Dirbantys neįgalieji mieliau renkasi darbą atviroje darbo rinkoje nei socialinėse įmonėse

Dirbantys neįgalieji mieliau renkasi darbą atviroje darbo rinkoje nei socialinėse įmonėse

Diskusijose su darbdaviais, neįgaliųjų organizacijų atstovais, dirbančias neįgaliaisiais yra girdima jų nuomonė, kad žmonėms su negalia svarbiausia jaustis lygiaverčiams su kitais visuomenės nariais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu peržiūri galiojantį neįgaliųjų užimtumo rėmimo teisinį reglamentavimą ir analizuoja, kokios taikomos valstybės pagalbos rūšys yra efektyvios, kokias naujas priemones ar paslaugas reikėtų pasiūlyti žmonėms su negalia, kad kuo lengviau įsidarbintų ir dirbtų.

„Neįgaliųjų užimtumo atviroje darbo rinkoje skatinimas padėtų išvengti išankstinio požiūrio, kad neįgalus darbuotojas dėl savo sveikatos problemų negalės atlikti darbo, ar tai darys nepakankamai greitai, jam trukdys negalia. Visgi sėkmingi įdarbinimo pavyzdžiai rodo, kad negalią turintis žmogus, pritaikius jam darbo vietą, dažnu atveju labai motyvuotas ir ištikimas darbuotojas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Pasak viceministrės, svarbiausia, kad neįgaliajam būtų parinktas jo galimybes atitinkantis darbas, kad būtų maksimaliai išnaudoti jo sugebėjimai. Tikimasi, kad integracija į atvirą darbo rinką sudarys gerokai palankesnes sąlygas neįgaliesiems įsidarbinti. 

Tai, kad žmonės su negalia labiau nori dirbti atviroje darbo rinkoje, patvirtina ir statistika. Absoliuti dauguma dirbančių neįgaliųjų dirba atviroje darbo rinkoje. Šiuo metu iš 44 289 dirbančių neįgaliųjų tik 3537, t. y. 8,5 proc., dirba socialinėse įmonėse. 

Parama dirbantiesiems atviroje darbo rinkoje 

ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT. Siūloma ilginti subsidijavimo trukmę taikant periodiškumo principą, neišskiriant pagal negalios pobūdį.

DARBO VIETŲ STEIGIMAS IR PRITAIKYMAS. Šią priemonę siūloma taikyti bedarbių ir dirbančių įdarbinimui ar darbo vietos išlaikymui, subsidijuoti darbo priemonių, darbuotojo aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymą.  

PAGALBA ĮDARBINANT IR PRADĖJUS DIRBTI. Siūloma nauja priemonė – darbo funkcijų pritaikymas. Tai metodinė ir konsultacinė pagalba pritaikant darbo vietas asmenims su sunkia ar vidutine negalia pagal jų poreikius.

SVARBU. Planuojama tęsti ir iki šiol taikomas priemones, t. y. paramą profesiniam mokymui, judumui, savarankiško užimtumo rėmimą žmonėms su negalia. Numatoma tobulinti ir tęsti įdarbinimą subsidijuojant, darbo vietų steigimą ir pritaikymą.

Socialinės įmonės

Šiuo metu valstybės teikiama pagalba socialinėms įmonėms, įdarbinančioms žmones su negalia, yra 5 kartus didesnė, nei valstybės teikiama pagalba įmonėms, veikiančioms atviroje darbo rinkoje ir įdarbinančioms neįgaliuosius. 

Nors valstybės pagalba socialinėms įmonėms yra gerokai didesnė, ji neužtikrina proporcingai didesnio negalią turinčių asmenų užimtumo, t. y. nors gauna didesnį finansavimą, neįdarbina daugiau neįgaliųjų.
Be to, skirtingas ir valstybės pagalbos teikimo laikotarpis. Tą patį darbingumo procentą ir negalios pobūdį turintis žmogus gauna didesnę pagalbą, jeigu dirba socialinėje įmonėje. Todėl nors vidutinę negalią turintys neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, socialinėje įmonėje įgiję reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius galėtų be valstybės pagalbos integruotis atviroje darbo rinkoje, valstybės pagalba jiems yra teikiama neterminuotai. Tuo tarpu socialinės įmonės statuso neturinčiose įmonėse valstybės pagalba yra teikiama terminuoti – 2 metus. 

Taip pat nors užimtumo prioritetas turėtų būti skiriamas siekiant skatinti darbingo amžiaus neįgaliųjų užimtumą ir užtikrinti jų pajėgumą įgyvendinti įgytą profesinę kvalifikaciją ar įgūdžius, socialinėse įmonėse tikslinėms grupėms yra priskirti ir pensinį amžių sukakę neįgalieji. Nors valstybės pagalba jiems nėra teikiama, šie asmenys yra įskaičiuojami į tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių. Tai aktualu įmonėms, siekiančioms išlaikyti socialinės įmonės statusą ir gauti valstybės pagalbą.