2021 12 23
Žemės ūkio ministerija netrukus rengiasi Europos Komisijai pateikti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, o jo turinys baigiamas derinti su socialiniais partneriais, mokslininkais ir sprendimų priėmėjais.
„Pastarieji mėnesiai buvo labai intensyvūs, nes jaučiame didelę atsakomybę už Lietuvos žemės ūkio ateitį. Todėl pristatymų, diskusijų, derybų netrūko. Tačiau pavyko nugludinti aštrius kampus neatsisakant svarbiausių strateginių krypčių – gamybos, aplinkosaugos ir kaimo gyvybingumo. Nors daugeliui Europos šalių kyla iššūkių laiku parengti strateginį planą, mes savo įsipareigojimų laikomės“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Žemės ūkio ministerija Strateginį planą Europos Komisijai pateiks paskutinėmis šių metų dienomis. Kitų metų pirmoje pusėje Komisija teiks pastabas ir planą bus galima tobulinti. Planas turės būti galutinai suderintas ir patvirtintas iki kitų metų pabaigos. Kitų metų pabaigoje bus rengiamos priemonių įgyvendinimo taisyklės.
Prioritetai – gamyba, aplinkosauga, kaimo gyvybingumas
Iš viso 2023 – 2027 metais Lietuvos žemės ūkiui numatyta beveik 4 milijardai eurų Europos Sąjungos paramos. Iš jų – daugiau nei 3 milijardai eurų tiesioginės išmokos (I ramstis), o dar beveik milijardas eurų – investicijos į kaimo plėtrą (II ramstis). Lietuva iš valstybės biudžeto lėšų investicijoms į kaimo plėtrą, techninei paramai, sektorinėms priemonėms ir kt. dar pridės apie 270 mln. Eurų. Taip iš viso per penkerius metus šalies žemės ūkį pasieks 4,27 mlrd. Eurų.
Visi ūkininkai, kaip ir iki šiol, gaus bazines išmokas, kurios, skaičiuojama, sieks apie 80 eurų už hektarą.
Planuojant kitas tiesiogines išmokas bei investicijas į kaimo plėtrą dėmesys sutelktas į gamybą – siekiama daugiau apsirūpinti vietoje užaugintais produktais, daugiau produkcijos perdirbti ir kurti didesnę pridėtinę vertę.
Socialiniai prioritetai – mažinti pajamų nelygybę kaime labiau remiant perspektyvius smulkius ir vidutinius ūkius bei nustatant maksimalias išmokas stambiausiems ūkininkams. Be to, itin daug dėmesio skiriama kartų kaitai – jaunieji ūkininkai remiami ir tiesioginėmis išmokomis, ir didinant lėšas įsikūrimui, ir suteikiant lengvatines paskolas įsigyti žemės bei technikos.
Trečias prioritetas – aplinkosauga. Ūkininkai nuo šiol turės laikytis aukštesnių geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartų bei valdymo reikalavimų, o parama numatyta už dalyvavimą ekoschemose – jeigu ūkininkai savanoriškai (tai nėra privaloma) laikysis aukštesnių klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų įsipareigojimų nei reikalaujama.
Kurs didesnę pridėtinę vertę
Ministerija Strateginiame plane investicijoms, gamybai bei perdirbimui yra numačiusi apie 350 mln. eurų.
Susietoji parama, kuriai skirta 450 mln. eurų, labiausiai auga ekonomiškai jautriems sektoriams, kad Lietuva galėtų apsirūpinti vietoje užaugintu maistu. Todėl, palyginti su ankstesniu finansiniu laikotarpiu, labiausiai parama augs pieninių galvijų (25 proc.), mėsinių galvijų, avių, ožkų (apie 17 proc.), lauko daržovių (57 proc.), vaisių, uogų bei riešutų (30 proc.) sektoriams.
Be to, bus skatinamos trumposios tiekimo grandinės ir perdirbimas, ypač tų žaliavų, kurių Lietuva pagamina daug, bet turi mažus ar nepakankamai išvystytus perdirbimo pajėgumus.
Be gamybos ne mažiau svarbūs ir socialiniai prioritetai – vienas svarbiausių – palaikyti smulkių ir vidutinių ūkių gyvybingumą, paskatinti jų plėtrą. Smulkiems ir vidutiniams ūkiams perskirstoma penktadalis tiesioginių išmokų – 600 mln. eurų. Tai yra trečdaliu daugiau lėšų kasmet palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu.
Kad parama tikslingiau pasiektų perspektyvius smulkius bei vidutinius ūkius, perskirstymo išmokos bus skiriamos už pirmus 50 ha, bet ne didesniems kaip 500 ha ūkiams. Ir išmokos sumodeliuotos taip, kad didžiausia parama pasiektų ūkius nuo 30 iki 50 ha.
Tuo tarpu didiesiems ūkiams bus taikomas paramos išmokų mažinimas, kai parama viršys 60 tūkst. eurų, ir išmokų, viršijančių 100 tūkst. eurų ribojimas.
Į kaimą vilios jaunimą
Šiuo metu Lietuvoje trečdalis visų ūkininkų yra pensinio amžiaus. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad būsimuoju finansiniu laikotarpiu parama jauniesiems ūkininkams bus dvigubai didesnė už hektarą negu iki šiol. O įsikūrimo parama didėja nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Jaunieji ūkininkai taip pat galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis žemei ar technikai įsigyti.
„Matome, kad parama jauniesiems ūkininkams ir smulkiems bei vidutiniams ūkiams ankstesniais metais pasiteisino, nors galbūt nebuvo pakankama.
90 proc. jaunųjų ūkininkų, kurie gavo paramą 2007–2016 m., iki šiol ūkininkauja. Panašiai tiek ir smulkių ūkių, kurie gavo paramą pagal Kaimo plėtros programas nuo 2004 iki 2020 metų, iki šiol vykdo veiklą.
Norime pritraukti daugiau jaunų žmonių pradėti ūkininkauti kaime, kur trečdalis ūkininkų jau yra sulaukę pensinio amžiaus. Taip pat suprantame, kaip svarbu palaikyti smulkius ir vidutinius ūkius, kuriems sunkiau pasinaudoti masto ekonomika“, – sako ministras K. Navickas.
Bene daugiausiai diskusijų Strateginiame plane kėlė aplinkosauginiai reikalavimai ir prioritetai.
„Agroaplinkosauga žemės ūkyje tampa vis labiau reikšminga ir šito neišvengsime. Geriau pradėti dabar, kai už tvaresnį, aplinkai draugiškesnį ūkininkavimą numatytos išmokos – iš viso apie milijardą eurų penkeriems metams, negu vėliau, kai nežinome, kokios bus paramos žemės ūkiui tendencijos“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.
Labiau nei minimalūs reikalavimai bazinėms išmokoms gauti, tausoti vandenį, dirvožemį, saugoti bioįvairovę, puoselėti kraštovaizdį ūkininkai bus skatinami per ekoschemas, kurių yra penkios – skirtos skirtingai žemės ūkio veiklai.
Jos nėra privalomos ūkininkams – tik laisvai pasirenkamos, o už jų įgyvendinimą numatomos išmokos. Tačiau ekoschemų įgyvendinimas yra privalomas valstybėms, todėl siekiama jų pasiūlyti visų sektorių atstovams, kad kiekvienas ūkininkas, jei tik norės, galėtų prisidėti prie aplinkosaugos ir klimato tikslų siekimo, o jo pastangos būtų atlygintos.
