Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Centralizuotas šildymas – efektyvus atsakas brangstančiai energijai

  • 2022-01-13
  • Kaunieciams.lt
  • Miestas

Centralizuoto šildymo būdas sparčiai kylančių energijos kainų fone tampa vis patrauklesniu. Ypač tai matyti Kaune, kuris jau anksčiau išsivadavo nuo gamtinių dujų priklausomybės ir pastaraisiais metais džiaugiasi mažiausiomis šilumos kainomis Lietuvoje. Kauno technologijos universiteto (KTU) Energetikos katedros docentas dr. Kęstutis Buinevičius mato dar daugiau šio iki šiol nevisiškai įvertinto šildymo būdo privalumų.

„Šių dienų infliacija energetikos sektoriuje akivaizdžiai parodė centralizuoto šildymo sistemos ir biokuro pranašumus prieš autonominį šildymą gamtinėmis dujomis – šis derinys užtikrina ženkliai mažesnes išlaidas šildymui“, – teigia dr. K. Buinevičius.

Kaune net apie 90 proc. centralizuotai tiekiamos miesto šilumos (CŠT) pagaminama iš biokuro, todėl ir šilumos kainos čia nedidėjo tiek daug kaip tose savivaldybėse, kuriose pagrindinis šilumos gamybai naudojamas kuras yra gamtinės dujos.

Iki 40 proc. pigiau

Nors „Kauno energijos“ centralizuotai tiekiamos miesto šilumos kaina šį šildymo sezoną didėja, ji išliks iki 40 proc. mažesnė lyginant su autonominiu šildymu dujomis.

„Žinoma, šis skirtumas priklausys nuo dujinių katilų charakteristikų – naudojant seno tipo dujinius katilus ir radiatorinį šildymą kainų skirtumas gali būti ir dar didesnis. Brangstant elektrai, panašus (priklausomai nuo sistemos – didesnis ar mažesnis) palankus centralizuotam šildymui kainų skirtumas gali išlikti ir naudojant šildymui šilumos siurblius“, – mano K. Buinevičius.

Pasak jo, nors biokuro kainos brangstant dujoms irgi nestovi vietoje, tačiau jos yra stabilesnės ir ne tiek priklausomos nuo pasaulinės rinkos tendencijų.

„Biokuro kainos iki šiol balansavo ties nuostolinga gamybos riba. Nors dabar ši veikla bus palankesnė biokuro tiekėjams, bet vartotojams ne tiek dramatiška, kiek naudojantiems dujas. Kaip rodo kuro kainų istorija, pramoninis medienos atliekų biokuras dažnai būdavo 2–2,5 karto pigesnis už gamtines dujas, skaičiuojant vienodai šiluminei vertei“, – sako ekspertas.

Autonominis šildymas prarado patrauklumą

Iki biokuro plėtros, kuri Kaune prasidėjo nuo 2012 m., dėl didelių dujų kainų, o tuo pačiu ir kasmet brangstančio šildymo, buvo įprasta kaltinti centralizuotą šildymą. Svarbiu parduodamų butų privalumu rinkoje tuo metu buvo įvardinama apšildymui naudota autonominė namo sistema.

„Vėliau žmonės pradėjo suprasti, kad toji išgirtoji nepriklausomybė nėra nei labai pigi, nei nekelianti rūpesčių. Autonominė šildymo sistema ėmė prarasti savo patrauklumą dėl didelės dujų kainos ir savininkams tenkančios atsakomybės, išlaidų įrangos įsigijimui ir jos priežiūrai“, – sako K. Buinevičius.

Kitas labai svarbus individualaus šildymo dujomis butuose aspektas – potencialus pavojus gyventojų sveikatai ir net gyvybei. „Laikas nuo laiko įvyksta nelaimingi atsitikimai, net – žmonių žūtys, apsinuodijus individualių katilų degimo produktais. Lietuvoje nėra privalomos dujinių katilų būklės kontrolės, todėl nelaimių nepavyksta išvengti“, – kalbėjo K. Buinevičius.

Modernios technologijos – didelis našumas

Pažangūs centralizuoto šildymo tiekėjai per kelis dešimtmečius iš esmės modernizavo technologijas, leidžiančias ženkliai padidinti šilumos iš biokuro gamybos ir tiekimo našumą.

Dabartiniai biokuro katilai yra daug ekonomiškesni nei anksčiau – biokuro degimo dūmuose esantys garai yra atvėsinami kondensuojant vandens garus ir taip išgaunant papildomai apie 25 proc. šilumos. Šiuolaikinėse biokuro katilinėse į kaminą iškeliauja tik 50-55 laipsnių šilumos temperatūros dūmai.

Tokiu būdu labai efektyviai naudojamas medienos atliekų kuras, ko negali išgauti mažesni autonominiai pavieniams namams skirti katilai. Ši brangi technologija pasiteisina tik gaminant šilumą dideliais kiekiais ir tokiu būdu gaunant masto ekonomiją“, – aiškina KTU mokslininkas, kurio minima inovacija diegiama „Kauno energijoje“.

Svarbu ir tai, kad šildantys savo būstus centralizuotai gali nesirūpinti įrangos eksploatacija, remontu, priežiūra. „Antai vienam pažįstamam sugedo asmeninis dujų katilas. Lauke šalta, o specialistų dėl didelio jų užimtumo tenka laukti porą savaičių“, – pateikė gyvenimišką pavyzdį K. Buinevičius.

Lyderiai – Lietuva, Danija ir Švedija

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, Lietuva, kartu su Danija ir Švedija, turi plačiausiai Europoje įrengtus centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų tinklus. Ir kitos Šiaurės Europos šalys pastaraisiais metais vis labiau plėtoja šį būdą.

„Dėl pastatų renovacijos ir pažangių technologijų centralizuoto miesto šilumos tiekimo sistemos pajėgios prijungti prie tinklų daugiau vartotojų. Tai ne tik sumažina šildymo kainas, bet ir padeda mažinti oro taršą miestuose, nes šiuolaikiniai pramoniniai biokuro katilai pasižymi itin mažomis teršalų emisijomis, jų lygiai yra griežtai kontroliuojami, – tvirtino K. Buinevičius.

Jo teigimu, individualus šildymas kietojo kuro katilais jau seniai yra tapęs didelės taršos šaltiniais individualių namų kvartaluose, tad galimybė prisijungti prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklų yra efektyvus būdas mažinti aplinkos taršą.

80 proc. parama pereiti prie CŠT

„Kauno energija“, drauge su Kauno miesto savivaldybe, siekdama sumažinti gyventojams tenkančią finansinę būstų šildymo naštą, kauniečius kviečia prisijungti prie centralizuoto šildymo sistemos pasinaudojant net 80 proc. dydžio parama šilumos punktų įsirengimui.

Į paramą gali pretenduoti dujas ar kitą iškastinį kurą šilumos gamybai naudojančių daugiabučių ir individualių namų gyventojai. Subsidija skiriama šilumos punkto, prie kurio prijungiama centralizuotai tiekiama miesto šiluma, įrengimui. Didžiąją dalį – 50 procentų – sudaro Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama, dar 30 proc. papildomai prideda Kauno miesto savivaldybė. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki vasario 1 d. Daugiau informacijos: https://www.kaunoenergija.lt/80parama.

Pradžia – 1876 m. JAV

Centralizuoto šilumos tiekimo pradžia skaičiuojama JAV nuo 1876 m.

Europoje pirmosios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos įrengtos Vokietijoje, Hamburge 1893 m. ir Berlyno technikos universitete 1894 m.

1900 m. centralizuotas šilumos tiekimas buvo įrengtas Dresdene.

XX a. pirmoje pusėje sistema diegiama Danijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje.

Kauno klinikose 1939 m. pastatyta katilinė, iš kurios pradėta tiekti šiluma ligoninės pastatams – tai centralizuoto šilumos tiekimo Lietuvoje pradžia.

Kogeneracijos – kombinuoto elektros ir šilumos tiekimo  era prasidėjo 1947 m., kai Kaune iš Petrašiūnų šiluminės elektrinės, kuri tiekė miestui elektrą, buvo pradėtas tiekti garas popieriaus fabrikui.

1958 metais Petrašiūnų elektrinėje buvo sukurta šilumos tinklų grupė. Ji vėliau išaugo į cechą, kurio pagrindu 1963 m. rugpjūčio 20 d. įkurta „Kauno šiluminių tinklų“ ūkiskaitinė įmonė (vėliau – „Kauno energija“)

1949–1955 m. laikotarpiu pradedamos naudoti pirmosios centralizuotos sistemos Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Jų plėtra vyko iki 1990 m.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Vašingtono šaulys nekentė krikščionių?

Riaušių byloje baigti nagrinėti apeliaciniai skundai

VDU Ugnės Karvelis gimnazijos triumfas Zapyškyje

Vėjas be elektros paliko per 6 tūkst. namų ūkių

Festivalyje „Kaunas Jazz“ dainuos „Grammy“ laimėtoja

Medžioti poligonuose teks kitaip

„Fitch Ratings“ po 6 metų gerina Lietuvos mokumą

Užklijuota kamera neapsaugos – geriau be telefono?

Užsimušė motociklininkas amerikietis

Popiežius Leonas XIV apie mirties bausmę

„Aš – gerasis ganytojas“ (Jn 10, 11) IV Velykų sekmadienis

Naujinkime Kauno fasadus

Tomas Čyvas ir Vitalijus Balkus

Sekti partijas, advokatus, teisėjus gali žurnalistai ir tarnybos?

Kauno rajono savivaldybei padėka už indėlį į Lietuvos krepšinį

Plaukikai gerina rekordus

Kauno gimnazistai sodino Valdo Adamkaus vardo giraitę

naikintuvai

Lenkijos naikintuvai perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno klinikose Aleksandrui padėjo grįžti į gyvenimą

Futbolo kamuolys

Ar Iranas reikalingas Pasaulio futbolo čempionate?

Minimalizmas ar maksimalizmas: koks namų dizainas dominuos šiemet?

R. Juknevičienė siūlo atmesti LRT įstatymo pataisas

Vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra Kauno rajone

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

Ką kam žada žvaigždės?

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

Sukčiai veikia VMI vardu

Rusija moko prieš VPN

Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

Ką kam žada žvaigždės?

Ekonominis karas tęsiasi

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

Kauno garbės piliečiai

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

Bibliotekų savaitė Kaune

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

Rusija toliau stalinizuojasi

Kaunas: galimi JAV amunicijos vėlavimai grėsmės nekelia

Krepšinio šventė ne tik Kaune (video)

Lekšas: dabartinė karta pratinama prie turtingo „Žalgirio“, bet tai neš mažiau laimės

Tekstūriniai prezervatyvai: ar rumbeliai ir taškučiai tikrai keičia pojūčius, ar tai tik rinkodara?

Deginta mediena – 100 procentų ekologiškas sprendimas jūsų namams

„Poclain Hydraulics“ – vieninteliai regione, kurių autorizacija veikia

Ar žinojote, kad tik 3–10% suaugusių žmonių reguliariai treniruoja raumenų jėgą?

Ką kam žada žvaigždės?

Kvietimas į popietę Aleksui Stanislovaičiui atminti

Latvija savarankiškai gamins šaudmenis

Romansų festivalis „Atverkime širdis 2026“ sujungė regionus

Blokuota 7,5 mln. bandymų priekabiauti prie vaikų

NATO naikintuvai keturis kartus kilo dėl rusų

Vyksta atranka į Specialiųjų operacijų pajėgas

Teismas priėmė „Nemuno aušros“ skundą

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

KTU ekonomistas: pensijoms reikia daugiau mokesčių

Ką kam žada žvaigždės?

