Lietuvoje lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) serga apie 60 tūkst. gyventojų. Tokią 2016 m. statistiką pateikia Higienos institutas. VUL Santaros klinikų gydytoja pulmonologė Elena Jurevičienė sako, kad statistika nebūtinai atspindi realią sergančiųjų LOPL situaciją šalyje. O ji, pasak gydytojos, nėra gera – dažnam sergančiajam liga nėra diagnozuojama ar patvirtinama, o reguliariai gydosi tik apie dešimtadalis pacientų. Nuo spalio mėn. Sveikatos apsaugos ministerija į 100 proc. kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukia ir naujos kartos vaistus LOPL gydyti. Tai, pasak gydytojos, situaciją turėtų pagerinti – gydymas taps lengviau prieinamas ir efektyvesnis.
LOPL – dažna ir labai sunki plaučių liga, apribojanti deguonies patekimą į plaučius. Ji dažniausiai nustatoma 40 m. ir vyresniems pacientams. Dauguma jų – ilgą intensyvaus rūkymo patirtį turintys vyrai arba moterys.
Pasaulinės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvos (Global Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease)duomenimis, visame pasaulyje yra apie 384 mln. LOPL pacientų. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2030 m. LOPL taps trečia mirties priežastimi po širdies ligų ir vėžio. Lietuvoje ši ligayra 5-ta pagal mirtingumą, pernai nusinešusi 680 gyvybių (Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys, 2017).
Dėl nepakankamo ligos diagnozavimo ir gydymo, LOPL turi didelę ekonominę įtaką sveikatos priežiūros išlaidoms valstybėse. Skaičiuojama, kad kasmetinės išlaidos sveikatos priežiūrai ir prarastam darbingumui dėl LOPL Europoje siekia 48,4 mln. Eur. Ir tai yra 50 proc. išlaidų, skirtų kvėpavimo takų ligų gydymui ir sveikatos priežiūrai.
Klastinga liga, kurią dažnas ignoruoja
Pasak E. Jurevičienės, LOPL yra klastinga liga. Ilgą laiką ligos simptomai nepasireiškia, pacientą gali varginti tik rytais pasikartojantis kosulys, dažnai vertinamas kaip rūkymo pasekmė. Ligai progresuojant, tokie jos simptomai kaip dusulys neretai priskiriami kitoms ligoms, dažniausiai – širdies. Be to, sutampa ir abiejų ligų pagrindinis rizikos faktorius – rūkymas. Dėl šios priežasties pacientai ne visada laiku kreipiasi į pulmonologus ir pradeda LOPL gydymą. O iš tų, kuriems liga diagnozuojama, gydosi tik apie dešimtadalis.
„Turėjau pacientą, sergantį koronarine širdies liga. Jį vargino dusulys. Kardiologai buvo padarę viską, ką galėjo, tačiau žmogus vis tiek duso ir nesijautė gerai. Kai jis buvo atsiųstas pulmonologo konsultacijai, padarėme tyrimus ir paaiškėjo, kad jis serga pažengusia lėtine obstrukcine plaučių liga. Paskyrus gydymą, pacientas pasijuto geriau, sumažėjo ir jo kardiologinės problemos“, – paciento istorija dalinasi gydytoja pulmonologė, ragindama šeimos gydytojus ir kardiologus dažniau atsiųsti LOPL simptomų varginamus pacientus plaučių ligų specialisto konsultacijai.
LOPL diagnozuojama pagal būdingus simptomusir atlikus spirometrijos tyrimą. Tyrimu matuojamas oro tūris bei greitis iškvėpimo metu. Būtent šis tyrimas ne visada paskiriamas pacientams, kuriems galima įtarti LOPL.
Pasak E. Jurevičienės, 40 m. sulaukę ir rūkantys asmenys pas pulmonologą dėl LOPL turėtų tikrintis profilaktiškai. Laiku ir teisingai diagnozavus ligą, paskirtas gydymas gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę, sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti ligos paūmėjimų riziką.
Užtikrinti reguliarų LOPL gydymą gali ir artimieji
Jei pacientas laiku nesikreipia į specialistus ir jam nepaskiriamas gydymas, taip pat jeigu vaistus vartoja nereguliariai, liga progresuoja ir izoliuoja žmogų namuose. Dėl kankinančio dusulio ir sunkumo krūtinėje, pacientui tampa sunku judėti, atlikti kasdienius darbus, dusulys kankina net ir ramybės būsenoje. Tokiems pacientams labai svarbi artimųjų pagalba.
„Kai ateina vyresnio amžiaus žmonės, labai džiaugiamės, jeigu jie ateina ne vieni. Gerai, kai kas nors iš artimųjų mato ir žino, kaip teisingai vartoti vaistus. Tuomet pacientui jie gali padėti namuose teisingai vartoti vaistus, gali priminti apskritai suvartoti vaistus, nes dalis pacientų gal ir pamiršta. Artimųjų rūpinimasis ir priežiūra labai reikalinga LOPL pacientams“, – sako E. Jurevičienė.
Naujos kartos vaistų kompensavimas padidins gydymo prieinamumą
LOPL yra nepagydoma liga – paciento plaučių funkcija nebebus tokia, kaip sveiko žmogaus. Tačiau medikamentinis gydymas, taip pat rūkymo atsisakymas, reguliarus aktyvumas, subalansuota mityba leidžia pacientui gyventi pakankamai aktyvų socialinį gyvenimą ir jaustis geriau. Pažengusios ligos atveju gali būti reikalingas gydymas deguonimi, kurio poreikį bei dozę nustato gydytojai pulmonologai, bei kiti gydymo metodai.
„Anksčiau vaistai lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti buvo kompensuojami 80 proc. Ir tos priemokos vyresnio amžiaus žmonėms buvo finansiškai skausmingos. Bet nuo liepos mėnesio kompensacija yra 100 proc., kas mus, pulmonologus, labai nudžiugino, nes tai padidino tikimybę, kad žmonės pirks vaistus ir reguliariai gydysis“, – sako E. Jurevičienė.
Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kuris bus paskelbtas ir įsigalios šį mėnesį, įtraukti ir naujos kartos vaistai LOPL gydyti. Šie vaistai, viename inhaliatoriuje sujungiantys trijų LOPL gydymui skiriamų vaistų derinį, efektyviai mažina ligos paūmėjimų riziką, pagerina plaučių funkciją ir paciento gyvenimo kokybę.
„Pacientams pirmiausiai skiriami bronchus plečiantys vaistai. Bet dažniausiai LOPL gydymui neužtenka vienų vaistų – pacientams tenka vartoti jų net keletą. Kai visi vaistai yra viename inhaliatoriuje, jų vartojimas tampa paprastesnis, didesnė tikimybė, kad pacientas vienų ar kitų vaistų nepamirš“, – sako gydytoja pulmonologė.
Daugiau informacijos apie ligą ir jos profilaktiką rasite čia.
Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
