Šiandien nuotoliniame susitikime su naująją generaline prokurore Nida Grunskiene teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska sutarė bendrai ieškoti sprendimų žmogaus teisių apsaugos, universalios jurisdikcijos, kriminalinės žvalgybos reguliavimo ir kitais aktualiais klausimais.
„Žmogaus teisių apsauga yra itin plati tema, jos svarba atsiskleidžia dar ikiteisminio tyrimo kontekste. Turi būti formuojamas naujas požiūris į neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus, ypatingai tai iliustruoja „Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą“ byla, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad mūsų valstybė pažeidė pareiškėjų teisę į veiksmingą teisių gynimą“, – pokalbio metu akcentavo E. Dobrovolska.
Pasak ministrės, nukentėjusių asmenų teisės turi būti tinkamai užtikrinamos ir atstovaujamos prokurorų, palaikančių kaltinimą baudžiamosiose byloje. „Džiaugiuosi, kad prokuratūra po šio Teismo sprendimo peržiūrėjo nemažai ikiteisminių tyrimų neapykantos kalbos bylose, – kalbėjo ministrė. Suprasdama reglamentavimo taikymo iššūkius, artimiausiu metu ketinu inicijuoti Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis neapykantos kalbos teisinis reglamentavimas bus priskiriamas ne tik baudžiamajai, bet ir administracinei atsakomybei“.
Susitikimo su generalinės prokuratūros vadove metu aptartos prioritetinės temos, viena tokių – asmens duomenų apsauga. Ministrė atkreipė dėmesį, kad iki šiol asmens duomenų apsauga ir nekaltumo prezumpcijos santykis turi neaiškią liniją, kurią būtina apibrėžti užtikrinant tiek visuomenės teisę žinoti, tiek apsaugant asmenų privatumą, todėl svarbus aiškus šių aspektų reglamentavimas.
Pokalbio metu teisingumo ministrė padėkojo generalinei prokuratūrai už svarų indėlį tiriant Sausio 13-osios bylą, akcentavo prokurorų ir teisėjų, nagrinėjusių šias bylas, saugumo užtikrinimo svarbą, kadangi prokuratūros atvirumas ir kokybiškas darbas yra esminė visuomenės pasitikėjimo Lietuva, kaip teisine valstybe, prielaida.
Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje pabrėžiama, jog neapykantos nusikaltimams įtaką daro ne tik nukentėjusiųjų tapatybė, bet ir nusikaltėlių neapykantos prigimtis, todėl nuo neapykantos nusikaltimų gali nukentėti ir tie asmenys, kurie patys nepriklauso konkrečiai socialinei grupei, bet gali būti siejami su šia grupe.
Neapykantos nusikaltimais laikomos nusikalstamos veikos, kurių motyvas yra neapykanta asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
