Didinama parama universitetų mokslo tyrimams atveria daugiau galimybių aukštojo mokslo įstaigoms sutelkti lyderiaujančių mokslininkų tarptautines komandas vykdyti šiuolaikinius tyrimus ir jų rezultatus pristatyti tarptautiniu lygiu. Vienas pavyzdžių – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) inicijuotas projektas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“.
Pasak projekto mokslinės vadovės prof. dr. Zitos Kriaučiūnienės, šis projektas nukreiptas į išskirtinio Lietuvoje, vienintelio, susijusio su žemės ūkiu, į dvi – Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos – kryptis orientuoto ekscelencijos centro kūrimą ir aukščiausio lygio mokslinių tyrimų vykdymą.
Anot VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus doc. dr. Ryčio Skomino, tikimasi, kad šis projektas atvers dar daugiau tarptautinio bendradarbiavimo galimybių bei dar labiau sustiprins ryšius su inovatyvių sprendimų ieškančiais verslo atstovais.
Augantis finansavimas didina Lietuvos universitetų konkurencingumą tarptautiniu mastu
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad šiemet universitetų mokslo tyrimams valstybė numato skirti daugiau nei 13 mln. eurų paramos, iki 2027 metų tam bus skirta iš viso 57,5 mln. eurų. Doc. dr. Rytis Skominas džiaugiasi šia Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva, kadangi didėjantis Lietuvos universitetų finansavimas didina jų konkurencingumą tarptautiniu mastu. „Tai svarbu pirmiausiai mokslui, kur didėjantis finansavimas suteiks galimybę sėkmingiau įsijungti į tarptautinių programų, tokių kaip Europos horizontas, Life, projektus, leis skelbti tyrimų rezultatus prestižiniuose mokslo žurnaluose“, – pastebi doc. dr. R. Skominas ir atkreipia dėmesį, kad didesnio finansavimo dėka Lietuvos mokslas taps žymiai labiau matomas tarptautinėje erdvėje.
Pasak mokslininko, kitas svarbus aspektas – tai studijos. „Lietuvos universitetuose vykdomos studijos grįstos mokslu, todėl didėjantis finansavimas mokslui, tuo pačiu gerins ir studijų kokybę. Svarbu, kad su studijų kokybe siejasi paruošiamų specialistų darbo rinkai kvalifikacija. Augantis valstybės dėmesys universitetų mokslo tyrimams turės naudos ne tik patiems universitetams, bet ir visai Lietuvai – didins jos konkurencingumą, inovacijų diegimo spartą, technologinę pažangą“, – įžvalgomis dalijasi Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius.
Fiksuojamas ženklus Lietuvos mokslo proveržis
Mokslininkas pastebi, kad didinamą finansavimą galima vertinti ir kaip augantį pasitikėjimo Lietuvos universitetų mokslininkų profesionalumu ženklą. „Manau, kad auga pasitikėjimas Lietuvos mokslu, nes šios srities rezultatai kasmet gerėja. Tą patvirtina ir neseniai vykęs tarptautinis palyginamasis ekspertinis mokslo veiklos vertinimas. Jeigu pažiūrėsime į 2018 m. ir 2023 m. vertinimų rezultatus, tai pamatysime ženklų proveržį visose mokslo srityse“, – pasakoja doc. dr. R. Skominas ir pastebi, kad padidintas finansavimas mokslui taip pat rodo supratimą, kad ateityje šios išlaidos atsipirks su kaupu – pasiekimai moksle siejasi ir su BVP didėjimu, nes įvairiose ūkio šakose diegiamos naujovės, technologijos ar kuriami nauji produktai paremti moksliniais tyrimais.
Tikimasi į mokslo tyrimus pritraukti gabius jaunuolius
Doc. dr. R. Skominas atkreipia dėmesį, kad augantis finansavimas padės pritraukti daugiau gabių jaunų žmonių. „Jaunimui nebuvo patrauklu sieti savo karjeros su mokslininko profesija ir uždirbti mažiau nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Todėl labai džiugu, kad einama teisinga linkme didinant finansavimą šiai, labai svarbiai, sričiai. Didėjantys atlyginimai sektoriuje leis pritraukti gabiausius studentus doktorantūros studijoms bei vystyti mokslinius tyrimus sprendžiant globalias ir šalies problemas“, – pasakoja doc. dr. R.Skominas.
Pasak Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus, pritraukiant bei išsaugant gabius mokslininkus ne mažiau svarbu galimybės dirbti šiuolaikinėse laboratorijose. „Padidinus finansavimą galima įsigyti naują laboratorinę ar programinę įrangą, kuri suteiks daugiau galimybių vykdant mokslinius tyrimus. Taip pat rezultatų viešinimui mokslininkai galės naudotis atviros prieigos prestižiniais mokslo žurnalais, taip didindamas savo žinomumą. Tarptautinėje mokslo bendruomenėje žinomam mokslininkui daug paprasčiau įsilieti į tarptautinių mokslo programų projektuose dalyvaujančius konsorciumus. Tokiu būdu yra gaunamas ne tik valstybinis, bet ir išorinis finansavimas, tuo pačiu auga ir mokslininko profesijos prestižas ir pritraukiama daugiau gabių jaunuolių“, – pastebi mokslininkas.
VDU ŽŪA siekia toliau auginti mokslo potencialą bioekonomikos sektoriuje
Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – VDU ŽŪA inicijuotas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ projektas. „Šis projektas VDU ŽŪA inicijuotas neatsitiktinai. Bioekonomika Lietuvai labai svarbi, kadangi ji apima tokias sritis kaip žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, maisto pramonė, taip pat siejama su biotechnologijų, energetikos ir statybos pramonės šakomis. Todėl yra svarbu ir toliau čia didinti mokslo potencialą, kuris leis šiame sektoriuje diegti inovatyvius sprendimus taip didinant Lietuvos konkurencingumą ES ir už jos ribų“, – pasakoja mokslininkas.
Doc. dr. R. Skominas pastebi, kad projekte ypatingas dėmesys skiriamas mokslininkams, jų kompetencijų tobulinimui, tarptautinio žinomumo didinimui per MTEP veiklų vykdymą ir rezultatų sklaidą. „Taip pat šiame projekte daug dėmesio skiriama mokslininkų pamainos rengimui. Bus siekiama padidinti doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų skaičių bei jaunųjų mokslininkų (ką tik įgijusių daktaro laipsnį) integracijos į akademinę veiklą palengvinimą. Bus buriamos lyderiaujančių ir jaunųjų mokslininkų komandos, kad pastarieji galėtų pasisemti patirties idėjų generavimo, paraiškų rengimo, MTEP veiklų organizavimo ir vykdymo bei rezultatų viešinimo srityse“, – apie planuojamas investicijas kalba mokslininkas.
Projekto mokslinė vadovė prof. dr. Zita Kriaučiūnienė pasakoja, kad bus perkama nauja reikalinga šiuolaikiniams tyrimams įranga, mokslininkai galės atlikti pažangesnius tyrimus, jiems bus lengviau įsitraukti į tarptautinius mokslinius projektus, su užsienio šalių lyderiaujančiais mokslininkais vykdyti naujus tyrimus, o tuomet skelbti aukščiausio lygio publikacijas.
Ypatingas dėmesys naujųjų technologijų pritaikymui žemės ūkyje
Prof. dr. Z. Kriaučiūnienė atkreipia dėmesį, kad projektas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ vienintelis Lietuvoje, orientuotas į aukščiausio lygio mokslinius tyrimus žemės ūkyje. „Projekto idėja – vystyti Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centrą ir sustiprinti MTEP kokybę Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos kryptyse, plėtojant pažangius mokslinius tyrimus. Svarbu, kad tematikų, susijusių su sveiku dirvožemiu ir augalais, tvariu žemės ūkiu ir maisto sistemomis, žemės ūkio skaitmenizacija ir robotizacija, klimato kaita, tvaraus išteklių naudojimo svarba, akcentuojama ES strateginiuose dokumentuose ir pasauliniu mastu“, – pastebi projekto mokslinė vadovė.
Kalbėdama apie Agronomijos kryptyje numatomus prioritetinius mokslinius tyrimus, mokslininkė atkreipia dėmesį į tyrimus, susijusius su sveiku dirvožemiu ir augalais, taip pat biologinių ir gamtos išteklių tvarumu, ekosistemų paslaugomis, biologinės įvairovės didinimu. Daug dėmesio bus skiriama tyrimams, susijusiems su klimato kaitos poveikio ekosistemoms švelninimu ir adaptacija, taip pat agroekosistemų tvarumo didinimu ir ekologiniu intensyvinimu. Kitos itin aktualios tyrimų kryptys – klimatui neutralių, aplinką ir išteklius tausojančių konkurencingų agrotechnologijų kūrimas, taip pat saugių ir inovatyvių maisto produktų, biologinių žaliavų pramonei kūrimas; tvarus vandens ir žemės išteklių valdymas.
Pasak prof. dr. Z. Kriaučiūnienės, ne mažesnis dėmesys bus skiriamas GIS sistemų, skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto, nuotolinio stebėjimo vaizdų apdorojimo, telemetrinėmis sistemomis gautų duomenų analizavimo, autonominių robotų ir dronų pritaikymo žemės ūkyje tyrimams, kurių technologiniai procesai leistų sumažinti aplinkai daromą žalingą poveikį. Be to, labai svarbūs tyrimai bus vykdomi atliekant žemės ūkio produktų gamybos būvio ciklo vertinimą (angl. Life-Cycle Analysis), siekiant saugesnio, tikslesnio, greitesnio ir efektyvesnio sprendimų priėmimo, taikantis prie besikeičiančių klimatinių sąlygų.
Projekto „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ mokslinė vadovė atskleidžia, kad Aplinkos inžinerijos kryptyje tyrimai bus nukreipti precizinės žemdirbystės, išmaniosios gyvulininkystės ir atsinaujinančios energetikos klausimų sprendimui. „Moksliniai tyrimai bus siejami su naujų agronominių ir inžinerinių sprendimų paieška, leidžiančia diegti naujas telematikos ir navigacines sistemas mašinų maršrutams optimizuoti, taikyti automatinį vairavimą, išmaniuosius dirvožemio, augalų ir gyvūnų charakteristikų nustatymo jutiklius, algoritmus ir programų valdymą, diegti efektyvesnį dirvožemio ir pasėlių stebėjimą antžeminiais ir nuotoliniais skenavimo įrenginiais iš oro, naudoti kintamos normos sėjos, tręšimo, purškimo, drėkinimo, derliaus nuėmimo ir kitus lauko žemėlapius, sudarytus realiu laiku“, – kalba prof. dr. Z. Kriaučiūnienė.
Siekia sutelkti tarptautinę stipriausių mokslininkų komandą
Mokslininkė pasakoja, kad vedantieji VDU ir užsienio Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos krypčių mokslininkai bursis į mokslininkų grupes, į kurias bus įtraukiami ir jaunieji mokslininkai bei tyrėjai. „Vykdant projektą įdarbinami Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos kryptyse lyderiaujantys mokslininkai iš VDU ŽŪA bei užsienio šalių, taip pat įtraukiami jaunieji mokslininkai. Tarptautinėse komandose dirbantys mokslininkai gali dalintis savo žiniomis, taip pat perimti kitų šalių mokslininkų patirtį ir tobulėti, atsiveria daugiau galimybių vykti į stažuotes užsienyje, dalyvauti prestižinėse mokslinėse konferencijose“, – pasakoja projekto mokslinė vadovė.
Prof. dr. Z. Kriaučiūnienė atkreipia dėmesį, kad ir dabar universitete vyksta svarbūs ir tarptautiniu mastu vertinami moksliniai tyrimai, ką patvirtina palyginamojo vertinimo išvados. „2023 metų palyginamojo vertinimo metu Universiteto MTEP Agronomijos kryptyje įvertinta kaip pakankamai stipri nacionaliniu mastu ir turinti tam tikrą pripažinimą tarptautiniu lygmeniu Universiteto kryptis. Įvardinta, kad moksliniai tyrimai turi potencialo plėtoti tarptautinę mokslinę lyderystę, labiau integruotis į tarptautinius mokslinių tyrimų tinklus, pritraukti daugiau tarptautinių studentų ir gerinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą. MTEP veiklos kokybė Aplinkos inžinerijos kryptyje įvertinta labai gerai, kaip stipri ir pripažinta tarptautiniu lygmeniu savo mokslinių tyrimų srityje“, – palyginamojo vertinimo išvadomis dalijasi prof. dr. Z. Kriaučiūnienė.
Augantis mokslo potencialas padeda stiprinti ryšius su verslu
Doc. dr. R. Skominas pastebi, kad didinamas mokslo potencialas bioekonomikos srityje, turės įtakos mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimui. „Jau dabar šie ryšiai yra gana stiprūs. Turime nemažai atvejų, kai verslo įmonės kreipiasi į mus, kad padėtume sukurti naujas technologijas ar produktus. Su Lietuvos įmonėmis, kaip partneriai, dalyvaujame įvairiuose tarptautiniuose MTEP projektuose, kur taip pat jos turi galimybę įdiegti sukurtas naujoves. Jau seniai supratome, kad mums reikalingas verslas, o verslui mes, šis projektas tik sustiprins bendradarbiavimą“, – įžvalgomis dalijasi Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius.
Pasak prof. dr. Z. Kriaučiūnienės, investicijos į projektą „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ gali padėti pasiekti dar aukštesnių įvertinimų ir dar labiau suaktyvinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. „Suburti lyderiaujantys mokslininkai rengs paraiškas ir vykdys mokslinius projektus, rengs ir publikuos aukšto lygio mokslinius straipsnius, organizuos tarptautines mokslines konferencijas, plėtros tarptautinį bendradarbiavimą ir ekspertinę veiklą, viešins vykdomų tyrimų rezultatus“, – apie augančias galimybes mokslinei veiklai ir bendradarbiavimui kalba projekto mokslinė vadovė ir atkreipia dėmesį, kad visais tyrimais siekiama prisidėti prie ES žaliojo kurso, Europos misijų įgyvendinimo, bei darnaus vystymosi tikslų.
