Girgždėdami, stenėdami ir inkšdami „konservatoriai“ (toliau „užingridai“), kartu su savo draugais laisvaviduriais, išplėšė Vilniaus mero sėdmaišį, kuriame sėdės uolus idėjinis partinis karjeristas, funkcionierius – jis taip save pristatė pats viešai. Visos Lietuvos mastu rezultatai užingridininiams yra tragiški, tačiau Vilnių jie galės kelis metus siaubti toliau. Toks savotiškas jiems paguodos prizas.
Dar daugiau „papirdukų“, dar daugiau pliažų netikėtose vietose, dar sunkiau pravažiuojamos gatvės, dar daugiau dažytų perėjų ir suoliukų. Užingridų vyriausybė priešrinkiminiais metais turėtų visoms šitoms kvailystėms ir niekšybėms dosniai atseikėti biudžetinių injekcijų. O jau taškyti lėšas Vilniaus valdytojai įgudę, pateikdami tai, kaip visokius ten miesto modernėjimo ir progresyvumo įrodymus.
Antai, atsirado net „100 km. takas aplink Vilnių“. Ėmė ir atsirado. Ne, niekas jo netiesė, tiesiog ant medžių kai kuriose vietose (bent jau prie šiaurinio aplinkkelio tilto), kur žmonės ir taip metų metais vaikščioja, į kamienus dideliais cviekais įkalti raudonos spalvos skardos gabaliukai, skelbiantys, kad takas dabar jau yra.
Tingu net aiškintis po kokia čia miesto plėtros programa pakišta šita niekdara, kiek kainavo ir kokios ten viešųjų pirkimų procedūros taikytos. Dabar, bent jau metus iki Seimo rinkimų, šito viso šlamšto bus dar daugiau, lėšos bus įsisavinamos dar uoliau.
Užingridai rinkimuose tragiškai prasmego nacionaliniame kontekste. Tokia yra susiliejimo su laisvaviduriais sėdmaišininkais ir papirdukininkais sostinėje kaina.
Beje, jei net antrame ture ir būtų laimėjęs Artūras Zuokas – niekas nebūtų labai kitaip. Jau po pirmo turo buvo aišku, kad laisvaviduriai, kartu su užingridais turi 28 iš 51 balsų miesto taryboje. Tad nesąmonių festivalį galima būtų galima tęsti toliau, nepaisant to ar mero sėdmaišyje sėdėtų zuokula, ar drakula, ar dar koks apsipūtęs TikToko pacientas.
Vilniaus, kaip savo gimtojo miesto, man gaila, žinoma, bet ką jau padarysi – tokia jau sostinės dalia. Į ją neišvengiamai sugužėjo ir tebeguža vis daugiau gimtuosiuose kaimuose pranašais netapusių progresyvuolių.
Dabar Kaunas daugelio šitų padarų, pasijutusių neįtikėtinai pažangiais ir vakarietiškas, nuomone yra vos ne išdavikų miestas. Mat nepaklausė net paties Tapino griežtų instrukcijų ir konservatoriai čia nerado vietinio Benkunsko, kuris savo prisistatymo anketoje irgi rašytų, kad jo net pomėgis (nekalbant apie profesiją) yra partija, o autoritetas – partijos vadas. Tiesa, jei tie Kauno ir kauniečių koliotojai – „išdavikintojai“ ir „putintojai“ – pabandytų savo tauškalus paporinti kur nors šio miesto knaipėje, reiktų, manau, prieš tai apsižiūrėti sveikatos draudimo polisus.
Užingridai rinkimuose tragiškai prasmego nacionaliniame kontekste. Tokia yra susiliejimo su laisvaviduriais sėdmaišininkais ir papirdukininkais sostinėje kaina.
Klaipėdoje neišdegė Petrošius, Kaišiadorių rajonas atsikratė „vizionieriaus“ Vytenio Tomkaus su jo kretiniškais gigantiškų oro uostų projektais bei kliedėjimais apie dešimtis darbo vietų kažkokiose jo sėbrų žvyrduobėse.
Užtat irgi labai stipriai neva besitvarkančiame Kaune yra, Geležinkelio stotyje, kuri atrodo kaip po apokalipsės, laisvų sėdmaišių.
Na liko kelios vietelės provincijose – Pasvalyje turbūt mero sėdmaišyje mumufikuos Gegužinską, Palangoje tebėra Vaitkus, bet anas juk ne kažkoks ten Benkunskėlis – net sanatorijų neleidžia valdiškų pavogti vien vidaus reikalų ministrei (kad ir konservatorei) kojele treptelėjus. Žodžiu, bėda… .
Užtat neva irgi labai stipriai besitvarkančiame Kaune yra, Geležinkelio stotyje, kuri atrodo kaip po apokalipsės, laisvų sėdmaišių.
Mano verslo pasiūlymas Kauno merijai ir „Lietuvos geležinkeliams” – nuomokite arba net parduokite užingridų relaksacijai. Na tiems, kurie merais-benkunskais netapo. Už brangiai, žinoma.
