Klaipėdoje prasidėjęs XVI Šachmatų festivalis “Jūros šventė-2019”, skirtas šachmatų susirašinėjant didmeistrio Boriso Rumiancevo atminimui. Festivalio dalyviai žaidė pagal pajėgumą A ir B turnyruose, kur žaidimas vyko savaitę (liepos 22-28d.) 7 ratų šveicariškąja sistema rytais, o vakarop žaidėjai galėjo stačia galva nerti į mieste ūžusias Jūros šventės linksmybes. Buvo žaidžiama klasikine laiko kontrole, kiekvienam žaidėjui skiriant po 90 min. pirmiesiems 40 ėjimų, vėliau 30 min. partijai pabaigti su nuolatiniu 30 sek. pridėjimu už kiekvieną padarytą ėjimą, pradedant pirmuoju.
Iškilmingai pradedama Jūros šventė Klaipėdoje
A turnyre susirinko 34 žaidėjai iš 3 valstybių. Kaip ir Plateliuose, ryškiu reitingo favoritu buvo šalies čempionas Tomas Laurušas (2511), artimiausią konkurentą IM Olegą Krivonosovą iš Daugpilio lenkęs beveik 100 reitingo taškų, o kitus dar smarkiau. Daug žaidėjų į “Jūros šventę” atvyko iškart po Platelių batalijų, tačiau į turnyrą įsijungė ir šviežių jėgų – legendinis meistras iš Kauno 77-metų Kęstutis Kaunas (rtg. 2151), Lietuvos moterų čempionė 16-metė Marija Šibajeva (2031) iš Klaipėdos ir kai kurie kiti asmenys.
Sužaidus pirmus 3 festivalio ratus, kaip ir buvo galima laukti, pirmavo aukštą IM kvalifikaciją turintys žaidėjai. T.Laurušas ir K.Kaunas turėjo po 3 tšk., o O.Krivonosovas žengė atsilikęs nuo lyderių pustaškiu. IV rate lyderiai T.Laurušas ir K.Kaunas susitiko tarpusavyje. Tomas turėjo didelę reitingo persvarą, savo ruožtu Kęstutis turėjo baltąsias figūras, maždaug 50 metų patirties pranašumą ir buvo mažiau pavargęs, mat Platelių turnyre nedalyvavo.
Partijos pradžia susiklostė gana neblogai juodiesiems, įgijusiems aiškią žaidybinę persvarą dėl rikių poros ir varžovui traumuotos pėstininkų struktūros. Ankstyvi pasiekimai, matyt, įteigė T.Laurušui mintį, kad pergalė nebetoli. Tuo tarpu K.Kaunas, susidūręs su problemomis, išliko darbingas ir atkaklus,kaip ir visos savo ilgametės karjeros metais . Užsimezgusiose taktinėse komplikacijose Kęstučiui pavyko aptikti taktinę “skylę” varžovo skaičiavimuose. Lemiamu ėjimu tapo laikina valdovės auka 28. Ž:e8!!, akivaizdžiai pražiūrėta T.Laurušo. Juodųjų iki tol žydinti pozicija žlugo neatitaisomai ir Kęstutis šventė pergalę 39-u ėjimu!
Audringos Jūros šventės linksmybės Klaipėdos gatvėse!
Išstūmęs pagrindinį konkurentą, K.Kaunas, rodos, įgavo antrą kvėpavimą. V rate taiklia kokybės auka Karo-Kane jis juodaisiais pergalėjo ukrainietį Aleksandrą Zozulią (2051). Tačiau kova dėl “Jūros šventės“ nugalėtojo laurų dar buvo nebaigta, mat nuo K.Kauno tašku atsilikę žengė du perspektyvūs ir kylantys Kauno paaugliai Pijus Stremavičius (2071) ir Aistis Butvilas (2019). VI rate Kęstučiui vėl juodaisiais teko grumtis su Pijumi.
Pagal turnyrinę situaciją lygiosios K.Kaunui būtų buvę teigiamu rezultatu, mat paskutiniajam rate jis garantuotai gautų baltąją spalvą, o tuomet dar vienos lygiosios jam praktiškai garantuotų “Jūros šventės” nugalėtojo laurus. Tad partijoje, prasidėjusioje uždarąja kataloniškąja pradžia, meistras daug dėmesio skyrė gynybai, o Pijus bandė įspausti meistrą į kampą h-pėstininko reidu prieš juodųjų karalių. Karaliaus gynybos klausimą Kęstutis ėmėsi spręsti masiniais bokštų ir kelių lengvųjų figūrų iškeitimais c-linija. Pasibaigus pirmąjai laiko kontrolei, daugelis figūrų jau buvo iškeistos, tiesa, lentoje tebebuvo valdovės.
44…Vd7 Šiuo ir sekančiu ėjimais Kauno meistras grįžta į budrią karaliaus gynybą, pakeliui atlaisvindamas galingą d5-forpostą savo žirgui. 45.Žg5 Ve7 Juodieji sėkmingai laiko gynybą, o valdovės sparne jų turima priartėjusi pėstininkų dauguma 3 prieš 2 kabo tamsiu debesiu virš baltųjų pozicijos, grasinančiu prapliupti bet kurią minutę. 46.Vg3 Pijus čia turėjo milžinišką valandos pranašumą laikrodyje, tačiau lentoje baltieji neturi jokio pranašumo ir bando išvarginti meistrą nesudėtingai užtaisytomis grėsmėmis. K.Kaunui dabar reikia skaitytis su h5-h6 grėsme, tačiau per savo ilgametę karjerą meistras buvo matęs ir daug pavojingesnių grėsmių…
46…Kf8!? Meistras nusprendžia bėgti karaliumi į saugesnę zoną link žirgo ir savo puikiosios pėstininkų daugumos. Stebėdamas tiesioginę transliaciją aš bandžiau suprasti, kas nutiks, jeigu juodieji iškart paleistų savo pėstininkų daugumą 46…b4 į apyvartą?
A) 47.axb4 c3. Čia baltieji gali rinktis – žaisti saugiai ar nesaugiai?
A1) Saugus 48.Vxc3 Vxg5 49.Vxc7 Vh4+ 50.Kg2 Vg4+ 51.Kf1 Vd1+ 52.Kg2 Vg4+= jiems duoda tik lygiąsias, t.y. nepalankų pagal turnyrinę padėtį rezultatą;
A2) nesaugus 48.bxc3 a3 49.f4 (49.Že4 a2 50.Žf6+ Kh8 51.Vg6 gxf6 52.exf6 Vf8 53.f7 Žd5 54.h6 a1V 55.h7 Vg7 palieka baltuosius prie sudaužytos geldos.) 49…a2 50.Vg1 Žd5 pavojingas abiems pusėms.
B) Aštriau 47.h6 c3 48.h7+ Kh8 49.bxc3 bxa3 50.Vg4 a2 51.Vh5 a1V 52.Žf7+ Vxf7 53.Vxf7 Kxh7 54.Vxc7 -čia baltųjų laukia nelengva kova dėl išsigelbėjimo.
47.Žh7+ Greitas ir gana lengvabūdiškas Pijaus žaidimas, turint milžinišką laiko rezervuarą, verčia spėti, kad taip jis tikėjosi „prigriebti“ 1-2 minutes laiko turėjusį ir tik iš pridėjimo gyvenusį meistrą. Atvirai šnekant, jeigu čia Pijus būtų geram pusvalandžiui pasinėręs į apmąstymus, manau, kad garbiajam meistrui tai atlaikyti būtų nelengva vien fiziologiškai… 47.Vf3+ Ke8 48.Vc6+ Vd7 49.Ve4 Kd8 50.Vg6 Kc8 51.Žf7 Že8 arba 47.f4= vestų į apylygį žaidimą. 47…Ke8 48.h6? Dar vienas „atpyškintas“ ėjimas – jau aiški taktinio prasiskaičiavimo dėl skubėjimo klaida. Taip baltieji padeda atsikratyti juodiesiems vienintelio g7-silpnumo, o patys praranda savo arti virsmo lauko pristumtą h5. Geriau buvo grįžti žirgu 48.Žg5 Kd7 48…gxh6 49.Vg6+ Matyt, išankstiniuose skaičiavimuose Pijus tikėjosi „nudobti meistrą“ po 49.Žf6+ Kd8 50.Vg8+ tačiau iš arčiau pastebėjo savo haliucinaciją. 50…Že8!-/+;
49.Vg8+ veja juodųjų karalių ten, kur jis ir svajoja pabėgti- 49…Kd7 50.Žf6+ (arba 50.Žf8+ Kc6) 50…Kc6
49…Kd7 50.Vxh6 Vc5 51.Žf6+ Kc6 Persikėlimas pavyko! Dabar juodųjų karalius saugus, o pėstininkų dauguma -realiai grėsminga. 52.Vf4
52…Žd5! Centralizacija! 53.Vf3 Vd4! Dar kartą – centralizacija! 54.Žxd5 Vxd5 55.Vf6 Kc5 Meistras ima naudoti savo karalių puolimui. Vienas trumpas žvilgsnis į baltųjų karalių atskleidžia, kad šita strateginė tema Kauno moksleiviui dar nepažįstama… 56.Vf8+ Kd4! Karaliaus centralizacija! 57.Vd6! Pagaliau Pijus atranda gerą taktinį resursą pristabdyti juodųjų karaliaus siautėjimą lentoje, tačiau jau per vėlai. 57…Ke4! Tęsiant reidą karaliumi centre ir atnaujinant grėsmę e5-pėstininkui. 58.f3+ Kf5! Meistras budrus. 58…Kxf3? 59.Vxd5+ exd5 60.e6 išlaisvintų baltųjų e-pėstininką. 59.f4? Pervargęs nuo daugybės jam meistro pademonstruotų neregėtų meistriškumo triukų, Pijus daro lemiamą klaidą. Niūrią egzistenciją galėjo pratęsti 59.Vf8+ Kxe5 60.Kg3 ir jeigu pavargęs po ilgos partijos meistras čia nepražiūrėtų mato vienu ėjimu Vf8-f4, tai partija ilgai užsitęsti neturėtų. 60…Kd4 59…Vxd6 Iškeisdamas valdoves, Kęstutis baigia sunkią gynybą, palikdamas partijos likimą nulemti savo pėstininkų daugumai 60.exd6 Kf6-+ d-pėstininkas sulaikytas, o juodųjų pėstininkų dauguma – nesulaikoma niekaip.
61.Kg3 b4! Iš tamsaus debesies prapliupo lietus… 62.Kf3 62.axb4 c3! 63.bxc3 a3 yra klasikinis prasiveržimo pėstininkais pavyzdys, gerai žinomas visiems, skaitantiems šachmatų knygas. 62…c3! Baltieji pasidavė. 0-1
Po šios Kęstučio pergalės paskutinis ratas tebuvo formalumas. Trumpos lygiosios iš baltosios pusės partijoje su Aisčiu Butvilu ir nevystantis 77-rių metų senjoras karūnavosi “Jūros šventės-2019” nugalėtoju. Įkvepiantis sportinio ilgaamžiškumo pavyzdys Lietuvos jaunimui ir vyresniems Kęstučio talento gerbėjams bei bičiuliams!
Nuotraukoje – Kauno meistras Kęstutis Kaunas (2019m.; Vilnius)
II vietą užėmė ŠK “Margirio“ dubleris Aistis Butvilas – 5,5 tšk. – sveikiname Aistį! Tiek pat taškų surinkęs Tomas Laurušas dėl prastesnių rodiklių turėjo tenkintis III prizu.
“Jūros šventės” moterų įskaitoje nugalėjo Lietuvos moterų čempionė Marija Šibajeva – 4,5 tšk. Nuo jos tik pustaškiu atsiliko Lietuvos moterų sidabro prizininkė vilnietė Evelina Ravluševič.
ŠK „Margiris” informacija