Kaune šauta į buto langą

Per masines šaudynes Luizianoje žuvo aštuoni vaikai

Popiežius prieš Trumpą?

KTU: naujos kartos specialistų rengimas

Kiekvienas šeštas gyventojas: reikalai blogėja

Kauno policija ieško jų

„Pasilik su mumis!“ (Lk 24, 29) III Velykų sekmadienis

Leonas XIV ragina laikytis taikos

Paveldosaugininkų šventė paminėta Kėdainiuose

Seimo komitetas nori uždaryti gimdymo namus

Atsidarys baseinas Panemunėje

Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija

Ką kam žada žvaigždės?

Integracinis futbolo vaikščiojant turnyras „Draugystės taurė 2026”

Samoškaitė

Samoškaitė neigia įtarimus apie LSDP šnipinėjimą

„Žalgiris” skelbia apie bilietus bei dovanas

„Žalgiris“ laimėjo prieš Paryžių

Lapėse surengtas tradicinis velykinis kvadrato turnyras

Sinoptikė: bus giedriau, bet vėsiau

Nausėda pasirengęs prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio atidarymo

Netanyahu: Izraelis „dar nebaigė darbo“ prieš „Hezbollah“

Taisyti ar kurti iš naujo? Kaip priimti teisingą sprendimą dėl mobiliųjų aplikacijų kūrimo

Seimo Kultūros komitetas tęs LRT įstatymo pataisų svarstymą

Šeima

Rems šeimas valstybinėmis pensijomis?

Seime norima, kad gydytojai rezidentai dirbtų regionuose

Valdančioji koalicija keisis?

Estijos prezidentas Kaune

Orbanui kritus Slovakija lieka Rusijos pakalike

Skvernelis jau paliečiamas

Vašingtono šaulys nekentė krikščionių?

2026-04-26

Riaušių byloje baigti nagrinėti apeliaciniai skundai

2026-04-26

VDU Ugnės Karvelis gimnazijos triumfas Zapyškyje

2026-04-26

Vėjas be elektros paliko per 6 tūkst. namų ūkių

2026-04-26

Festivalyje „Kaunas Jazz“ dainuos „Grammy“ laimėtoja

2026-04-26

Medžioti poligonuose teks kitaip

2026-04-26

„Fitch Ratings“ po 6 metų gerina Lietuvos mokumą

2026-04-26

Užklijuota kamera neapsaugos – geriau be telefono?

2026-04-26

Užsimušė motociklininkas amerikietis

2026-04-26

Popiežius Leonas XIV apie mirties bausmę

2026-04-26

„Aš – gerasis ganytojas“ (Jn 10, 11) IV Velykų sekmadienis

2026-04-25

Naujinkime Kauno fasadus

2026-04-25
Tomas Čyvas ir Vitalijus Balkus

Sekti partijas, advokatus, teisėjus gali žurnalistai ir tarnybos?

2026-04-25

Kauno rajono savivaldybei padėka už indėlį į Lietuvos krepšinį

2026-04-25

Plaukikai gerina rekordus

2026-04-25

Kauno gimnazistai sodino Valdo Adamkaus vardo giraitę

2026-04-25
naikintuvai

Lenkijos naikintuvai perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30

2026-04-25

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-25

Kauno klinikose Aleksandrui padėjo grįžti į gyvenimą

2026-04-24
Futbolo kamuolys

Ar Iranas reikalingas Pasaulio futbolo čempionate?

2026-04-24

Minimalizmas ar maksimalizmas: koks namų dizainas dominuos šiemet?

2026-04-24

R. Juknevičienė siūlo atmesti LRT įstatymo pataisas

2026-04-24

Vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra Kauno rajone

2026-04-24

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

2026-04-24
Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

2026-04-24

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

2026-04-23

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

2026-04-23

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

2026-04-23

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

2026-04-23

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

2026-04-23

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos