Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

KTU mokslininkės išradimas gali pakeisti požiūrį į architektūrinio paveldo suvokimą

  • 2022-04-19
  • kaunieciams.lt
  • Kaunas, Kauno rajonas, Miestas, Mokslas

Nors Kauno tarpukario modernizmo architektūra šiandien vertinama kaip vienas iš miesto išskirtinumų, taip buvo ne visada. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjos Huriye Armağan Doğan, apskirtai pasaulyje modernizmo epochos architektūra ne visada suvokiama kaip paveldas, ypač jei trūksta architektūros žinių ar suvokimo apie šį laikotarpį.

Siekdama nustatyti, kaip susiformuoja visuomenės požiūris į tai, kokie pastatai laikytini paveldu, H. A. Doğan siūlo naują požiūrį, grįstą žvilgsnio sekimo technologija. Eksperimento, kurio metu dalyviai buvo prašomi žiūrėti į Kauno ir Ankaros architektūros objektų fotografijas, buvo fiksuojama, kokios architektūros ypatybės ar bruožai turi įtakos tam tikrų objektų, kaip kultūros paveldo, vertinimui.

Remdamasi eksperimento rezultatais, KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centre dirbanti tyrėja H. A. Doğan pasiūlė modelį, kuris gali numatyti, kaip žmonės suvokia pastatų paveldą. Šis modelis galėtų būti naudingas formuojant su architektūros paveldo išsaugojimu susijusias gaires ir veiksmų planą.

Žvilgsnio sekimo technologijos – kultūros paveldui vertinti

Pasak iš Turkijos kilusios KTU mokslininkės, žvilgsnio sekimo technologija paprastai naudojama rinkodaros ir elgesio tyrimuose, ypač vertinant vartotojų pasirinkimų prioritetus. Šis metodas pagrįstas dviejų kamerų įrašais: pirmoji fiksuoja, kur žmonės žiūri, o antroji – akių judėjimą.

Naudojantis šiuo metodu galima sekti, kuri vaizdinė detalė patraukė žmogaus dėmesį, kai jie renkasi ar vertina ar kitą objektą.

„Taigi, man kilo mintis: kodėl gi nepasinaudojus tuo pačiu principu norint suprasti, kaip žmonės vertina kultūros paveldą?“ – aiškina H. A. Doğan.

Modernistinės architektūros tyrimas Turkijos sostinėje Ankaroje ir Kaune atskleidė, kad žmonių sprendimus veikia septyni rodikliai: ornamentai, medžiagos, linijos, spalvos, patina, išraiškingi architektūriniai elementai ir pastato pakeitimai vėlesniame laikotarpyje.

Kuo daugiau žinių apie pastatą – tuo labiau jis vertinamas

Tyrėja teigia, kad kultūros paveldo vertinimas neatsiejamas nuo prisiminimų ir asociacijų. Remiantis suvokimo teorijomis, kai žmonės ką nors pamato pirmą kartą, tam objektui vertinti jie naudoja savo ankstesnes žinias. Pavyzdžiui, pasak KTU mokslininkės, ornamentai daro didžiausią įtaką vertinant pastatą kaip paveldą, nes šie elementai yra glaudžiai susiję su konkrečiais architektūros etapais, istorija.

„Dažnai manoma, jog ornamentai laikomi tik dekoratyviniu elementu, tačiau tinkamai naudojami ornamentai atspindi visuomenės tapatybę ir prisiminimus bei vietą“, – sako dr. H. A. Doğan.

Anot tyrėjos, tradicinės medžiagos, patamsėjusios metalinės detalės, vertikalios linijos, išraiškingi architektūriniai elementai, tokie kaip frontonai ar bokšteliai žmonėms sukuria įspūdį, kad pastatas gali būti paveldo objektas. Tai susiję su kultūriniais prisiminimais arba išankstinėmis žiniomis apie tai, kas gali būti paveldas. H. A. Doğan taip pat pabrėžia, jog priestatai ar pastatų pakeitimai, kuriuose naudojamos šiuolaikinės medžiagos, neigiamai veikia žmonių suvokimą.

Mokslininkė daro išvadą, kad tam, jog statinys būtų suvoktas kaip paveldas, visuomenei reikia pateikti atitinkamos informacijos, kuri padėtų gilinti žinias apie architektūros paveldo vertinimą globaliame kontekste.

Žmonės paveldą vertina selektyviai

A. Doğan šią temą nagrinėjo savo daktaro disertacijoje, už kurią pelnė Baltijos universitetų programos (BUP) doktorantūros apdovanojimą už geriausią daktaro disertaciją socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje.

„Mano tyrimas dar labai naujas, žvilgsnio sekimo technologijų naudojimas statinio paveldo vertinimo kontekste vis dar analizuojamas. Džiaugiuosi, kad savo tyrimu prisidėjau prie skaitmeninių metodų ir biometrinių matavimų vystymo humanitariniuose moksluose – metodų, kurie paveldo studijose nėra plačiai naudojami“, – sako KTU mokslininkė.

Tyrimo metu atskleistos žinios galėtų padėti architektams ir institucijoms rengiant kultūros paveldo išsaugojimo strategijas. Remdamasi tyrimo rezultatais, KTU mokslininkė taip pat sukūrė modelį, kuris gali numatyti, kaip žmonės suvokia pastato paveldo potencialą.

„Užaugau apsupta paveldo objektų ir pastatų, jie visada buvo svarbi mano gyvenimo dalis. Visgi, ilgainiui pastebėjau, kad nors paveldo pastatai yra svarbūs man, kiti žmonės neretai juos vertina selektyviai, o architektūrinių paveldo statinių aplinka jiems tik sudaro foną, o ne atsiduria dėmesio centre“, – teigia H. A. Doğan.

Ji teigia jog ateityje, lavinant dirbtinį intelektą, modelio skaičiavimai galės būti automatizuoti.

Kauno kultūroje – modernistinės tarpukario architektūros atgarsiai

A. Doğan šioje temoje atliko ne vieną tyrimą. Jų metu mokslininkė daugiausiai dirbo su Kauno modernizmo paveldo pastatų, kuriuos miestas pristatė paraiškoje, skirtoje UNESCO pasaulio paveldo vardui gauti, atvaizdais.

Nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ Pasaulio paveldo centrui buvo pateikta dar 2021 metų sausį, o šių metų birželio-liepos mėnesiais paaiškės, ar Kauno modernizmas taps penktuoju Lietuvos objektu, įrašytu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Paraiškoje nominuojama teritorija apima Kauno Naujamiesčio ir Žaliakalnio seniūnijas, kuriose vieni iš svarbiausių objektų – KTU Centriniai rūmai, Tyrimų laboratorija, kurioje šiandien įsikūręs KTU Cheminės technologijos fakultetas, ir daugelis kitų. KTU nuotr.

KTU nuotr.

Šie pastatai puoselėja autentišką interjerą, yra išsaugoję modernizmo architektūros fragmentus.

KTU mokslininkės Huriye Armağan Doğan aprašytą tyrimą galite rasti čia: https://www.emerald.com/insight/content/doi/10.1108/JCHMSD-12-2020-0174/full/html;  https://sciendo.com/article/10.2478/aup-2020-0012

Daugiau apie „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ projektą: https://modernizmasateiciai.lt/modernusis-kaunas-optimizmo-architektura-1919-1939/

KTU informacija.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Pirmoji ponia susitiko su JAV lituanistais

Kremlius ir visokios „Narvos Liaudies Respublikos“

Ar mokykloms ir religinėms bendruomenėms vėl leisti pretenduoti į GPM dalį

Į Lietuvą iš Baltarusijos grįžo 100 vilkikų

Pareigūnai aiškinasi, kas nesusimokėjo už kvepalus

Kaunas įvertino ryškiausias teatro asmenybes

Raudondvaryje trečią kartą surengtas festivalis „Perliukai“

Lietuva vėl suks laikrodžių rodykles: kada liausimės? (video)

Tomas Čyvas

Mūšis dėl LRT pinigų ir įtakos tęsiasi

Premjerės patarėjas: 10 taškų egzaminuose pridėt reikėjo

Kaune neprižiūrintiems nekilnojamojo turto didinamas mokestis

STT: Lietuva ir Latvija – pasaulinės skaidrumo lyderės 

Virtuvės sienelė ir grindys – kokias plyteles rinktis, kad jos tarnautų ilgai

Botulino injekcijos – dažniausi klausimai ir mita

narai

Kaune vyras ginklu šaudė į skrendančius paukščius

Kauno policijos įvykių suvestinė

Kauno „Žalgiris“ įveikė Miuncheno „Bayern“

D. Nausėdienė: Lietuva dalyvaus JAV pirmosios ponios M. Trump iniciatyvoje

„Ką pasėsi… 2026“: nuo atradimų iki sprendimų – 30 metų žemės ūkio pažangos

NVSC: pernai Lietuvoje nustatyti 634 nauji tuberkuliozės atvejai

Lekšas: išvykus vienam iš lyderių „Žalgiris“ nepergyventų

Į Lietuvą iš Baltarusijos grįžo pirmieji vilkikai

Matulionis apie incidentą Varėnoje: informuosime mūsų NATO sąjungininkus

„Žalgirio” jaunimo savaitė

Siūloma riboti rusų ir baltarusių galimybes savivaldos rinkimuose

Gyvūnų gausa nulėmė gyvenimo būdą kaime

Teisme byla dėl įtariamo papirkimo

 KTU kuria jutiklius, kurie „perskaito“ iškvėpto oro sudėtį

Mediko Abraičio byloje apklaustos visos liudytojos

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone kovo 23-29 dienomis

Dėl drono premjerė šaukia Nacionalinio saugumo komisijos posėdį

Galingas Manto Kondratavičiaus debiutas UFC ringe

LRT

LRT giriasi atsižvelgusi į Valstybės kontrolės pastabas

Bent 13 vėžio formų – dėl nutukimo?

Kaip išsirinkti kokteilinę pagal savo mitybos įpročius?

TV laidoje „Erdvės alchemija“ – apie tvarios architektūros ir funkcionalumo santykį interjere

Rašysime Nacionalinį diktantą

RRT paragino KTU neišmontuoti ryšio bokšto

Zuckerbergas kuria DI agentą – „Meta“ direktorių

„Kilmės viršūnėse. Didybė, palaidota po laiko dulkėmis“

Vaikų dantų priežiūra Lietuvoje prastoka

Veryga: koalicijoje jaučiamės sunkiai

Lietuva griežtins sunkiasvorių transporto priemonių kontrolę

Iranas grasina aklinai uždaryti Hormūzo sąsiaurį

„Žalgiris“ susitvarkė su Šiauliais (video)

KTU: vaisius ir daržoves plauk teisingai

„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“ (Jn 11, 25) V Gavėnios sekmadienis

Teroristai prieš 10 metų užmušė 32 nekaltus žmones

Lietuviai labiausiai nerimauja dėl sveikatos

Moksleiviams išbandymas: pastatyti tiltą

Politologai: Radvilavičius vargu ar laimės Kaune

Policija apie įvykius Kauno apskrityje

Parodos „Stasys Eidrigevičius. Hommage à Čiurlionis“ atidarymas

Paukščiai grįžta

„Žaliasis kursas” papjaus ūkininkus?

Vytautas Strolia atsakė į klausimą dėl ateities

Atsibastėliai nerimsta

By Mfield, Matthew Field, http://www.photography.mattfield.com; edit by Waugsberg (rotation 0,4°) - Own work, GFDL 1.2, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=11793846

Vokietijoje vėl aistros dėl politinio dešinumo

Prezidentas apie Hormūzo sąsiaurį

Pasaulinė vandens diena

Pažaislis

Į Pažaislio vienuolyną investuos 1,6 mln. eurų

„Žalgirio“palaikymas Lietuvoje yra ypatingas

Teismas: Elonas Muskas melavo

Rusija nesiliauja puolusi Ukrainos

LEA parama 2026 m.: proga atsinaujinti šildymą pigiau ir tvariau

Kovo 21-oji – kas tai?

Potvynio padėtis stabilizuojasi

Panemunės pilyje – misterija ,,Septyni tiltai“

„Žalgiris“ nukovė „Real“ (video)

Pakaunėje krykštauja 200-asis kūdikis iš Raudondvario

Vilkikai grįš iš Baltarusijos

Vokietijos brigada bus? Paraštėje?

Kaune atsidaro „Gintaro baldų“ salonas

Mastaičiuose – jaunųjų plaukikų kova dėl A. Statkevičiaus taurės

Giraitės gamykla kulkas gamins pati

Jaunimo krepšinis turi trenerius

Garliavoje pasveikinta trečioji 100-metė

Kaunas brangins komunalines paslaugas?

Koks yra alaus mielių poveikis

Patarimai, kaip užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir išvengti komplikacijų

Dantų tiesinimas suaugusiems: ar kada nors būna per vėlu?

Kas yra haloterapija?

Dantų tiesinimas kapomis – šiuolaikinės ortodontijos laimėjimas

Kas sudaro Salesforce CRM kainą?

Pirmasis FUTURE IS NOW sezonas finišavo Zapyškyje

Prezidento netikrins

Į Kauną atvyksta Raganiukės teatras: mažųjų laukia pasaka „Pelenė“

Rajonų keliuose bus krovininio transporto ribojimų

JAV ir Japonija apie projektus bei Perl Harborą

Ignalinoje lankėsi europarlamentarai

Naujasis „BMW i3“ – iki 900 km viena įkrova

Kuras per savaitę šalyje brango iki 3,8 proc.

Atėjo ilgai lauktas pavasaris

Atėjo ilgai lauktas pavasaris

Rusija užsipuolė Izraelį

Tomas Čyvas

Profesinis ugdymas tik lietuviškai

JAV atšaukia sankcijas dviem Baltarusijos bankams ir „Belaruskalij“

Kauno ir Marijampolės verslui rūpi demografijos iššūkiai

Lietuvai – istorinis NCAA vakaras (Video)

Vilnius šoka Kaunui

Kaunas pirmauja kultūros paveldo  srityje

pinigiukai

VMI pradėjo GPM grąžinimą

Pirmoji ponia susitiko su JAV lituanistais

2026-03-26

Kremlius ir visokios „Narvos Liaudies Respublikos“

2026-03-26

Ar mokykloms ir religinėms bendruomenėms vėl leisti pretenduoti į GPM dalį

2026-03-26

Į Lietuvą iš Baltarusijos grįžo 100 vilkikų

2026-03-26

Pareigūnai aiškinasi, kas nesusimokėjo už kvepalus

2026-03-26

Kaunas įvertino ryškiausias teatro asmenybes

2026-03-25

Raudondvaryje trečią kartą surengtas festivalis „Perliukai“

2026-03-25

Lietuva vėl suks laikrodžių rodykles: kada liausimės? (video)

2026-03-25
Tomas Čyvas

Mūšis dėl LRT pinigų ir įtakos tęsiasi

2026-03-25

Premjerės patarėjas: 10 taškų egzaminuose pridėt reikėjo

2026-03-25

Kaune neprižiūrintiems nekilnojamojo turto didinamas mokestis

2026-03-25

STT: Lietuva ir Latvija – pasaulinės skaidrumo lyderės 

2026-03-25

Virtuvės sienelė ir grindys – kokias plyteles rinktis, kad jos tarnautų ilgai

2026-03-25

Botulino injekcijos – dažniausi klausimai ir mita

2026-03-25
narai

Kaune vyras ginklu šaudė į skrendančius paukščius

2026-03-25

Kauno policijos įvykių suvestinė

2026-03-25

Kauno „Žalgiris“ įveikė Miuncheno „Bayern“

2026-03-24

D. Nausėdienė: Lietuva dalyvaus JAV pirmosios ponios M. Trump iniciatyvoje

2026-03-24

„Ką pasėsi… 2026“: nuo atradimų iki sprendimų – 30 metų žemės ūkio pažangos

2026-03-24

NVSC: pernai Lietuvoje nustatyti 634 nauji tuberkuliozės atvejai

2026-03-24

Lekšas: išvykus vienam iš lyderių „Žalgiris“ nepergyventų

2026-03-24

Į Lietuvą iš Baltarusijos grįžo pirmieji vilkikai

2026-03-24

Matulionis apie incidentą Varėnoje: informuosime mūsų NATO sąjungininkus

2026-03-24

„Žalgirio” jaunimo savaitė

2026-03-24

Siūloma riboti rusų ir baltarusių galimybes savivaldos rinkimuose

2026-03-24

Gyvūnų gausa nulėmė gyvenimo būdą kaime

2026-03-23

Teisme byla dėl įtariamo papirkimo

2026-03-23

 KTU kuria jutiklius, kurie „perskaito“ iškvėpto oro sudėtį

2026-03-23

Mediko Abraičio byloje apklaustos visos liudytojos

2026-03-23

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone kovo 23-29 dienomis

2026-03-23

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos