Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Rusija yra užsimojusi surengti karinį puolimą prieš Ukrainą, kuris gali įvykti „bet kuriuo metu“, ir perspėjo, kad JAV pasilieka teisę atsakyti bet kokiomis priemonėmis.
„Joks pasirinkimas nėra nuimtas nuo stalo“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) ir perspėjo, kad susidarė „nepaprastai pavojinga padėtis“.
„Dabar esame etape, kai Rusija gali bet kuriuo metu surengti puolimą prieš Ukrainą, – pabrėžė ji. – Sakyčiau, kad [ši padėtis] yra aštresnė negu buvo anksčiau.“
Anot J. Psaki, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „sukūrė šią krizę, surinkęs 100 tūkst. rusų karių palei sieną su Ukraina, įskaitant pastarąjį Rusijos pajėgų perkėlimą į Baltarusiją bendroms pratyboms ir surengtus papildomus mokymus prie Ukrainos rytinės sienos“.
Atstovė patvirtino, kad penktadienį Ženevoje planuojama surengti JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno (Entonio Blinkeno) ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybas. Pasak J. Psaki, A. Blinkenas per šį susitikimą pabrėš būtinybę deeskaluoti Ukrainos krizę ir ragins normalizuoti padėtį diplomatinėmis priemonėmis.
Kijevas, JAV ir Europos šalys reiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų, sutelktų netoli Ukrainos rytinės sienos, nors Maskva ne kartą tvirtino, kad joks puolimas neplanuojamas.
Vis dėlto jeigu V. Putinas nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, Rusijai jau aneksavus Krymo pusiasalį ir remiant kitapus sienos veikiančius prorusiškus separatistus, Maskva sulauktų skaudžių ekonominių pasekmių, pabrėžė J. Psaki.
„Yra diplomatinis kelias į priekį. Tikrai tikimės, kad jie pasirinks šį kelią. Yra kitas kelias. Nuo rusų priklauso, kurį kelią jie pasirinks, ir pasekmės bus skaudžios, jeigu jie nepasirinks diplomatinio kelio“, – kalbėjo ji.
Vašingtonas sako, kad JAV ir jų sąjungininkės neturi planų į potencialų Rusijos puolimą karine jėga, bet atsakomosios ekonominės priemonės smarkiai pranoktų bet kokias, taikytas praeityje.
J. Psaki pabrėžė, kad tokiu atveju būtų atsisakyta pradėti naudoti Rusijos gamtinių dujų eksporto į Vokietiją vamzdyną „Nord Stream 2“, kuris yra baigtas tiesti, bet dar nėra gavęs licencijos. Šis dujotiekis laikomas svarbiu Europos apsirūpinimo energijos ištekliais elementu, bet taip pat reikšmingai padidintų Rusijos pajamas už parduodamas dujas.
„Tebesilaikome požiūrio, kad vamzdyno „Nord Stream 2“ sustabdymas yra mūsų įtikinamas argumentas Rusijos atžvilgiu“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė.
A. Blinkenas antradienį pirmiausiai išskris į Ukrainą, kad pademonstruotų Kijevui Vašingtono solidarumą.
Vėliau jis išvyks į Berlyną, kur per derybas su Vokietija, Jungtine Karalyste ir Prancūzija sieks užtikrinti Vakarų vienybę iškilus šiai krizei.
Viena JAV pareigūnė sakė, kad A. Blinkenas susitarė susitikti su S. Lavrovu per anksčiau antradienį įvykusį jųdviejų pokalbį telefonu, bet pridūrė, kad Rusija gali būti nesuinteresuota šią krizę išspręsti diplomatinėmis priemonėmis.
„Manau, dar per anksti sakyti, ar Rusijos vyriausybė nuoširdžiai suinteresuota diplomatija, ar ji geranoriškai ruošiasi derėtis, ar pasinaudos šiomis diskusijomis kaip pretekstu, kad pareikštų, jog diplomatija Maskvos interesų neatitinka“, – nurodė ji.
Kiek anksčiau Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas teigė, jog Rusija esą nieko nedarė tam, kad būtų eskaluojamas konfliktas. Taip jis komentavo visą situaciją, kaip ir pranešimus, jog Rusija yra dislokavusi prie Ukrainos sienų 100 tūkst. karių.
Pranešama, kad ekonominės sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos remiamos separatistus Ukrainoje gali paliesti konkrečius keturis fizinius asmenis. Paviešinti detales žadama ketvirtadienį,
BNS, kaunieciams.lt
