Žemės ūkis yra mažiausiai skaitmenizuotas sektorius pasaulyje, tačiau ir čia stebimi ženklūs teigiami pokyčiai. Apie tai nuotoliniame renginyje „Skaitmenizacija – galimybė žemės ūkio ir maisto sektoriui“ kalbėjo žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius.
Pasak viceministro Pauliaus Lukševičiaus, viena iš Europos Sąjungos ambicijų – skaitmenizacijos diegimas žemės ūkyje. „Dronai ir automatizuotos mašinos, tikslusis ūkininkavimas teikia galimybes ūkiu rūpintis pažangiai, tiksliai ir efektyviai. Ir tai tik pradžia. Todėl drąsiai galima teigti, kad, diegiant skaitmenines technologijas, vienas iš pagrindinių uždavinių – modernus žemės ūkis“, – teigė žemės ūkio viceministras P. Lukševičius Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ renginyje.
Beje, jis pabrėžė, kad mūsų šalis gali pasigirti kompetencijų technologijų srityje turinčiais specialistais, kuriuos pritraukus į žemės ūkio technologijų skaitmenizavimą, efektyvesnis taptų ir žemės ūkio bei maisto gamybos įmonių bendradarbiavimas. Nors daug technologijų ir jų taikymas – realybė, vis dar būtina įveikti nemažai iššūkių, kad tai taptų žemės ūkio kasdienybe.
Tikslusis ūkininkavimas
Žemės ūkyje diegiant tiksliojo ūkininkavimo principus, vis dažniau ir įvairiau taikomos geografinių informacinių sistemų technologijos. Pavyzdžiui, tikslusis tręšimas leidžia taupyti trąšas ir tręšti augalus pagal poreikį. O tręšimo žemėlapiai atskiriems dirvos plotams parengiami pagal skirtingas dirvožemio savybes.
„Tikslusis tręšimas leidžia tvariai naudoti trąšas ir mineralus, išvengiama pertręšimo, taupomos lėšos, tausojama aplinka ir dirvožemis. Klimato kaitos švelninimas ir bioekonomikos plėtra – Europos šalių ambicingas prioritetas“, – sako viceministras.
Žemės ūkio ministerija, atsižvelgusi į šias tendencijas bei ūkininkų poreikius, pasiūlė į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) finansuojamų reformų sąrašą įtraukti ir dirvožemio valdymo sistemos sukūrimą. Ji apimtų dirvožemio monitoringą, tyrimų duomenų bazės plėtojimą, skaitmeninimą, perdavimą, apdorojimą bei pritaikymą tiksliojo ūkininkavimo technikai.
„Siekiant, kad Žaliojo kurso politika būtų veiksminga, sukurta dirvožemio kokybės valdymo sistema reikalinga ūkio lygmeniu apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir įgyvendinti ilgalaikius tikslus. O parinkus tinkamą techniką, rangą ar technologiją, mažinti mineralinių trąšų normas“, – teigia viceministras.
Pažangių žemės ūkio ir šiuolaikinių duomenų technologijų integravimas reikalingas užtikrinti efektyvų gamybos procesą, tačiau viena iš problemų – duomenys, kurių pagrindu priimami sprendimai.
„Kai kuriose srityse sukaupėme gana detalias duomenų bazes iki ūkio lygmens (pvz., ūkinių gyvulių registras, pasėlių plotų deklaravimas), tačiau vertinant ŠESD išmetimus, ne mažiau svarbūs duomenys apie dirvožemį, kurių nepakanka“, – teigia P. Lukševičius.
Inovacijų svarba
Anot viceministro, įdiegus skaitmenizaciją žemės ūkyje, būtų platesnės ir jo valdymo galimybės.
„Visų pirma, tai – didesnės galimybės valdyti rizikas. Esant galimybei rinkti duomenis apie augalus ir gyvulius realiu laiku, naudojant jutiklius, dronus, palydovus – taps realybe čia ir dabar valdyti kylančias rizikas. Skaitmenizavimo technologijos atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinės etapuose. Žemės ūkio procesų automatizavimas leidžia tiksliai sureguliuoti naudojamų žaliavų ir medžiagų kiekius, mažinti rankinį darbą, o palydoviniai duomenys ir jutikliai pagerina pasėlių augimo, žemės ar vandens kokybės stebėjimo tikslumą. O tai leidžia mažinti sąnaudas“, – sako viceministras P. Lukševičius.
Kaip tokių inovacijų pavyzdį jis įvardijo Lietuvoje žemdirbių jau taikomas technologijas, kai neišeidamas iš namų gali stebėti pasėlių būklę, įvertinti problemines lauko vietas, planuoti technologinę pasėlių priežiūrą ir taip efektyvinti veiklą.
Šias pavienes technologijas, anot viceministro, reikia sisteminti kuriant bendrą platformą. Šiam tikslui Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte iškeltas bendras tikslas – parengti Nacionalinę skaitmeninimo darbotvarkę, sukurti ilgalaikę sektoriaus skaitmenizavimo programą ir ją įgyvendinti.
Daugiau informacijos galite rasti čia.
