2021 12 23
Lietuvos probacijos tarnyba įgis daugiau autonomiškumo, probacijos vykdymas ir pataisos įstaigų pareigūnų veiklos organizavimas taps efektyvesniu. Keičiamas Probacijos tarnybos pavaldumas ir nuo 2022 m. liepos 1 d. įteisinamas tiesioginis pavaldumas Teisingumo ministerijai.
„Sieksime, kad Probacijos tarnyba veiktų kaip kompleksinių paslaugų teikėjas. Veiklos veiksmingumą padės užtikrinti autonomiškumas bei operatyvumas priimant sprendimus, metodologinis vadovavimas, socialinių partnerių įtraukimas, nuteistųjų priežiūros planavimas bei vykdymas, aiškiai reglamentuotos probacijos pažeidimų nustatymo bei kreipimosi į teismą tvarkos, organizuojamos pareigūnų kvalifikacijos kėlimo veiklos, plėtojamos informacinės sistemos, užtikrinama veiksminga vidaus kontrolė“, – teigia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Pasak ministrės, įvertinta ES valstybių patirtis rodo, kad įsteigus atskirą Probacijos tarnybą pagerėjo ir tapo skaidresnis finansinių resursų panaudojimas ir valdymas, didėjo darbuotojų motyvacija ir atlygis už darbą, taip pat proaktyvus įsitraukimas į projektines, inovatyvias veiklas, sutrumpėjo biurokratinės procedūros, taip pat atsisakyta perteklinių, neefektyvių kontrolės priemonių, tokių kaip formalaus nuteistųjų registravimasis, be to, numatyta aiški atsakomybė už įgyvendinamas funkcijas.
14-oje ES šalių probacijos tarnybos yra tiesiogiai pavaldžios Teisingumo ministerijai, tik 6 valstybėse – kalėjimų administracijoms, kitose – už vidaus reikalus atsakingai ministerijai, privačios arba pavaldžios teismams.
Lietuvos bausmių vykdymo teisės, kriminologijos mokslininkai, taip pat Tarptautinės probacijos organizacijos ekspertai akcentuoja, kad probacija turi turėti autonomiją, operatyvumą priimant sprendimus.
„Siekiant tobulinti Probacijos tarnybos veiklų valdymą, užtikrinti jos veiklos veiksmingumo vertinimą, užsienio valstybių praktikos analizę, darbuotojų skyrimą šioms funkcijoms vykdyti, būtina įgalinti pačią Probacijos tarnybą savarankiškai priimti sprendimus dėl naujų pažangių priemonių taikymo, imtis lyderystės ir proveržio išvien dirbti su socialiniais partneriais, kurie veikia vietos bendruomenėse bei savivaldoje, sprendžiant žmogiškųjų išteklių, tarnybos veiklos modernizavimo ir kitus probacijos vykdymui aktualius klausimus“, – teigia E. Dobrovolska.
Probacijos tarnybų vaidmuo ir darbo apimtys daugelyje ES šalių nuolatos didėja, o įkalinimo įstaigų krūviai mažėja (įkalintųjų asmenų skaičius mažėja). Lietuvoje stebimos analogiškos tendencijos. Probacijos tarnybos krūvis per 7 metus padidėjo 3 kartus, t. y. nuo 9000 iki 32 000 nuteistųjų per metus.
Ministrės teigimu, būtina turėti atskirą tarnybą, kuri būtų atsakinga už nuteistų asmenų priežiūrą ir resocializaciją bendruomenėje, socialinę partnerystę, NVO įtraukimą, inovacijų diegimą, nes dabartinėje kalėjimų sistemoje šios priemonės nėra taikomos.
„Probacijos sistema turi imtis lyderystės ir siekti proveržio, išvien dirbti su socialiniais partneriais, kurie veikia vietos bendruomenėse bei savivaldoje, taip pat svarbu spręsti pareigūnų darbo krūvio klausimą, siekti finansinių resursų efektyvesnio panaudojimo, operatyvumo ir priartėjimo prie tarptautinių standartų“, – pabrėžia ministrė.
Daugiapakopė sistema apsunkina Teisingumo ministerijos funkcijų probacijos srityje įgyvendinimą, pavyzdžiui, negaunama išsami informacija apie Probacijos tarnybos materialiuosius ar teisinio reguliavimo tobulinimo poreikius bei kitus rodiklius, todėl nepriimami savalaikiai sprendimai dėl Probacijos tarnybos veiklos optimizavimo.
Šiuo metu už Probacijos tarnybos veiklą atsakingo Kalėjimų departamento struktūroje nėra padalinio ar specialistų, kurie metodologiškai vadovautų probacijos sistemai, dalis Probacijos tarnybos darbuotojų vykdo su jų veikla nesusijusias funkcijas, pavyzdžiui, statistinių duomenų ir informacijos apie įvykius pataisos įstaigose rinkimas ir sisteminimas bei kitas.
Anot E. Dobrovolskos, probacijai keliamas itin ambicingas tikslas dėl nuteistųjų, vengusių probacijos ar bausmės vykdymo, taip pat nuteistųjų už priežiūros metu padarytas nusikalstamas veikas, kurių dalis nuo visų prižiūrimų asmenų skaičiaus turės mažėti ir siekti vos 3 procentus.
Probacijos tarnyba galės savarankiškai valdyti žmogiškuosius išteklius, kadangi šiuo metu itin trūksta psichologų, socialinių darbuotojų, mediatorių, kurių vaidmuo nuteistųjų resocializacijos procese yra pamatinis. Todėl numatomas Probacijos tarnybų specialistų spektro didinimas bei atsivėrimas visuomeninėms iniciatyvoms.
Taip pat numatomi pokyčiai Probacijos tarnybos darbo kultūros srityje, ketinama kurti organizacijos vidinę kultūrą, orientuotą į žmogų, problemų įvertinimą ir pagalbą jas spręsti. Siekiama atsisakyti formalaus („popierinio“) bendravimo, represinių priemonių, o pereiti prie šiuolaikiškų mokslu grįstų priemonių, kurios būtų orientuotos į nuteistojo pozityvius pokyčius.
Probacijos tarnybos laukia ir organizacijos įvaizdžio bei pasitikėjimo didinimo iššūkiai. Siekiama, kad visuomenės pasitikėjimo Probacijos tarnyba rodikliai būtų ne žemesni nei kitų teisėsaugos institucijų, pavyzdžiui, policijos ar priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.
Ministerija tikisi, kad visos šios priemonės leis probacijos sistemai tapti mobilia, skaidria ir efektyvius sprendimus priimančia tarnyba.
Probacijos tarnybos savarankiškumo didinimas – tai pirmasis bausmių vykdymo sistemos reformos įgyvendinimo etapas.
Vietoje šiuo metu esančių 10 atskirų juridinių vienetų ketinama sukurti dvi lygiavertes institucijas: Probacijos tarnybą prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybą prie Teisingumo ministerijos.
