Vasarą pratęsti užsienio kurortuose planuojantiems gyventojams specialistai pataria būti budriems – maudytis tik oficialiuose vandens telkiniuose, o jei vanduo žydi – rinktis baseiną. Tiesa, jautresnę odą turintiems poilsiautojams nederėtų per ilgai mirkti ir baseine. Pasak BENU vaistininko Gintaro Verbaus, baseinų vandenyje esantis chloras apsaugo nuo infekcijų sukėlėjų, tačiau pats gali sukelti alerginę reakciją.
Siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamų vandens parazitų ar odos sudirginimo, vaistininkas rekomenduoja visada po maudynių nusiprausti švariu vandeniu su muilu.
Pavojai vandenyje – nuo dumblių iki parazitų
Lietuvos vandens telkinių kokybė reguliariai tikrinama, o duomenys skelbiami viešai. Tad nesunku pasitikrinti, ar upės, ežero ar jūros vanduo konkrečiame paplūdimyje atitinka normas ir yra saugus maudytis. Atostogaujant užsienyje tokios galimybės nėra, todėl reikėtų imtis daugiau atsargumo priemonių.
G. Verbus pirmiausiai pataria stebėti vandenį, ar jis nežydi. Vandens žydėjimas yra cikliškas reiškinys, pasikartojantis pavasarį, vasarą ir rudenį. Jį sukelia greitas melsvabakterių dauginimasis, kurį skatina į vandenį patenkančios maistinės medžiagos – azotas ir fosforas. Šios medžiagos į jūrą patenka kartu su pramoninėmis, buitinėmis ir žemės ūkio nuotekomis užterštu upių vandeniu. Melsvabakterėms daugintis taip pat reikalinga ir šiluma, tad ten, kur vasara tęsiasi ilgiau, dar galima sulaukti vandens žydėjimo.
„Žydinčiame vandenyje geriau nesimaudyti. Alergiškiems ar jautresniems žmonėms melsvadumbliai gali sukelti alergiją. Vandens žydėjimo metu išskiriami ir sveikatai pavojingi toksinai, kurie, dažniau pasimaudžiusius tokiame vandenyje, gali sukelti ir įvairių ligų‘‘, – įspėja BENU vaistininkas.
Žydintį vandenį atpažinti nesunku – jis nusidažo žalia spalva, tampa drumstas. Tačiau net jeigu vanduo skaidrus kaip krištolas, jame gali būti plika akimi nematomų, tačiau sveikatai kenksmingų parazitų. Tokie ligų sukėlėjai patenka kartu su išmatomis, atkeliaujančiomis su nuotekomis iš didesnių gyvulininkystės ūkių netoli ežero ar upės.
„Didesnė rizika maudytis ir tuose telkiniuose, prie kurių veisiasi paukščiai. Jie – įvairių parazitų nešiotojai, o viena iš tų parazitų stadijų yra lervos. Jeigu jos patenka ant žmogaus kūno, odą gali pradėti niežėti, išberti, ji gali parausti. Todėl po maudynių rekomenduoju iškart nusiprausti su muilu – lervų sukelti simptomai turėtų greitai praeiti“, – sako specialistas.
Svarbiausia, kad vandens nepatektų į burną
G. Verbus pataria maudytis tik oficialiuose, maudynėms skirtuose paplūdimiuose. Net jeigu vanduo iš pažiūros atrodo švarus ir saugus, vaistininkas įspėja saugotis, kad jo nepatektų į burną. Ypač saugotis turėtų vaikai ir senjorai.
„Vandens iš telkinių negalima gerti, naudoti arbatai, jame plauti vaisių ar daržovių. Parazito lerva gali likti ant obuolio, o jį suvalgius, gali pasidaryti blogai“, – aiškina specialistas ir prideda, kad simptomai labai panašūs į apsinuodijimo maistu. – „Gali skaudėti pilvą, kankinti vėmimas ar viduriavimas. Tokiu atveju, jeigu yra galimybė, geriausia kreiptis į gydytoją, kuris greičiausiai paims pasėlį ir nustatys, kas sukėlė negalavimą.“
Kelionėse visada pravartu turėti vaistų nuo viduriavimo ar vėmimo, kurie, anot specialisto, padėtų ir pasigavus parazitą iš vandens. Vemiant ir viduriuojant taip pat būtina gerti daug skysčių, jeigu yra galimybė – elektrolitų tirpalus. Jeigu užsikrėtus atsiranda kirmėlių, apie tai greičiausiai sužinosite jau grįžę po atostogų, mat kirmėlių sukelti simptomai gali pasireikšti tik po kelių mėnesių, kol praeis visas kirmėlės vystymosi ciklas.
Aplink baseiną – tik su šlepetėmis
Baseinų vanduo sąlyginai yra saugus maudytis, jeigu baseinas prižiūrėtas, valomas ir dezinfekuotas. Tiesa, chloro turinčios dezinfekcinės medžiagos kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją – odos paraudimą, niežėjimą, bėrimą. O nurijus gurkšnį chloruoto vandens, gali būti kiek sudirgintas skrandis.
Kur kas rimtesni pavojai slypi ne baseino vandenyje, o aplink patį baseiną, ypač užsienio kurortuose, kur per dieną aplink jį trypčioja daugybės poilsiautojų basos kojos. Baseinai ir kitos panašios viešos vietos – vienas pagrindinių pėdų ir nagų grybelių šaltinių. Susirūpinti reikėtų nedelsiant, pastebėjus pirmuosius simptomus.
„Pirmiausiai pradeda pleiskanoti pėdų oda, tarpupirščiuose atsiranda įtrūkimų, paraudimų, gali iškilti pūslelių, pradeda keistis nagų spalva – ant nagų atsiranda baltų taškelių, kurie pagelsta ir paruduoja. Grybelinei infekcijai taip pat būdingas stiprus niežulys ir deginimo jausmas. Negydoma infekcija išplinta po visą pėdą, gali sukelti kitų ligų: dilgėlinę, egzemą, alergiją. Gydymą reikėtų pradėti kuo skubiau“, – grybelinės nagų ir pėdų infekcijos simptomus vardija BENU vaistininkas.
G. Verbus rekomenduoja kelioninėje vaistinėlėje turėti ir kremo nuo grybelio. Jis ne tik palengvins simptomus, bet ir panaikins ligos priežastį. Ir, žinoma, prie baseino vaikščioti tik su šlepetėmis.
Taip pat vaistininkas primena, kad, jeigu rudens pradžia bus dosni šiluma ir maudynių sezonas užsitęs, ir prie Lietuvos vandens telkinių reikėtų imtis tų pačių atsargumo priemonių – bakterijomis, parazitais ar lervomis užkrėsto vandens gali būti ir lietuviškuose ežeruose, upėse ar mariose. Be to, naudinga prisiminti, kad ir Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų, tad muilas ir švarus vanduo padės nuplauti ne tik nuo sūraus vandens likusias druskas, bet ir galimas kenksmingas medžiagas ar bakterijas.
