Antrą būstą investicijai norėtų įsigyti 31 proc., o tą jau yra padarę 6 proc. lietuvių, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų tyrimas. Šalyse kaimynėse antras būstas kaip investicija yra mažiau populiarus – šiuo tikslu jį įsigyti svarstytų 20 proc. latvių ir 25 proc. estų, o į antro būsto įsigijimą jau yra investavę 3 proc. Latvijos ir 4 proc. Estijos gyventojų.
„Nekilnojamasis turtas šalies gyventojams jau ilgą laiką atrodo kaip patraukli investicija, o dalies gyventojų susidomėjimą juo kursto sparčiau pradėjusios augti būsto kainos. Vis dėlto pastaruoju metu sparčiai išaugusios nekilnojamojo turto kainos mažina jo investicinį patrauklumą ir būsimą grąžą, todėl lėšų sukaupę ir jas investuoti norintys gyventojai turėtų apsvarstyti ir kitas alternatyvas“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, pagrindinė kliūtis investuoti į antrą būstą yra lėšų trūkumas. Tokią investiciją planuojantys padaryti nuosavomis lėšomis nurodė 5 proc. šalies gyventojų, o pasinaudoję banko finansavimu – 6 proc. Tuo metu 20 proc. respondentų nurodė, kad, nors ir norėtų įsigyti antrą būstą kaip investiciją, tam šiuo metu neturi finansinių galimybių.
Remiantis tyrimu, panaši situacija yra Latvijoje bei Estijoje: įsigyti antrą būstą su banko finansavimu šiose šalyse planuoja, atitinkamai 4 ir 7 proc. šių šalių gyventojų, o iš nuosavų lėšų – atitinkamai 2 ir 5 proc. respondentų. Norintys investuoti į nekilnojamąjį turtą, bet neturintys finansinių galimybių nurodo 12 proc. latvių ir 13 proc. estų.
Investicijų į NT rizikos
Dažniausiai apie antrą būstą kaip investiciją galvoja jaunesnio amžiaus šalies gyventojai – tokią galimybę svarstytų praktiškai kas antras 18–35 m. amžiaus grupės respondentas. Tiesa, didžioji jų dalis antro būsto įsigijimui neturi sukaupę reikalingų lėšų, o planuojantys tą padaryti dažniausiai būtų linkę pasinaudoti banko finansavimu.
Pasak P. Ladziato, likvidaus nekilnojamojo turto kaina šalies didžiuosiuose miestuose ir kurortinėse vietovėse yra palyginti didelė, todėl jį įsigyti iš santaupų yra sudėtinga. Tuo metu tam panaudoti banko finansavimą ketinantys gyventojai turėtų gerai pasverti galimas rizikas ir apsvarstyti, koks tokios investicijos patrauklumas gali būti ateityje.
„Šiuo metu centrinių bankų nustatytos bazinės palūkanų normos yra rekordiškai žemos, tai atsispindi ir būsto paskolų palūkanose. Tačiau ateityje jos greičiausiai didės, dėl to išaugtų ir paskolos įmokos suma, kuri atitinkamai sumažintų investicinę turto grąžą. Be to, jei rinkoje per trumpą laiką išaugtų naujo būstų nuomai pasiūla, tai irgi turėtų įtakos vidutinei nuomos kainai ir pajamos iš nuomos augtų lėčiau arba net sumažėtų“, – komentuoja P. Ladziato.
„Swedbank“ ekspertų skaičiavimu, šiuo metu nuomos pajamingumas siekia apie 5–6 proc. per metus ir, nuo šių metų pradžios sparčiau pradėjus kilti nekilnojamojo turto kainoms, jis greičiausiai bus linkęs mažėti.
Kuriuose miestuose perkamas antras būstas
Daugiausiai antrą būstą kaip investiciją nurodo turintys 36–44 m. ir 45–54 m. amžiaus šalies gyventojai – atitinkamai 8 proc. ir 7 proc., rodo tyrimo rezultatai.
Pasak P. Ladziato, tai nestebina, nes tai darbo rinkoje aktyvūs gyventojai, kurie jau būna įsigiję savo būstą ir turėdami sukaupę laisvų lėšų ieško galimybių jas „įdarbinti“.
Remiantis tyrimu, antrą būstą kaip investiciją jau yra įsigiję po 9 proc. Vilniaus miesto ir Alytaus regiono gyventojų. Tuo metu Kauno ir Šiaulių regionų gyventojai tokią investiciją renkasi rečiau – čia į antrą būstą yra investavę, atitinkamai 4 proc. ir 2 proc. respondentų.
Klaipėdos regiono gyventojai išsiskiria kaip labiausiai į antrą būstą norintys investuoti visoje šalyje – tokią investiciją rinktųsi 37 proc., o tą jau yra padarę 6 proc. šio regiono gyventojų.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė SKDS. Tyrimo metu Lietuvoje apklausta 1003, Latvijoje – 1005, Estijoje – 1000 gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
Šaltinis: LRT.LT
