Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Užregistravus pirmąją vakciną, jų kūrimo varžybos tikrai nesibaigia

  • 2020-08-25
  • Kaunieciams.lt
  • Naujienos, Sveikata

COVID-19 pandemijos kontekste stebimi precedento neturintys dalykai – pavyzdžiui, anksčiau dėl konkurencijos neįsivaizduotas stambių kompanijų bendradarbiavimas ar kartu vykdomi klinikiniai tyrimai. Kaip mokslininkai vertina naujieną apie Rusijoje sukurtą vakciną, kiek tęsis visame pasaulyje vykstančios vakcinos kūrimo varžybos ir kaip jose dalyvauja Lietuva – interviu su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene. Rugsėjo 24-25 d. LOGIN sesijoje „Progress makers“ mokslininkė pasakos apie infekcinių ligų imunodiagnostikos tendencijas ir iššūkius. 

–  Kaip vertinate šios epidemijos įtaką virusinių infekcijų imunodiagnostikos sričiai?

– Naujasis koronavirusas davė neregėtą postūmį mokslo pažangai: biotechnologijų, diagnostikos ir vakcinų kūrimo sritims. Vyksta stambių kompanijų bendradarbiavimas, bendras klinikinių tyrimų vykdymas – jungiamos visos pajėgos, kad tik produktas kuo greičiau pasiektų rinką. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 diagnostikai plačiai naudojami molekuliniai metodai, bet tyrimai jais užtrunka gana ilgai, reikalinga sudėtinga įranga. Gauti greitą atsakymą ypač svarbu, kai į priėmimo skyrių atvyksta karščiuojantis pacientas. Todėl dabar bandoma sukurti vis greitesnius ir paprastesnius viruso nustatymo metodus.

– Darbas su didžiaisiais duomenimis (Big Data) sveikatos apsaugos srityje daro milžinišką proveržį. Kam, jūsų manymu, viruso kontekste iš jų didžiausia nauda – mokslininkams, pacientams, gydytojams ar farmacinėms įmonėms?

– Iš milijonų žmonių surinkta informacija leidžia geriau pažinti naują virusą ir kurti efektyvesnes viruso valdymo strategijas. Jais remiantis gali būti atliktas ir matematinis modeliavimas, prognozuojantis, kaip vystysis pandemija, kokią strategiją taikyti židinių kontroliavimui ir testavimo planavimui. Didžiųjų duomenų rinkimas – nauda ir visuomenei, ir medikams, ir specialistams. Medikams aktualiausia  informacija – simptomai ir histologiniai duomenys, pavyzdžiui, kaip atrodo viruso pažeistas plaučių ar inkstų audinys. Taigi, tiek dėl geresnio duomenų prieinamumo, tiek dėl ypač ryškaus dirbtinio intelekto technologijų taikymo šuolio sveikatos srityje išlošia visi.

– Ar vienai šaliai sukūrus saugią vakciną išlieka prasmė tęsti vakcinų kūrimo varžybas? 

– Šiuo metu kuriami labai skirtingi vakcinų formatai: DNR, RNR ar mums labiau pažįstamos rinkoje esančios baltyminės vakcinos, sukurtos virusinių arba bakterinių baltymų pagrindu. Problema ta, kad koronavirusas dar visai naujas ir dar mažai pažįstamas, tad iš anksto sunku suprasti, kuris vakcinos formatas bus efektyviausias. Net pagal visus reikalavimus ištyrus ir užregistravus vakciną gali paaiškėti, kad ji sukuria gana trumpalaikį, o štai kitas formatas – ilgiau trunkantį imunitetą. Todėl manau, kad šios varžybos išliks ir turės prasmę net ir po to, kai pasaulyje ar Europoje bus registruotos pirmosios vakcinos.

– Kaip vertinate naujieną apie Rusijoje sukurtą vakciną?

– Komentaro, ką reiškia žinutė apie sukurtą vakciną, reikėtų klausti ne mokslininkų, o politikų. Rusija jau prieš kurį laiką skelbė, kad rugsėjo mėnesį bus sukurta vakcina. Dabar, panašu, tų terminų žūtbūt laikomasi, nesvarbu – patikrinta ji ar ne. Moksline prasme tai atrodo labai nepatikimai: viešoje erdvėje informacijos apie šią vakciną labai mažai, o išsamių mokslinių publikacijų iš viso nėra. Kol duomenų nėra, turime tik prielaidą, kad tai tiesiog noras pademonstruoti lyderystę.

– Manote, kad manipuliuojama sąvoka „sukūrimas“? 

– Taip. Į „sukūrimo“ sąvoką įeina labai išsamūs vakcinos efektyvumo ir saugumo tyrimai. Būtent išbandymas yra sudėtingiausias dalykas vakcinos kūrimo procese. Sukurti kokybiškus komponentus vakcinoms gali daug mokslinių grupių, bet I, II, III fazės klinikiniai tyrimai – be galo brangus, sudėtingas ir, svarbiausia, laikui imlus dalykas, įprastai trunkantis keletą metų.
Akivaizdu, kad per 2-3 mėn. išsamių tyrimų nebuvo įmanoma atlikti – ištirtas tik ribotas žmonių skaičius, į kurį tikrai nepakliuvo įvairaus amžiaus grupės ir turintys lydinčių gretutinių ligų. Vadinasi, apie saugumą rizikos grupėms duomenų nėra. Pareiškimai, jog vakcina apsaugos 2 metus neturi jokio pagrindo, nes imuninio atsako sumodeliuoti neįmanoma. Atsakymas į šį klausimą, bus praėjus dvejiems metams. Kol vakcina išbandyta vos ant kelių šimtų žmonių, sakyti, kad jau galima pradėti masinį skiepijima, yra neatsakinga.
Man nerimą kelia prieštaringa žinutė, kad pirmiausia Rusijoje bus skiepijami medikai. Susidaro įspūdis, kad trečios fazės klinikiniai tyrimai, kurie jau turėjo būti atlikti, bus atliekami skiepijant ne dešimtis tūkstančių savanorių, kaip turi būti daroma laikantis protokolų, o tiriamųjų vaidmenyje atsidūrusius medikus. Neaišku, kiek laisvos valios jie turės, ir ar galės atsisakyti nepatikrintos vakcinos. Man tai atrodo neetiška.

– O ką reiškia „nesaugi vakcina“?

– Vakcinos sukelia tam tikrą uždegiminę reakciją ir ji kai kurioms grupėms žmonių gali pabloginti sveikatos būklę. Tai ypač svarbu ypač kalbant apie vaikus, apie rizikos grupių asmenis: vyresnius, turinčius gretutinių ligų, tarkime, žmones su autoimuninėmis ligomis arba rizika jomis sirgti. Ar vakcina nepablogins jų būklės? Ar neišprovokuos ligų paūmėjimo? Yra daug klausimų, į kuriuose būtina atsakyti. Pašaliniai efektai ir reiškiniai stebimi ne tik trumpajame laikotarpyje, pavyzdžiui, pirmomis dienomis ar pirmą savaitę po vakcinos suleidimo, bet ir praėjus mėnesiui ar keliems mėnesiams. Jei tiek laiko nuo tyrimų pradžios nepraėjo, nebuvo įmanoma užfiksuoti tolimesnius pašalinius reiškinius.

– Ar gali būti, kad šio viruso protrūkis baigsis greičiau, nei prasidės prekyba naujai sukurta vakcina?

– Sunku prognozuoti, nes ankstesnių koronavirusų SARS ir MERS židiniai ir protrūkiai neišplito. Naujasis koronavirusas labai pavojingas, nes yra smarkiai išplitęs, o mirštamumas siekia kelis procentus. Akivaizdu, kad be viruso kontroliavimo priemonės neapsieisime, nebent įvyktų ryškios viruso mutacijos, dėl kurių jis taptų nebepavojingas. Labiau tikėtina, kad vakcinų poreikis išliks artimiausius metus ir tai bus vienintelis būdas suvaldyti virusą ir išvengti didelių ekonominių nuostolių bei mirčių.

– Kaip vertinate Lietuvos mokslininkų galimybes prisidėti prie kovos su naujuoju koronavirusu? Ar Lietuvos GMI pajėgi gaminti tik atskirus produktus vakcinoms kurti, ar užtikrinus finansavimą Lietuvoje galėtų būti sukurta ir pati vakcina?

– Lietuva labai stipri biotechnologijų srityje, bet mūsų šalies biotechnologinių įmonių specializacija šiek tiek kita – vakcinų kūrimo srityje neturime stiprių žaidėjų ir tam nepadėtų net vakcinoms kurti reikalingas beprecedentis finansavimas. Vakcinų kūrimo varžybos ir konkurencija vyksta tarp stipriausių biofarmacinių kompanijų, turinčių didelį įdirbį.
Jei turėtume įmones, kurios jau ir anksčiau kūrė vakcinas, jos, žinoma, galėtų dalyvauti šiose varžybose. Bet to įdirbio nėra ir įsibrauti į labai stiprių žaidėjų ratą nelabai realu. Kita vertus, mes vis tiek galime prisidėti prie šių darbų – Lietuvoje padarytas didelis įdirbis biotechnologijų, molekulinės biologijos reagentų kūrimo srityse. Virusinius baltymus kuria ne tik mokslininkai, bet ir mokslininkų grupių pagrindu įkurtos įmonės. Šiuo metu Lietuvos laboratorijose sukurti koronaviruso baltymai išbandomi kaip diagnostiniai reagentai. Ateityje jie galėtų būti naudojami ir kaip vakcinų komponentai. Tad visai tikėtina, kad šiais produktais gali susidomėti vakcinas kuriančios didžiosios biofarmacinės kompanijos ir jų dėka Lietuvą pasieks naujos investicijos.

Viruso kontroliavimo priemonių kūrimo kryptimi dirba ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame konkurse „Life-saving innovations: stop COVID-19“ dalyvavusios ir finansavimo sutartis pagal priemonę „Inostartas” pasirašiusios įmonės. UAB „Baltymas“ SARS-kuria diagnostinių testų naudojimui ir vakcinų gamybai reikalingų CoV-2 viruso rekombinantinių baltymų produktus, UAB „Biomatter Designs“ testuoja pirmosios pasaulyje funkcionalių baltymų generavimui skirtos dirbtinio intelekto (DI) sistemos „ProteinGAN“ testavimą, o UAB „LAB Group LT“ komanda kuria SARS-CoV-2 viruso vakcinos kandidato prototipą.

Gyvybės mokslų industrijai skirta LOGIN sesija organizuojama pagal projektą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projektą vykdo MITA.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra Kauno rajone

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

Ką kam žada žvaigždės?

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

Sukčiai veikia VMI vardu

Rusija moko prieš VPN

Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

Ką kam žada žvaigždės?

Ekonominis karas tęsiasi

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

Kauno garbės piliečiai

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

Bibliotekų savaitė Kaune

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

Rusija toliau stalinizuojasi

Kaunas: galimi JAV amunicijos vėlavimai grėsmės nekelia

Krepšinio šventė ne tik Kaune (video)

Lekšas: dabartinė karta pratinama prie turtingo „Žalgirio“, bet tai neš mažiau laimės

Tekstūriniai prezervatyvai: ar rumbeliai ir taškučiai tikrai keičia pojūčius, ar tai tik rinkodara?

Deginta mediena – 100 procentų ekologiškas sprendimas jūsų namams

„Poclain Hydraulics“ – vieninteliai regione, kurių autorizacija veikia

Ar žinojote, kad tik 3–10% suaugusių žmonių reguliariai treniruoja raumenų jėgą?

Ką kam žada žvaigždės?

Kvietimas į popietę Aleksui Stanislovaičiui atminti

Latvija savarankiškai gamins šaudmenis

Romansų festivalis „Atverkime širdis 2026“ sujungė regionus

Blokuota 7,5 mln. bandymų priekabiauti prie vaikų

NATO naikintuvai keturis kartus kilo dėl rusų

Vyksta atranka į Specialiųjų operacijų pajėgas

Teismas priėmė „Nemuno aušros“ skundą

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

KTU ekonomistas: pensijoms reikia daugiau mokesčių

Ką kam žada žvaigždės?

Kaune šauta į buto langą

Per masines šaudynes Luizianoje žuvo aštuoni vaikai

Popiežius prieš Trumpą?

KTU: naujos kartos specialistų rengimas

Kiekvienas šeštas gyventojas: reikalai blogėja

Kauno policija ieško jų

„Pasilik su mumis!“ (Lk 24, 29) III Velykų sekmadienis

Leonas XIV ragina laikytis taikos

Paveldosaugininkų šventė paminėta Kėdainiuose

Seimo komitetas nori uždaryti gimdymo namus

Atsidarys baseinas Panemunėje

Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija

Ką kam žada žvaigždės?

Integracinis futbolo vaikščiojant turnyras „Draugystės taurė 2026”

Samoškaitė

Samoškaitė neigia įtarimus apie LSDP šnipinėjimą

„Žalgiris” skelbia apie bilietus bei dovanas

„Žalgiris“ laimėjo prieš Paryžių

Lapėse surengtas tradicinis velykinis kvadrato turnyras

Sinoptikė: bus giedriau, bet vėsiau

Nausėda pasirengęs prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio atidarymo

Netanyahu: Izraelis „dar nebaigė darbo“ prieš „Hezbollah“

Taisyti ar kurti iš naujo? Kaip priimti teisingą sprendimą dėl mobiliųjų aplikacijų kūrimo

Seimo Kultūros komitetas tęs LRT įstatymo pataisų svarstymą

Šeima

Rems šeimas valstybinėmis pensijomis?

Seime norima, kad gydytojai rezidentai dirbtų regionuose

Valdančioji koalicija keisis?

Estijos prezidentas Kaune

Orbanui kritus Slovakija lieka Rusijos pakalike

Skvernelis jau paliečiamas

Trys kvapai, trys erdvės: kaip sukurti dieną pagal aromatus

Tomas Čyvas

Grynieji patikimiau, o vagiama ir internetu

Vengrija

Valatka apie Orbaną

Atsidaro Garliavoje naujas prekybos centras

„YouTube“ sustabdė Trumpą pašiepiančius vaizdo įrašus 

LRT

LRT ieško būdų pateisinti išlaidavimą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno rajonas nutraukia šildymą

Seimas nutars dėl Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo

Ar Rusija puls Lietuvą?

Zelenskis ir Meloni žada bendradarbiauti gynyboje ir dronuose

Jubiliejinis Kauno rajono kūdikis – Velykinė dovana šeimai

pinigiukai

Žmonės ima grynus pinigus

Skverneliui ir Starkevičiui gresia kalėjimas

Kaune nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui

Ukrainos vėliava

Ukrainos pajėgos kovo mėnesį atgavo beveik 50 km² teritorijos

Šaltibarščiai su lašiša? O galima su silke?

Gyvenimas tarp karo ir taikos: kai Ukrainoje labiausiai reikia ne žodžių, o sprendimų

Pagaliau atsigaus Kauno stotis?

Kaunas dėl Kapčiamiesčio : miškams pavojaus nėra

KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei

Ką kam žada žvaigždės?

Vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra Kauno rajone

2026-04-24

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

2026-04-24
Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

2026-04-24

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

2026-04-23

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

2026-04-23

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

2026-04-23

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

2026-04-23

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

2026-04-23

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

2026-04-23

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

2026-04-23
Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

2026-04-23

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-23

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

2026-04-22

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

2026-04-22
Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

2026-04-22

Sukčiai veikia VMI vardu

2026-04-22

Rusija moko prieš VPN

2026-04-22
Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

2026-04-22

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

2026-04-22

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-22

Ekonominis karas tęsiasi

2026-04-22

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

2026-04-22

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

2026-04-22

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

2026-04-22

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

2026-04-22

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

2026-04-21

Kauno garbės piliečiai

2026-04-21

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

2026-04-21

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

2026-04-21

Bibliotekų savaitė Kaune

2026-04-21

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos