Diplomuotų absolventų ir mokyklas birželį baigusio jaunimo srautas kiekvieną vidurvasarį būna didesnis nei įprastai. Ši liepa ne išimtis: į Užimtumo tarnybą per mėnesį kreipėsi 5,1 tūkst. jaunuolių iki 24 metų. Tai didžiausias jaunų klientų skaičius nuo 2023 metų spalio. Absolventų ir abiturientų srautas didėjo gavus atestatus ar diplomus: iš universitetų ir kolegijų kreipėsi 2,1 tūkst., o baigę bendrojo lavinimo mokyklas registravosi 197 jaunuoliai.
Rugpjūčio pradžioje iš viso darbo ieškojo 17 tūkst. jaunimo dešimtadaliu daugiau (1,4 tūkst.) nei pernai tuo pačiu metu. Tarp jų 1,9 tūkst. (11,3 proc.) studentų.
Studijas ir bendrojo lavinimo mokyklas baigusieji vasarą gausiau papildo klientų gretas, teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. Absolventai, nespėję įsidarbinti studijų metu arba norintys ilgiau pailsėti, pakeliauti, dar kiti mąstantys toliau tęsti studijas, neskuba šiltuoju sezonu ieškotis darbo ir priimti darbo pasiūlymų, nors šią vasarą padidėjusi samda kur kas palankesnė darbo ieškantiems žmonėms. Visgi daugiausiai iššūkių kelia profesinio parengimo neturintys jaunuoliai, kurie sudaro daugumą net 63 procentus.
Užimtumo tarnyboje registruoti 10,7 tūkst. jaunų asmenų iki 24 metų dėl kompetencijų stokos galėtų dirbti tik žemos kvalifikacijos darbą, nes nėra įgiję jokios profesijos. Su aukštuoju išsilavinimu rugpjūčio pradžioje darbo ieškojo ir 2,3 tūkst. absolventų tai 12,5 proc. daugiau nei pernai. Profesinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičius padidėjo 10 proc. iki 4 tūkst.
Pasak G. Sinkevičės, jaunimo struktūra pagal išsilavinimą per metus nedaug pasikeitė padidėjęs aukštąjį ar profesinį išsilavinimą įgijusių skaičius augino jų dalį jaunų bedarbių struktūroje, tačiau įprastos proporcijos išliko.
Jaunimo nedarbo skaičius palyginti su 2023 metų statistika šiemet didesnis 35 iš 60 savivaldybių. Labiausiai augo Kalvarijoje (63,5 proc.), Kazlų Rūdoje (56,6 proc.), Pakruojyje (49,3 proc.), Kelmėje (43,5 proc.), Pagėgiuose (36,4 proc.), o sumažėjo Elektrėnuose (32,5 proc.), Varėnoje (32,5 proc.), Visagine (25,7 proc.), Skuode (24 proc.), Palangoje (20,9 proc.).
Didžiausia darbo ieškančio jaunimo dalis yra Šiaulių rajone (24,2 proc.), Širvintose (24,2 proc.), Plungėje (10,7 proc.). Jaunimo iki 24 metų vidutinė registruoto nedarbo trukmė per metus pailgėjo beveik dviem savaitėmis.
Kokios priežastys lemia jaunuolių iki 24 metų apsisprendimą nesimokyti ir skatina registraciją Užimtumo tarnyboje?
Direktoriaus pavaduotojos teigimu, su neaktyviu jaunimu intensyviai dirbama jau daugiau nei dešimtmetį, kai po finansinės krizės pasekmių jaunimo registravosi per 32 tūkst.: Tačiau šiuo metu jaunimo nedarbas įgyja naujų atspalvių dalis neturi jokių savo karjeros ir perspektyvos vizijų, nemato prasmės dirbti bet kokį darbą, greičiau jį keičia. Neradę svajonių darbo jie apskritai nedirba, kritiškai vertina darbdavius ir siūlomą atlyginimą. Jaunimas dabar paprasčiau sprendžia problemas ir laisviau jaučiasi, be to, tokio amžiaus žmonės dažniausiai neturi finansinių ar šeiminių įsipareigojimų, todėl gali rinktis.
Visgi kita jaunimo grupė atsakingi ir siekia užimtumo. Per septynis mėnesius iš 27,4 tūkst. registruotų jaunuolių 33 proc. įsidarbino arba dalyvavo mokymo programose. Vien liepą darbo rinka pasipildė 2,9 tūkst. 16-24 m. amžiaus jaunuolių beveik trečdaliu (700 arba 30 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Darbo pasirinkimuose jaunuoliai nurodė iešką ir retesnių profesijų akordeono meistro, bažnyčios prižiūrėtojo, dirigento, fotografijos spaudos formų apdailininko, finansų skyriaus redaktoriaus, butelių rūšiuotojo, dailininko modelio [pozuotojo], astrologo, dailėtyrininko, diskotekos vedėjo-didžėjaus, atrakciono parko palydovo, arklių prajodinėtojo, keltininko, kelionių bilietų išrašymo tarnautojo, jojimo instruktoriaus, kino filmų kritiko, įstaigos pasiuntinio, informatoriaus, motociklų mechaniko, mero padėjėjo, naujienų agentūros fotografo, koncertmeisterio, įmonės vadovo, madų dizainerio, stilisto, būrelio vadovo, dailėtyrininko darbo.
Šiemet dukart daugiau nei pernai jaunimo iki 24 metų pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse 1,2 tūkst. asmenų. Iš jų 400 asmenų rinkosi profesinį mokymą ir daugiausiai įgis paklausias motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų kvalifikacijas (109), ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo (30), kosmetiko (29), apskaitininko (28).
Daugiau buvo norinčių įgyti ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas (295). Iš jų daugiausiai (24) susidomėjusių audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos programa, 22 programavimu III (pritaikymo sritis – duomenų analitika), 13 ICA Tarptautinis pinigų plovimo prevencijos sertifikatu pažengusiems (ICA 4 lygis) 13), 12 e. pardavimais ir rinkodaros analitika, 10 dirbtiniu intelektu ir WEB dizainu (UX/UI).
Taip pat nedirbantis jaunimas rinkosi ir kitas neformaliojo suaugusiųjų švietimo (198), pameistrystės (17), stažuotės (7), kompetencijų įgijimo (2) priemones.
Stebėsena rodo, kad per septynis mėnesius daugiau nei vieną kartą bedarbio statusu buvo registruota 1,8 tūkst. 16-24 m. amžiaus jaunuolių tai yra 6,5 proc. šiais metais grįžo į Užimtumo tarnybą per pusę metų. Daugiausiai tokių asmenų buvo didmiesčiuose Vilniuje (336), Kaune (282) ir Klaipėdoje (109).
Kas trečiam (36,3 proc.) iš 27,4 tūkst. per septynis mėnesius įregistruotų jaunuolių buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Panašus skaičius (9,8 tūkst.) išmokas gavo ir 2023 m.
