Pagrindo optimistiškiems lūkesčiams suteikia ne tik vis didėjanti tokių konferencijų paklausa, bet ir šiai turizmo sričiai reikalingos infrastruktūros augimas.
Nors šiuo metu vidutinis Kaune organizuojamų konferencijų dydis siekia apie 200 žmonių, tačiau tikimasi, kad per artimiausius keletą metų Kauno miesto turizmo konferencijų niša apims ir 500 – 1 500 dalyvių pritraukiančius renginius. Pagrindo optimistiškiems lūkesčiams suteikia ne tik vis didėjanti tokių konferencijų paklausa, bet ir šiai turizmo sričiai reikalingos infrastruktūros augimas.
VšĮ „Kaunas IN“ skaičiavimu, iki 2022 metų Kaune turėtų atsirasti daugiau kaip 20 naujų salių konferencijoms organizuoti, o šiuo metu jau statomuose ar suplanuotuose viešbučiuose bus pasiūlyta daugiau kaip 600 naujų kambarių miesto svečiams.
Aukštą pridėtinę vertę kurianti turizmo rūšis
Turizmo specialistai jau seniai pastebi, kad konferencinis turizmas yra viena didžiausią naudą miestui nešančių ir perspektyviausių turizmo rūšių: į konferencijas atvykstantys turistai ne tik mažina šios veiklos sezoniškumą, bet ir išleidžia kelis kartus daugiau nei ne darbo reikalais keliaujantis turistas.
„Pavyzdžiui, jei organizuojama tarptautinė konferencija, naudojamasi skrydžių, transporto kompanijų paslaugomis, užsakomi verslo pietūs restoranuose, užpildomos konferencijų salės, nuomojama įranga bei perkamos įvairios su renginiu susijusios paslaugos. Po konferencijų, dažniausiai, organizuojamos pramoginės, pažintinės veiklos – vėlgi atnešančios miestui ekonominės naudos“, – pasakoja VšĮ „Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vyriausioji projektų vadovė Raimonda Patapavičienė.
Pasak jos, ne mažiau svarbu ir tai, kad konferencijų metu vyksta gerosios patirties mainai įvairiose srityse: nuo medicinos mokslo pasiekimų ar technologijų vystymosi, iki naujų ryšių mezgimo kultūros srityje.
Pagrindiniais motyvais konferencijoms rinktis Kauną tampa ne tik strategiškai patogi vieta, bet ir čia veikiantys didieji universitetai, stipri akademinė bendruomenė, savo architektūra bei kultūra įdomus miestas. Pasak R. Patapavičienės, kiekvienais metais pritrauktų tarptautinių konferencijų, parodų ir verslo susitikimų skaičiai Kaune auga, renginiuose apsilanko tūkstančiai dalyvių.
„Organizatoriai renkasi Kauną dėl aukšto aptarnavimo lygio, santykinai nedidelių kainų bei atstumų, kuriuos konferencijų dalyviai nesunkiai gali įveikti pėsčiomis. Miestas patrauklus tiek Baltijos šalių, tiek ir tarptautiniame kontekste; o pastaraisiais metais Kaunas populiarėja ir dėl Europos kultūros sostinės vardo, kuris neabejotinai daro įtaką tiek miesto žinomumui, tiek patraukia konferencijų organizatorių dėmesį,“ – sako su Kauno miesto turizmo projektais dirbanti specialistė.
Patraukliausias – 300-400 dalyvių konferencijoms
Kad Kaunas tikrai turi ką parodyti ir yra patrauklus konferencijų rengėjams, tvirtina ir konferencijų organizavimo bei asociacijų valdymo kompanijos „Eventas“ direktorė Ramunė Balnionytė. Vien per 2018 m. įmonė Lietuvoje suorganizavo 32 mokslines konferencijas, iš jų 14 – Kaune. 2018 m. spalį Kaune įvyko ir didžiausias „Eventas“ komandos organizuotas trijų dienų mokslinis kongresas, skirtas Baltijos šalių medicinos radiologijos srities specialistams: jame apsilankė per 750 dalyvių iš 26 šalių.
„Visada sakau, kad Kaunas yra kompaktiškas, akademinis, geros paslaugų kokybės už priimtiną kainą miestas, turintis gilią istoriją, bet tuo pačiu visada jaunas, greitas ir novatoriškas. Kadangi mūsų organizuojamos tarptautinės konferencijos vidutiniškai trunka dvi dienas, tad be vakarienių, kurios organizuojamos kaip sudėtinė konferencijos dalis, dalyviams visada organizuojame arba pasiūlome išvykas į Pažaislio vienuolyno ansamblį, Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse, jau neminint savaime suprantamo Kauno senamiesčio lankymo ar supažindinimo su tarpukario Kaunu,“ – miesto privalumus vardija konferencijų organizatorė.
Pasak jos, kiekviena konferencija yra skirtinga, turi savo turinio struktūrą, auditoriją, tikslus ir iššūkius, tačiau šiandien organizacine prasme Kauno miesto infrastruktūra yra patogiausia konferencijoms, kuriose apsilanko iki 300-400 dalyvių.
„Didėjant dalyvių skaičiui, susiduriame su iššūkiais – turime vos kelias vietas, kuriose galime kokybiškai suorganizuoti tokio masto konferencijas. Efektyviam delegatų darbui neužtenka vien konferencijų salės – reikalingos papildomos erdvės darbui grupėse, maitinimo, laisvalaikio zonos, erdvės neformaliems pašnekesiams ar kavos pertraukoms, registracijos zonai ar parodai. Ir visa tai turėtų būti lengvai pasiekiama nuo miesto centre įsikūrusių viešbučių, kuriuose dalyviai apsistoja, pageidautina – pėsčiomis.
Kalbant apie viešbučius, konferencijų sektoriaus svečiai gyventi renkasi 4* žvaigždučių viešbučius, kurių, esant didesniam renginiui mieste, vis dar trūksta. Kaune vis dar neturime 5* žvaigždučių viešbučio, kartais tai taip pat būna problema renkantis miestą konferencijai organizuoti,“ – sako R. Balnionytė.
Optimizmo teikia infrastruktūros augimo ženklai
Kad pagrindiniu veiksniu, varžiusiu pilną konferencinio turizmo augimo Kaune potencialą, iki šiol buvo nepakankama infrastruktūra, pritaria ir VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyriausiasis projektų vadovas Andrius Veršinskas.
„Kai neradę tinkamos renginiui ar apgyvendinimui vienoje vietoje erdvės didžiųjų konferencijų organizatoriai pasirenka kitus miestus ar kitas šalis, Kaunui tai tampa nemenku praradimu: paskaičiuota, kad konferencinis turizmas atneša 4 kartus daugiau pajamų, nei įprastasis. Be to, kiekviena didelė konferencija – tai puiki proga skleisti žinią pasauliui apie Kauną, kaip modernų, patrauklų, išskirtinį ir sparčiai augantį miestą“, – sako jis.
Kaip rodo statistika, iki šiol Kaune organizuojamose konferencijose apsilankančių dalyvių vidutinis skaičius sudaro apie 200. Tačiau vyksta konferencijos, kuriose dalyvauja 1 000 ir daugiau žmonių.
Pasak A. Veršinsko, šiuo metu konferencijoms paklausios erdvės viešbučiuose „Park Inn By Radisson Kaunas“ ir „Kaunas“, verslo centre „Kauno Dokas“, KTU Santakos slėnyje, o gausiausias konferencijas ir renginius pritraukia didžiausia Baltijos šalyse Žalgirio arena.
„Didėjant konferencijų bei renginių skaičiui, miesto infrastruktūra šioje srityje taip pat auga. Paskaičiavome, kad iki 2022 metų Kaune turėtų atsirasti daugiau nei 20 naujų erdvių konferencijoms organizuoti – virš 6 500 kėdžių teatro stiliumi. Tarp minėtinų projektų – šiuo metu statomas „Magnum“ verslo centras, Aušros verslo parkas, rekonstruojama sporto halė, kylantis viešbutis su konferencijų centru „Britanikos“ vietoje, kelią skinasi projektas „Mokslo sala“ ir M. K. Čiurlionio koncertų centras,“ – vardija projektų vadovas.
Ne mažiau svarbus ir numatomas viešbučių sektoriaus augimas. Pasak A. Veršinsko, jau yra paskelbta apie dviejų naujų ir apgyvendinimo sektorių naujais kambariais reikšmingai papildysiančių viešbučių statybas, iš kurių vienos – trijų žvaigždučių „Moxy“ Kauno centre – sparčiai vyksta ir 2020-tųjų pavasarį viešbutis priims pirmuosius svečius.
„Kaunas IN“ inf.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
