Augat šildymo ir elektros kainoms, vyriausybinės ir savivaldybių įstaigos žada taupyti: vienos mažins elektros, šilto vandens sunaudojimą, kitos keis šviestuvus. Dalis įstaigų dar svarsto, kokių priemonių imtis.
Rugpjūčio 17-ąją Energetikos ministerijoje bus tariamasi, kaip mažinti energijos išteklių kainas bei juos taupyti biudžetinėse įstaigose. Ministerija BNS informavo, kad Energijos efektyvumo politikos grupė rengia rekomendacijas.
„Šiuo metu vertinamos įvairios užsienio šalių priemonės, analizuojami pastatų ir energijos resursų naudojimo ypatumai bei galimybės netrikdant veiklos taupiau naudoti resursus“, – teigė ministerija.
Seimo kanceliarija mažiau vartos, o Vyriausybė keis šviestuvus
Seimo kanceliarija konkretų taupymo planą ketina rengti rugpjūčio antroje pusėje, tačiau jau dabar numatoma, kad bus mažinamas vandens, elektros naudojimas.
„Planuojame, kad taupysime mažinant elektros, šilumos (šildymo sezono metu), šilto vandens sunaudojimą“, – BNS sakė Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.
Vyriausybės kanceliarijos atstovai BNS sakė, kad dalis priemonių veikia nuo 2018 metų, kai buvo automatizuotas teritorijos lauko apšvietimas. Maždaug pustrečio šimto senųjų šviestuvų pirmame aukšte pakeista taupesniu LED apšvietimu, energijos sąnaudas sumažinusiu iki 50 proc.
Planuojama pakeisti ir kitų aukštų šviestuvus, o remontuojant patalpas bei darbo kabinetus taip pat bus įrengti LED šviestuvai. Koridorių ir rūsių apšvietimas sumažintas dalį šviestuvų išjungus.
Anot Vyriausybės kanceliarijos, šildymo sezono metu patalpų temperatūra reguliuojama automatiškai ir užprogramuota sutaupyti leidžiančiais atitinkamais intervalais darbo valandomis ir po jų. Temperatūra ne darbo metu bei savaitgaliais sumažinama iki 30 proc.
Ant Vilniaus savivaldybės įstaigų – saulės elektrinės
Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko teigimu, 318 savivaldybės įstaigų per dvejus metus įsirengs saulės elektrines ant stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines. Jų bendra galia sieks apie 35,54 megavato (MW) – maždaug toks yra ir šių įstaigų elektros poreikis.
„Vilniaus vandenys“ jau dabar iš susidariusio nuotekų dumblo išgauna dujas, iš kurių gaminama elektra, naudoja saulės elektrines. Šiuo metu bendrovė pasigamina ketvirtadalį elektros, o plečiant šiuos projektus per keletą metų šis rodiklis pasieks 29 proc.
Pasak V. Benkunsko, artimiausiu metu renovuojant 53 daugiabučius bus įrengta 608,5 kilovato (kW) galios saulės elektrinių ant pastatų stogų ir vieno fasado. Daugiabučių, individualių namų gyventojams, nusprendusiems atnaujinti šilumos punktus, nuo šių metų savivaldybė skiria 50 proc. finansavimą.
Vicemeras žada, kad artimiausiu metu Vilnius įsigis apie 100 naujų autonominės ridos troleibusų, todėl sostinėje nebeliks senųjų „Škoda“ troleibusų.
„Kadangi troleibusai su autonomine rida gali dalį atstumo nuvažiuoti neprisijungus prie elektros laidų, jie galės pakeisti ir dalį dyzelinu ar dujomis varomų autobusų“, – BNS tvirtino V. Benkunskas.
Jis, be kita ko, pabrėžė, kad taip pat svarstoma nakties metu sumažinti gatvių apšvietimo intensyvumą bei pakoreguoti jo įjungimo laiką. Be to, spalį ketinama išbandyti bandomąjį elektros poreikių balansavimo projektą: tam tikrais laikotarpiais elektros suvartojimas mieste smarkiai išauga, todėl naudojami iškastinio kuro generatoriai, galintys greitai pagaminti trūkstamą elektros kiekį.
Tačiau toks energijos vartojimas nėra efektyvus, todėl planuojama išbandyti tokią jos taupymo schemą: gamyklos, dideli sporto objektai ir kiti daug energijos naudojantys vartotojai išaugus elektros poreikiui mieste ribos savo veiklą ir taip sumažins momentinį suvartojimą.
Atsistačius suvartojimui, šie įrenginiai, anot vicemero, galėtų vėl veikti visu pajėgumu. Taip bus atsisakoma elektros gamybos iškastinio kuro generatoriais, bei sumažins kai kurių vartotojų sąskaitas už elektrą.
Savivalda įdarbina saulės, vėjo, geoterminę energiją
Savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė pabrėžė, kad savivalda noriai įgyvendina saulės, vėjo, geoterminės energijos projektus.
„Jau savivaldybės pamažu pradeda tai daryti (taupyti – BNS), supranta to svarbą“, – BNS tvirtino ji.
Dažniausias taupymo būdas – mažinamas gatvių apšvietimo laikas, pavyzdžiui, naktį jis išjungiamas 1 val. anksčiau, o vakare įjungiamas 1 val. vėliau, o kai kurios gatvėse apskritai nebeapšviečiamos.
Be to, svarstoma išjungti fontanus darbo dienomis, jeigu jie yra rekreacinėje, žmonių savaitgaliais lankomoje vietoje, taip pat taupyti karštą vandenį ar jį išjungti tam tikru metu, mažinti šilumos temperatūrą vienu laipsniu,
A. Kazlauskienė paminėjo Elektrėnų savivaldybės sprendimą įdiegti nutolusį saulės parką ir taip aprūpinti savivaldybės valdomas įmones.
Ji sako, kad savivaldybėms reikia rekomendacijų, siūlymų, teisės aktų pakeitimų, bet ir joms pačioms turi būti palikta teisė spręsti, kaip taupyti energiją.
„Tačiau geriau, jei rekomendacijos būtų bendros. (…) Reikia apsibrėžti, kokiuose konkrečiai pastatuose galėtų būti, tarkime, nutraukiamas karšto vandens tiekimas. Yra labai daug pastatų, ypač didžiosiose savivaldybėse, kur yra mišri veikla. Kaip elgtis tokiu atveju? Ar administravimas ir priežiūra nesukels didesnių kaštų nei siekiamas tikslas sutaupyti?“ – svarstė A. Kazlauskienė.
Registrų centras didins pastatų energinį efektyvumą
Registrų centre, pasak jo atstovo Mindaugo Samkaus, pastatų fasadai apšviečiami tik prie klientų įėjimų ir ten, kur to reikia pagal saugumo reikalavimus.
„Nuosekliai atnaujiname patalpų apšvietimą diegdami elektros energiją taupančias LED technologijas. Atnaujindami vėdinimo ir šaldymo sistemas įrengiame aukšto energinio efektyvumo įrenginius“, – BNS sakė jis.
Pasak M. Samkaus, pagal pasitvirtintą ilgalaikį planą ketinama didinti pastatų energinį efektyvumą.
„Šiuo metu taip pat diegiame pastatų valdymo sistemą, kad visose įmonės patalpose esančios inžinerinės sistemos veikia tada ir tiek, kiek tai yra būtina tinkamų darbo sąlygų užtikrinimui“, – pabrėžė jis.
Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad kol kas svarstymų dėl taupymo nebuvo.
„Neatmetama, jei būtų daroma valstybės mastu. Mokyklų steigėjos yra savivaldybės, kurios ir išlaiko mokyklas, dengia visas jų ūkines, energijos vartojimo išlaidas ir priima atitinkamus sprendimus“, – BNS teigė ministerija.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius
