Lapkričio 13 dieną Vyriausybė priėmė vietos gyventojų apklausos tvarką reglamentuojančius pakeitimus, kurie turėtų pristabdyti nepamatuotus užmojus perdalyti savivaldybių teritorijas. Šis sprendimas ypač aktualus Kauno rajono gyventojams, kurio geriausias teritorijas užsimojo prisijungti Kauno miesto savivaldybė.
Pagal naują tvarką Vyriausybei gavus pasiūlymą keisti savivaldybės ribas turėtų būti visapusiškai įvertintas inicijuojamos reformos socialinių ir ekonominių padarinių poveikis gretimų savivaldybių ir viso regiono plėtrai.
Gavusi išvadas, Vidaus reikalų ministerija jas turėtų apibendrinti ir per du mėnesius nuo išvadų gavimo dienos pateikti informaciją Vyriausybei, kuri per mėnesį spręstų dėl teritorinės reformos procedūrų. Viena jų – gyventojų apklausa. Paskutinis etapas – Seime priimamas įstatymas.
„Svarbiausia yra žmonių interesai, todėl tokiais atvejais būtina įvertinti reformos pasekmes visoms gyventojų grupėms“, – pabrėžė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Ji tvirtino, kad Kauno miesto savivaldybė kol kas nepateikė jokių dokumentų.
Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos (KRBOS) pirmininkė Eglė Juozapavičienė džiaugėsi, kad pakaunės žmonių protestai prieš teritorijos išdraskymą ir per keletą dienų surinkti beveik 26 tūkst. parašai neliko neįvertinti.
„Teritorijų prijungimas neturėtų būti vieno ar kelių asmenų užgaida. Todėl labai svarbu žmonėms pateikti nešališką informaciją, paremtą objektyviais skaičiavimais, kad būtų aišku, kaip iš tiesų pasikeis jų gyvenimas. Deja, šiandien matome tik vienos suinteresuotos pusės dideliais pinigais paremtą viešųjų ryšių kampaniją, kaimyninės savivaldybės juodinimą. Užuot kartu sprendus problemas, dirbtinai daromas spaudimas dėl vaikų darželių, transporto, priešinami žmonės. Tai nenormalu“, – kalbėjo E. Juozapavičienė.
Seimo narė Raminta Popovienė pastebėjo, kad Kauno rajono teritorijų prijungimo iniciatoriai klaidina gyventojus, tvirtindami, neva bus surengtas referendumas, nors Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas tokios galimybės nenumato, teritorijų prijungimo atveju rengiama tik apklausa.
„Šioje apklausoje yra rimtų teisėkūros spragų, pavyzdžiui, nenustatyta minimali respondentų imtis, taigi daugiau kaip 100 tūkstančių gyventojų likimą gali nuspręsti ir saujelė žmonių “, – aiškino politikė. Jos nuomone, tokia apklausa yra nedemokratiška ir suteikia galimybę manipuliuoti žmonių nuomone.
R. Popovienė kartu su grupe Seimo narių pateikė įstatymo pataisą, kuria siekiama nustatyti, kad, keičiant savivaldybių ribas, apklausa būtų laikoma įvykusia, jei balsuoja daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių tos teritorijos gyventojų, taip pat kad būtų apklausiami ir likusios teritorijos gyventojai.
