Besitęsiantis stiprus šaltukas ir sniegas neramina Kauno rajono savivaldybę. Nuogąstaujama, kad kai prasidės atšilimas pakaunės gyventojus gali ištikti stichinė nelaimė – potvynis. Ketvirtadienį sušaukto Kauno rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio metu buvo aptartos priemonės, kuriomis bus siekiama apsaugoti gyventojus.
Laužė ledus upėje
Ledo lytys Neryje formuotis pradėjo prieš mėnesį, kuomet Lietuvą sukaustė stiprus šaltis. Taip pat įtakos turėjo ir pernai prasidėję naujo tilto prie Kleboniškio miško statybos darbai. Dėl pastatytų kolonų, pylimų ir kitų atliekamų darbų itin susiaurėjo upės vaga.
„Kaip ir žadėjome, vykdome nuolatinę statybvietės ir upės vagos stebėseną. Kiekvieną savaitę keliame droną ir apžiūrime upę, apie 1 kilometrą į vieną ir kitą pusę nuo tilto“, – posėdžio metu pasakojo statybos darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius Vitalijus Popovas.
Jis taip pat užsiminė, kad bendrovė užsakė ir vykdė ledo laužymo darbus 200 metrų atstumu nuo statybvietės, kur upės vagoje yra susiformavusi sala. Ledų sulaužymas palengvino vandens tekėjimą.
„Ledo laužymo darbus planuojame atlikti ir tuomet, kai orai pradės šilti“, – patikino V. Popovas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius savivaldybės vadovus informavo, kad su projektuotojais buvo aptartas klausimas, ar yra galimybių pašalinti pastatytus pylimus. Atsakymas teigiamas, tačiau rangovai dar negali to atlikti, nes dar šįmet bus vykdomi tam tikri techniniai procesai, kuriems bus reikalingi pylimai. „Tad pylimai bus pašalinti vėliau“, – teigė R. Lipkevičius.
Pagalba iš kitų tarnybų
Lietuvos kariuomenės atstovai patikino, kad jeigu savivaldybei reikės pagalbos, technikos – visada gali kreiptis.
Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys taip pat patvirtino, kad ugniagesiai nuolat stebi situaciją upėje. Jis pasiūlė kreiptis į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą dėl informacijos apie vandens lygį upėje. „Galbūt būtų galima iš tarnybos kasdien gauti duomenis apie vandens lygį upėje ir ledo storį? Tai mums padėtų, nes žinotume padėtį, jeigu prasidėtų potvynis“, – teiravosi R. Velžys.
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius dėkojo už siūlymus ir pažadėjo kuo skubiau kreiptis į minėtą tarnybą dėl reikiamos informacijos.
Padėtų vandens lygio matuokliai
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto profesorius Petras Punys užsiminė, kad yra ir daugiau priemonių, kurios galėtų padėti sekti padėtį upėje.
„Efektyviai potvynio eigai stebėti yra naudojami specialūs prietaisai – vandens lygio matuokliai – jutikliai, kurie realiu laiku, net minučių intervalu gali į kompiuterius ar net mobiliuosius telefonus perduoti duomenis. Tai yra elementarūs IT sprendiniai, kurie naudojami vandens telkinių matavimo stotyse, hidroelektrinių užtvankose ir kitose srityse. Tokiai laikinai, operatyvinei sistemai įdiegti nereikėtų didelių investicijų“, – įsitikinęs profesorius.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, didžiausias ledo sangrūdų aukštis šiame upės ruože gali siekti 2,3 m, esant sklidinai upės vagai potvynio metu ties tiltu, o prie Radikių gyvenvietės jis sumažėtų iki metro, bet užliejimo rizika išliktų didelė. Todėl P. Punio nuomone, tokius matuoklius būtų tikslinga įrengti keliose upės ruožo vietose iki Radikių ar kitų gyvenviečių potencialiose ledo lyčių grūsties susidarymo vietose.
Svarbiausia – gyventojų saugumas
„Gerai, kad specialistai nuolat stebi situaciją upėje, tačiau manau, kad šiandien svarbiausias klausimas yra – kaip apie pavojų informuosime gyventojus“, – posėdžio metu klausė Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.
Jam antrino ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. „Apie galimą grėsmę žinome visi. Aš pats savo akimis mačiau, kas įvyko prieš dešimtmetį ir kokios pasekmės buvo Radikiuose ir Kleboniškyje. Man svarbiausia yra gyventojų saugumas. Tad iškart kyla daug klausimų: ar į visą šį procesą yra įtraukti seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenės, kaip evakuosime žmones, jų turtą, gyvūnus, jeigu to prireiks“, – kalbėjo meras.
Aplinkos skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Tatarūnis sakė, kad informavimo būdų savivaldybė turi ne vieną. „Yra garsinės sirenos, kuriomis galima informuoti ir įspėti gyventojus. Bandymai buvo atlikti, šie prietaisai veikia puikiai. Be to, seniūnijoje yra skelbimų lentos, galima paruošti informacinius lankstinukus. Taip pat yra galimybė gyventojams išsiųsti trumpąsias žinutes į mobiliuosius įrenginius“, – vardijo specialistas.
Mokymai gyventojams
Posėdžio metu buvo pasiūlyta Radikiuose įrengti švieslentę, kurioje būtų skelbiamas esamas vandens lygis ar kita svarbi informacija. Taip pat siūloma glaudžiau bendradarbiauti ir su aukštupyje esančių savivaldybių civilinės saugos specialistais, kurie taip pat stebi situaciją Neryje.
Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Aleksejus Chraminas taip pat pateikė ne vieną pasiūlymą, kuris padėtų operatyviau apie nelaimę informuoti pakaunės gyventojus.
„Seniūnijos turėtų sudaryti tikslų gyventojų sąrašą, su jų kontaktiniais duomenimis, kurie patenka į potvynio rizikos zoną. Tai leistų apie galimas grėsmes informuoti greitai ir operatyviai. Be to, šiems gyventojams turėtų būti suorganizuoti mokymai: kada ir kaip evakuotis, kokius keliu saugiai išvažiuoti iš gyvenamosios vietos ir panašiai“, – teigė komisariato viršininkas.
Kauno rajono meras ir administracijos direktorius džiaugėsi, kad posėdžio metu išsakyta daug naudingų patarimų, kurie padės, jeigu grės potvynis. „Turime skubiai atlikti nemažai darbų, kad kitą savaitę jau galėtume pristatyti išsamų ir aiškų veiksmų planą“, – sakė Š. Šukevičius.
