2021 11 18
Ketvirtadienį finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas dalyvavo Briuselyje vykusiame Bendrųjų Reikalų Tarybos posėdyje, skirtame Sanglaudos politikos klausimams aptarti. Už Sanglaudą atsakingi Europos Sąjungos (ES) ministrai aptarė ES ilgalaikes ekonomikos augimo skatinimo ir atsparumo didinimo priemones.
Posėdžio metu ministrai didžiausią dėmesį skyrė Sanglaudos politikos suderinamumui su kitais ES finansavimo instrumentais. Tai itin svarbu siekiant efektyvaus ES finansinių išteklių valdymo ir išsivystymo skirtumų tarp ES valstybių narių ir atskirų regionų mažinimo, taip pat užtikrinant visos ES atsparumą ateities sukrėtimams.
Pasak viceministro M. Liutvinsko, bendras ES finansavimo šaltinių skaičius didėja, todėl yra svarbu užtikrinti jų tarpusavio balansą, reikalavimų ir taisyklių sinergiją bei pakankamą lankstumą, siekiant, jog skirtingi finansavimo instrumentai dirbtinai nekonkuruotų tarpusavyje.
„Lietuva sėkmingai pritaikė ES lygmens iniciatyvas, kurios ženkliai prisidės prie mūsų šalies ekonomikos transformacijos. Sanglaudos politika pagrįstai gali būti laikoma vienu svarbiausių tolygų ES ekonominį išsivystymą ir konvergenciją skatinančių instrumentų. Palaikome ES strateginę kryptį investuoti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios taip pat ženkliai prisidės prie Bendrijos atsparumo ir tvaraus augimo. Kartu, yra itin svarbu kurti reikalingas paskatas inovacijų ekosistemos plėtrai ir investicijoms į žmogiškąjį kapitalą švietimo, sveikatos ir socialinėse srityse. Tai yra mūsų visų raktas į tvarų augimą“, – teigia finansų viceministras M. Liutvinskas.
Susitikimo metu taip pat buvo diskutuota apie individualius teritorijų ir regionų poreikius, siekiant surasti būdus, kaip ES fondai galėtų būti priartinti prie naudos gavėjų ir piliečių.
„ES investicijos yra matomos ir reikšmingos visos šalies mastu – apie 70 proc. šalies gyventojų jaučia ES investicijų naudą valstybei ir savo asmeninei gėrovei[1]. Žvelgiant į besibaigiantį 2014-2020 m. finansinį laikotarpį, Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių efektyviai panaudojant Sanglaudos politikos lėšas. Šias pozityvias tendencijas galima ir toliau stiprinti aktyviai įtraukiant socialinius ir ekonominius partnerius į ES fondų programavimą, sprendimų priėmimą ir įgyvendinimo stebėseną. Be to, yra erdvės plačiau išnaudoti investicijų planavimą remiantis „iš apačios į viršų“ principu, įtraukiant vietos bendruomenes“, – pažymėjo M. Liutvinskas.
Viceministras M. Liutvinskas diskusijos metu taip pat atkreipė ES Valstybių narių dėmesį, jog šiuo metu Lietuva ir kaimyninės šalys susiduria su hibridine nelegalios migracijos ataka pasienyje su Baltarusija, todėl tikimasi, jog Sanglaudos politikos fondai vaidins svarbų vaidmenį prisidedant prie situacijos stabilizavimo ir padarinių valdymo, visų pirma arčiausiai sienos su Baltarusija esančiame Sostinės regione.
2021 m. lapkričio 17 d. Vyriausybės pasitarime buvo pritarta oficialiam Partnerystės sutarties teikimui EK, kuriuo bus grindžiamos derybos dėl Sanglaudos politikos fondų.[2] Partnerystės sutartyje, be glausto Lietuvos strateginių iššūkių ir planuojamų ES investicijų aprašymo, remiantis ES Sanglaudos politikos reglamentuose numatytomis lankstumo išlygomis yra pateiktas siūlymas EK perskirstyti 15 proc. (675 mln. eurų) Lietuvos gaunamų Sanglaudos politikos asignavimų į Vidurio-Vakarų Lietuvos regiono į Sostinės regioną, kurie su nacionaliniu kofinansavimu sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų. Toks perskirstymas leistų užtikrinti, kad būtų išvengta ženklaus Sanglaudos politikos finansavimo sumažėjimo Sostinės regionui, kuris dėl spartaus ekonominio augimo buvo (statistine prasme) priskirtas prie labiausiai išsivysčiusių ES regionų, tačiau paties Sostinės regiono viduje vis dar egzistuoja ženklūs socialiniai ir ekonominiai netolygumai. Per 2021-2027 metus iš ES Sanglaudos politikos fondų Lietuvoje bus iš viso investuota beveik 8 mlrd. eurų.
Vien 2022 m. Lietuva iš ES sanglaudos politikos fondų planuoja gauti apie 1,33 mlrd. eurų, ES bendrosios žemės ūkio politikos fondų – apie 0,92 mlrd. eurų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto dalies – apie 144 mln. eurų, Ignalinos AE uždarymui – apie 40 mln. eurų. Planuojama, kad iš viso 2022 m. Lietuvos gautos lėšos iš ES sudarys apie 2,43 mlrd. eurų, o Lietuvos įmoka į ES biudžetą – apie 627,4 mln. eurų.
[1] https://www.esinvesticijos.lt/lt//dokumentai//2014-2020-m-es-investiciju-fondu-lesas-administruojanciu-instituciju-2020-m-igyvendintu-komunikacijos-kampaniju-analize
[2] https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/finansu-ministre-g-skaiste-europos-sajungos-fondus-nukreipsime-lietuvos-ekonomikos-transformacijai
