope“, taip pat aukštos technologijos, leidžiančios užfiksuoti aukštos kokybės vaizdą, pavyzdžiui, adaptyviosios optikos, o tuomet dar reikia rasti būdą, kaip atskirti žvaigždės šviesą nuo planetos šviesos – tai ypač sudėtinga, nes žvaigždė gali būti milijoną kartų šviesesnė už planetą.

Visgi jei tai pavyktų padaryti, galėtume daugiau sužinoti apie egzoplanetas: ar jos turi atmosferą ir, jeigu turi, kokios molekulės ją sudaro. Galbūt tuomet ir ką nors apie gyvybę pavyktų sužinoti – ar ji egzistuoja, ar ne. Ir tai yra tik vienas pavyzdys, ką tokio galingumo teleskopas galėtų padaryti.

– O ko dar nežinome? Galbūt yra kokia Visatos paslaptis, kuri jus ypač intriguoja?

– Mes dar labai daug ko nežinome ir man, asmeniškai, kiekvienas toks klausimas yra ypač įdomus. Imkime tą pačią infliaciją – turime teorinį paaiškinimą, bet vis tiek kyla klausimas, ar iš tikrųjų infliacija įvyko tokioje ankstyvoje Visatos fazėje, vos per mažą sekundės dalį. O kalbant apie galaktikas – kaip jose susiformavo žvaigždės ir kas reguliavo šį procesą?

„Caltech“ profesorius Jonas Žmuidzinas
„Caltech“ profesorius Jonas Žmuidzinas

Taip pat vis dar nežinome, kas slypi už juodųjų skylių įvykių horizonto (angl. Event Horizon) – tai yra riba, kurią perėjus nebeįmanoma sugrįžti. Mokslininkai kol kas nesupranta, kokie principai veikia už šios ribos, o Einšteino teorija to nepaaiškina. Kuo toliau eini, tuo lygtys mažiau ir mažiau tau pasako ir geometrija pasidaro chaotiška, vadinasi, ji daugiau nebeveikia.

Ir šis klausimas susijęs su didele fizikos problema: kaip „surišti“ Einšteino teoriją su kvantų mechanika. Prieš šios problemos dirbo ir pats Feynmanas – jis išaiškino, kaip kvantų mechaniką „sujungti“ su elektrodinamika, kaip galima atomų spektrus apskaičiuoti dideliu tikslumu – ir viskas puikiai veikia. Tačiau jam, kaip ir niekam kitam iki šiol, nepavyko išsiaiškinti, kaip gravitacija susijungia su kvantų mechanika.

Nors mano kolegė, „Caltech“ profesorė Kathryn Zurek, neseniai priėjusi prie manęs, sakė: „Nepatikėsi, prie ko aš dirbu.“ Ji, pasirodo, dirba prie šios problemos. Aš jai pasakiau: „Tu esi didvyrė“, nes tai tikrai yra didžiulė paslaptis.

– Ir visgi kalbant apie žemiškus dalykus, kokie jūsų artimiausi planai?

– Kol kas esu mokslininko atostogose (angl. sabbatical) – pirmąkart per 34 metus. Žinoma, tenka ir padirbėti, tačiau nuo sausio mėnesio su žmona Vilija daug keliaujame. Lietuvoje šiemet jau antrąkart lankomės.

Taip pat už kelių dienų mūsų laukia „KTU Motor Ride“. Motociklais keliausime iš Kauno į Palangą. Mėgstu motociklus. Kažkada pirmąją draugo man padovanotą mašiną iškeičiau į motociklą ir tuomet iš Pasadenos į Berklį nukeliavau į doktorantūros studijas. Su žmona taip pat esame kartą keliavę iš Pasadenos į Kanadą motociklu, tad tikrai labai laukiu šios kelionės Lietuvoje.

Jonas ir Vilija Žmuidzinai
Jonas ir Vilija Žmuidzinai

Na o kalbant apie darbus, ateityje laukia PRIMA (angl. The PRobe Far-Infrared Mission for Astrophysics) – tai galimas NASA projektas, kosminė observatorija, kurioje bus panaudota mano ir kolegos prieš gerus 25 metus sukurta tolimųjų infraraudonųjų bangų jutiklio technologija. Šiuos jutiklius, žinoma, jau daug teleskopų visame pasaulyje naudoja, tačiau prireikė kone ketvirčio amžiaus technologijų tobulėjimo, kad galėtume pagaliau pradėti mąstyti apie šio jutiklio panaudojimą kosmose.

Ką noriu pabrėžti: technologijos negimsta greitai – tai itin ilgas procesas. Daug tenka išmokti, daug klysti, bandyti, perdaryti. Bet galiu pasidžiaugti, kad dabar, rodos, šis jutiklis jau pasiekė tokį jautrumą, kokio tikimės. Ir man atrodo, kad likusios problemos bus išsprendžiamos gana nesudėtingai.

KTU.LT info

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

EK svarsto griežtinti tabako gaminių pardavimą ir vartojimą

Lietuviškas „X-Wing“ Ukrainoje: greitai įsijungs į kovą prieš rusų okupantus

Užimtumo tarnyba apžvelgė atlyginimų raidą: ryškėja nauji lyderiai

Miego svarba: penktadalis sunkių eismo įvykių – dėl mieguistumo ir nekokybiško poilsio

Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius: nepasiduokime iš Europos ateinančiai antisemitizmo bangai

NATO nori laimėti?

Kauno rajone užsiliepsnojus pastatui, iš jo evakuotas 21 žmogus

Policija: po futbolo rungtynių Kaune viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta

Donatas Latkauskas. Kamščiuose dūstantis Kaunas – ką daryti?

Tūkstančiai žmonių minėjo Pasaulinę psichikos sveikatos dieną

„Tavo tikėjimas išgelbėjo tave” (Lk 17, 19) 28 eilinis sekmadienis

Rusijos provokacijos: „žalieji žmogeliukai“ Estijos pasienyje

Už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Manovas savo skundo nagrinėjime nepasirodė

Kitą savaitę Ruginienė pradės konsultacijas dėl kultūros ministro: mano, kad tinkamiausia būtų Aleknavičienė

Seimas įstatymu reglamentuos šunų pagalbininkų darbą

Premjerės patarėjas smerkia Žemaitaičio pareiškimus apie Gelūną: žada vertinti ir pasisakymus, ir padėtį koalicijoje

Patogus apsipirkimas iš namų: ką verta rinktis internetinėse parduotuvėse?

Piniginiai panašumai tarp Lietuvos ir Rusijos (Video)

PSO: trečdalį Europos gydytojų ir slaugytojų kamuoja depresija

ES priimtos naujos taisyklės dėl mokamos politinės reklamos

Angelų kūrėja Giedrė Slavinskienė: „Mano žmogeliukai ne visada gimsta su sparnais“

Kaune atidaryta didžiausia Lietuvoje ekstremalaus bėgimo su kliūtimis trasa

Žvilgsnis į Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Birutės vardu šventą ugnį nešu”

Akriliniai dažai, jų savybės ir panaudojimo sritys

Kaune dviratininkas atsitrenkė į policininko automobilį

Migracijos departamento vadovu konkursu susidomėjo apie 10 pretendentų

Teismui perduota byla, kurioje vyras kaltinamas Kaune esančiame bute susprogdinęs granatą

Kauno rajone bus tiesiamas 4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas

Drobiazko advokatė: KT nutarimu teisminis ginčas nesibaigė

Raudondvario plente esančioje teritorijoje Kaune išsiliejo gyvsidabris

Ar Kaunas pagaliau turės dalyvaujamąjį biudžetą?

Pagerbti Kauno rajono mokytojai

Ruginienė sako, kad būtina tobulinti gyventojų perspėjimo sistemą: man nepatinka, kad ne visur girdime sirenas

Kauno valstybiniame lėlių teatre – ekologinė pasaka „Šiltnamis“: ar draugystė gali išgelbėti gamtą?

VSAT: dėl balionais gabenamos kontrabandos per operacijas sulaikyti 6 įtariamieji

„Eksporto kodas 2025“ Kaune: kaip Lietuvos verslui atsiverti pasaulio rinkoms

Robertas Kaunas: buvusio ministro S. Kairio įsakymas dėl nemokamų bilietų politikams primena sovietinius laikus

Ar teisus prezidentas, vetavęs vagims naudingas pataisas?

Stasys Buškevičius. Paauglių nusikalstamumas – atsakomybės nebuvimo pasekmė

Baudžiamojoje byloje nuteistas Gražulis: kreipsiuosi į Trumpą

Gyventojų evakavimo pratybos vyksta be trikdžių

„Išlįsk iš ekrano“ – atvira diskusija Kaune apie tai, kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą

Budraitis perrinktas Nacionalinio dramos teatro vadovu

Teismas skelbs nuosprendį LGBTQ asmenų niekinimu kaltinamam europarlamentarui Gražuliui

PSO: pasaulyje mažėja rūkalių skaičius

Jonas Narsutis. Europos pramonės kryžkelė

Žemaitaitis turi kandidatą į kultūros ministrus: tai yra ne partijos žmogus

Vilniuje įvyko pirmasis „Žygis už gyvybę“: dalyviai ragino atkreipti dėmesį į gyvybės apsaugą ir žmogaus orumą

Žemaitaičio retorika kultūrininkų atžvilgiu nesikeičia: jie vakar rėkė, cypė, klykė, baubė

Atvirų durų diena Kaune: verslininkai kviečiami pažinti Rūmų bendruomenę

Nobelio medicinos premija už imuninės sistemos tyrimus skirta trims mokslininkams

Policija ir VSAT: apie surastus meteorologinius oro balionus informacijos neturime

Žiniasklaida: bankrutuoja dar vienas restoranas. „Piano Piano” žlugimas

„Sustiprink mūsų tikėjimą!” (Lk 17, 5), 27 eilinis metų sekmadienis

Siūlo palikti galimybę pacientams primokėti už nemedicinines paslaugas

Vyks įspėjamasis kultūros bendruomenės streikas: tikslas – atskirti ministeriją nuo „Nemuno aušros“

Ginče dėl Kauno Čiurlionio koncertų rūmų „Infes“ neturės atlyginti 10 mln. eurų žalos savivaldybei

Stasys Buškevičius. Darbo rinkos ateitis: kaip išsaugoti žmones, o ne tik darbo vietas

Mokytojų diena: už skaičių – žmonės

„Žalgiris” nukovė ir Eurolygos čempionus

Savivaldybės: kitąmet šildymo išlaidų kompensacijoms gali trūkti apie 60 mln. eurų

Prezidentas pasirašė dekretą dėl Adomavičiaus atsistatydinimo

Premjerė: kultūros ministras turi priimti sprendimą palikti pareigas

Dėl asfaltavimo darbų trumpam uždaroma dalis Birželio 23-iosios ir Partizanų gatvių sankirtos

Teismas pradėjo nagrinėti Rupšio dantų implantų bylą: buvęs kariuomenės vadas kaltės nepripažįsta

Kuriasi disleksijos sutrikimą turinčiuosius atstovaujanti asociacija

Du neteisėtai disponavę kvaišalais kauniečiai siunčiami už grotų

Senamiestyje – darbymetis: Rotušės aikštėje iki lapkričio vidurio uždaromas eismas transportui

Dar vienas gaisras Laisvės alėjoje: degė šiukšlės

Kauno ligoninėje mirė susižalojęs vyras

„Žalgiris” įspūdingai pradėjo Eurolygos sezoną

IN MEMORIAM aktorei Milei Šablauskaitei

Nuteistas kelyje Kaunas-Vilnius policininką pražudęs vairuotojas

VSAT: dėl pažeidėją galimai nužudžiusio pareigūno pasisakys teismas

Kremliaus karo ekonomika skurdina Rusijos regionus

Ruginienė: derybinė grupė ieškos sprendimų dėl „aušriečiams“ atitekusios Kultūros ministerijos

Jonavos meras neatvyko į Lobovo bylos posėdį, politikui gresia atvesdinimas

Mokėsi užsieniečių integracijos ypatumų

Tyrimas: draudimas moksleiviams vakarais naudotis išmaniaisiais telefonais gerina miegą ir pasiekimus mokykloje

Siūloma sujungti Nacionalinę sporto agentūrą ir Nacionalinę sporto tarybą: pirmininką skirtų Vyriausybė

Kodėl dalis dešiniųjų pažiūrų visuomenininkų ir žiniasklaidos atstovų įsivaizduoja galintys valdyti visuomenės nuomonę?

Kaune neblaivus vyras pripurškė dujų apsaugos darbuotojui į veidą

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga atsisako prezidento globos

Kodėl pastolių nuoma tampa išmintingu pasirinkimu?

Lietuvos muziejų asociacija jungiasi prie streikuojančios kultūros bendruomenės

Kaišiadorietiškos linksmybės – pinigingos?

Kauniečiams duris atverė naujas Šilainių baseinas

Spalio mėnesį Kauno senjorų lauks kava ir įdomūs pokalbiai

Pasieniečiai dėl suklastotų dokumentų į Lietuvą neįleido 7 Rusijos piliečių

Sulaikytas galimai prieš moterį smurtavęs Karo policijos pareigūnas

Laisvės alėjoje, kaip įtariama, padegta kavinė

„Ikea“ padegimu kaltinamam jaunuoliui siūloma skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone rugsėjo 29 – spalio 5 dienomis

Šakalienė tikisi, kad per artimiausias savaites Seimą pasieks projektai dėl naujo poligono

Trapecinė stogo skarda

Kokia sienų spalva 2025 metais dominuoja Lietuvos interjeruose?

Rūšinė arbata ir kombučia tiesiai iš ūkių

Kam reikalingas renginių organizavimas? Privalumai ir praktika

Odoo verslo valdymo sistema: įgyvendinimas ir pagrindiniai privalumai

Kaip kauniečiai gali pasiruošti artėjančiai žiemai: ekonomiški sprendimai ir dažniausios klaidos

Dažniausios klaidos po antakių permanento procedūros

Virtualių pergalių sezonas: kaip sekti svarbiausius e-sporto įvykius per metus

EK svarsto griežtinti tabako gaminių pardavimą ir vartojimą

2025-10-13

Lietuviškas „X-Wing“ Ukrainoje: greitai įsijungs į kovą prieš rusų okupantus

2025-10-13

Užimtumo tarnyba apžvelgė atlyginimų raidą: ryškėja nauji lyderiai

2025-10-13

Miego svarba: penktadalis sunkių eismo įvykių – dėl mieguistumo ir nekokybiško poilsio

2025-10-13
Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius: nepasiduokime iš Europos ateinančiai antisemitizmo bangai

2025-10-13

NATO nori laimėti?

2025-10-13

Kauno rajone užsiliepsnojus pastatui, iš jo evakuotas 21 žmogus

2025-10-13

Policija: po futbolo rungtynių Kaune viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta

2025-10-13

Donatas Latkauskas. Kamščiuose dūstantis Kaunas – ką daryti?

2025-10-12

Tūkstančiai žmonių minėjo Pasaulinę psichikos sveikatos dieną

2025-10-12

„Tavo tikėjimas išgelbėjo tave” (Lk 17, 19) 28 eilinis sekmadienis

2025-10-12

Rusijos provokacijos: „žalieji žmogeliukai“ Estijos pasienyje

2025-10-12

Už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Manovas savo skundo nagrinėjime nepasirodė

2025-10-11

Kitą savaitę Ruginienė pradės konsultacijas dėl kultūros ministro: mano, kad tinkamiausia būtų Aleknavičienė

2025-10-11

Seimas įstatymu reglamentuos šunų pagalbininkų darbą

2025-10-11

Premjerės patarėjas smerkia Žemaitaičio pareiškimus apie Gelūną: žada vertinti ir pasisakymus, ir padėtį koalicijoje

2025-10-10

Patogus apsipirkimas iš namų: ką verta rinktis internetinėse parduotuvėse?

2025-10-10

Piniginiai panašumai tarp Lietuvos ir Rusijos (Video)

2025-10-10

PSO: trečdalį Europos gydytojų ir slaugytojų kamuoja depresija

2025-10-10

ES priimtos naujos taisyklės dėl mokamos politinės reklamos

2025-10-10

Angelų kūrėja Giedrė Slavinskienė: „Mano žmogeliukai ne visada gimsta su sparnais“

2025-10-10

Kaune atidaryta didžiausia Lietuvoje ekstremalaus bėgimo su kliūtimis trasa

2025-10-10

Žvilgsnis į Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Birutės vardu šventą ugnį nešu”

2025-10-10

Akriliniai dažai, jų savybės ir panaudojimo sritys

2025-10-10

Kaune dviratininkas atsitrenkė į policininko automobilį

2025-10-10

Migracijos departamento vadovu konkursu susidomėjo apie 10 pretendentų

2025-10-10

Teismui perduota byla, kurioje vyras kaltinamas Kaune esančiame bute susprogdinęs granatą

2025-10-09

Kauno rajone bus tiesiamas 4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas

2025-10-09

Drobiazko advokatė: KT nutarimu teisminis ginčas nesibaigė

2025-10-09

Raudondvario plente esančioje teritorijoje Kaune išsiliejo gyvsidabris

2025-10-09

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos