„Pagal gyventojų registro tarnybos ir Latvijos statistikos skaičius, Vilniuje gyventojų jau daugiau nei Rygoje. Vilniuje – 615 tūkst. 242, Rygoje – 605 tūkst. 802“, – įraše teigė jis.
Registrų centro pirmadienį BNS suteiktais duomenimis, Vilniuje savo gyvenamąją vietą yra 617 tūkst. žmonių.
„Gyventojų registre yra kaupiami duomenys apie kiekvieno asmens deklaruotą gyvenamą vietą. Būtent tas skaičius kiekvienai savivaldybei ir parodo kiek tuo, tam tikru metu, konkrečioje savivaldybėje savo gyvenamą vietą yra deklaravusių asmenų“, – BNS teigė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Tuo metu remiantis išankstiniais liepos 1-osios Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilniaus mieste gyvena 575,8 tūkst., Vilniaus miesto savivaldybėje – 576,2 tūkst. gyventojų.
Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus atstovės Birutės Stolytės teigimu, į departamento pateikiamą statistiką įtraukiami tik nuolatiniai gyventojai.
Jie turi būti bent dviejuose šalies registruose, neskaitant gyventojų registro, taip pat Vilniuje privalo gyventi ne mažiau kaip 12 mėnesių.
Būtent tokius duomenis iš Latvijos R. Šimašius naudojo ir lygindamas Vilniaus bei Rygos populiaciją.
Anot Latvijos statistikos departamento, sausio 1-ąją Rygoje gyveno 605,8 tūkst. žmonių.
Šio departamento atstovas pirmadienį BNS teigė, jog tam, kad gyventojas būtų priskirtas Rygai, jis „gyvenamojoje vietoje turėjo gyventi ne mažiau kaip 12 mėnesių iš eilės arba atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindamas joje gyventi ne mažiau kaip vienus metus“.
Latvijos statistikos departamentas taip pat nurodė, jog pagal vietoves gyventojų skaičius pateikiamas vieną kartą per metus, sausio 1-ąją.
Autorius Paulius Perminas
BNS
