Agnė – Kauno klinikų pacientė, kuriai sausio pradžioje transplantuotas donoro, persirgusio COVID-19 liga, inkstas. „Aš tikėjau, kad donoras vis tiek kada nors atsiras“, – pasakojimą pradeda moteris.
Genetinė liga – inkstų policistozė, Agnei diagnozuota prieš 30 metų, tačiau ilgą laiką ji neprogresavo ir leido moteriai gyventi visavertį gyvenimą. „Iš pradžių viskas buvo gerai, pagimdžiau sūnų, bet prieš kokius 5 metus pradėjo blogėti inkstų funkcija. Vėliau susirgau sunkia gripo forma ir inkstų funkcija dar pablogėjo“, – prisimena moteris.
Pasak Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Nefrologijos skyriaus vadovės ir Urgentinės inkstų patologijos poskyrio vadovės, gydytojos nefrologės doc. Astos Stankuvienės, inkstų policistozė, kuri diagnozuota pacientei, dažniausiai perduodama iš kartos į kartą. „Inkstuose formuojasi daugybinės cistos, kurios blogina inkstų veiklą ir ilgainiui išsivysto inkstų nepakankamumas. Kol kas pasaulyje nėra efektyvaus šios ligos gydymo, todėl daugumai pacientų prireikia pakaitinės inkstų terapijos“, – teigia docentė.
2019 m. vasarą gydytojai nustatė, jog Agnė serga 5 stadijos inkstų nepakankamumu. „Iš pradžių mano vyras norėjo tapti donoru, tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jo inkstai netinka“, – atvirauja pacientė.
„Diagnozavus inkstų nepakankamumą pacientei nuspręsta taikyti hemodializes ir ji buvo įtraukta į laukiančiųjų inkstų transplantacijų sąrašą. Hemodializes pacientė toleravo vidutiniškai, tačiau ją vargino sunkiai valdomas kraujospūdis, dėl kurio reikėjo vartoti daug vaistų“, – sako Nefrologijos skyriaus vadovė.
Kauno klinikų pacientė teigia, kad nors hemodializės ir vargino, tačiau tai didelių problemų jai nesukėlė. „Su hemodializėmis gyventi galima. Jos man nebuvo nei labai lengvos, nei labai sunkios. Žinoma, reikėdavo 3 kartus per savaitę keliauti į Kauno klinikas ir ten praleisti 4 valandas. Emocinė būsena būdavo ne pati geriausia“, – pripažįsta ji.
Apie tai, kad atsirado potencialus inkstų donoras, Agnė sužinojo vakare. „Pamačiau telefone Kauno klinikų numerį ir iškart supratau, dėl ko skambinama. Gydytoja pranešė, kad yra donoras“, – džiaugsmo neslepia moteris.
Nors donoras ir buvo persirgęs COVID-19 liga, tačiau pacientė neišsigando. „Baimės nejaučiau, tik lengvą nerimą, kaip viskas vyks, ar tiks inkstas. Nebijojau, kad donoras persirgęs klastinga infekcija. Šiuo klausimu visiškai pasitikiu gydytojais“, – tvirtina Agnė.
Šiuo metu moteris jaučiasi gerai ir jau grįžo į namus. „Pradžia buvo truputį sunkesnė, šiek tiek skaudėjo, bet empatiški Kauno klinikų gydytojai, slaugytojai, jų padėjėjos padėjo man sveikti. Matau, kaip profesionaliai dirba medikai, todėl tikiu, kad viskas gerai“, – džiaugėsi moteris.
„Naujus imunitetą slopinančius vaistus pacientė toleruoja gerai. Transplantuotas inkstas veikia puikiai, hemodializių nebereikia. Nors aukštas kraujospūdis vis dar išlieka, tačiau yra valdomas“, – apie pacientės būklę kalbėjo ją gydanti gydytoja doc. A. Stankuvienė.
Sėkmingas organų donorystės procesas – daugiadalykės komandos darbo rezultatas. Inkstą transplantavo Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas. Prie inksto donorystės ir transplantacijos kilusių iššūkių sprendimo prisidėjo Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė, Nefrologijos skyriaus Inkstų transplantacijos sektoriaus vadovė doc. Rūta Vaičiūnienė, Vyresnysis transplantacijos koordinatorius Andrejus Bura, Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriaus vadovas ir Organų donorų programos vadovas dr. Tomas Tamošuitis, LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė, Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. Astra Vitkauskienė, ligoninės gydytojai nefrologai, gydytojas urologas Algirdas Domarkas bei donorų ir transplantacijų koordinatoriai.
Ši transplantacija Kauno klinikoms neeilinė, nes pirmą kartą Lietuvoje buvo transplantuoti donoro, persirgusio COVID-19 liga, inkstai.
Kauno klinikų informacija
