Švedijos tarptautinė bankų grupė „Swedbank“ ketvirtadienį paskelbė apie susitarimą su JAV Niujorko valstijos Finansinių paslaugų departamentu (DFS), pagal kurį ji privalės sumokėti 50 mln. JAV dolerių baudą už tai, kad 2016 ir 2018 m. reguliavimo institucijai nepardavė prašomos informacijos.
DFS interneto svetainėje paaiškinama, kad „Swedbank“ grupė nepateikė prašomos informacijos reguliavimo institucijai atliekant tyrimą, susijusį su vadinamuoju „Panamos dokumentų“ skandalu.
ELTA primena, kad 2016 m. iš advokatų firmos „Mossack Fonseca“ nutekinti dokumentai atskleidė, kaip daugybė pasaulio turtuolių slėpė turtą ofšorinėse bendrovėse, ir paskatino virtinę tyrimų visame pasaulyje. 11,5 mln. nutekintų dokumentų „lobyne“ figūravo įtakingi asmenys – milijardieriai, politikai ir sporto žvaigždės. Daugelis į skandalą patekusių asmenų pateikė priežasčių, paaiškinančių jų buvimą ofšorinėje zonoje, ir teigė, kad nepadarė nieko neteisėto.
„(Šis skandalas – ELTA) atskleidė, kad finansų įstaigos nesilaikė teisinių ir atitikties reikalavimų, įskaitant tuos, kurie susiję su pinigų plovimu ir veikla ofšoriniuose rajonuose. Vėliau departamentas pradėjo tikrinti su šia advokatų kontora susijusius licencijų turėtojus, tarp jų ir „Swedbank“, – rašoma DFS pareiškime.
Jame priduriama, kad per dvejus metus DFS „Swedbank“ grupei išsiuntė du prašymus pateikti informaciją apie jo ryšius su „Mossack Fonseca“ bei susijusiais bankais, institucijomis ir asmenimis. DFS teigia nustatęs, kad „Swedbank“ savo atsakymuose nuslėpė svarbią informaciją.
Pasak DFS, taip pat buvo nustatyta, kad „Swedbank“ Niujorke įsikūrusiai reguliavimo institucijai nepranešė apie riziką už Niujorko filialo ribų, neatskleidė Europos reguliavimo institucijų vykdomų tyrimų fakto ir nuslėpė informaciją, susijusią su savo dukterinėmis įmonėmis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, įskaitant tam tikrų klientų ryšius su „Mossack Fonseca“.
Taip pat pabrėžiama, kad atsakydama į pakartotinį DFS, „Swedbank“ grupė toliau slėpė informaciją ir sudarė „klaidingą įspūdį, jog patikrins savo Baltijos šalių dukterines įmones, ieškodama reikiamos informacijos“.
„Vėliau departamentas nustatė, kad į jam pateiktą medžiagą bankas tyčia neįtraukė savo dukterinių įmonių Baltijos šalyse, siekdamas išvengti „Swedbank“ gausių ryšių su „Mossack Fonseca“ atskleidimo, ir neatskleidė jam nepalankių Europos reguliavimo institucijų išvadų“, – teigiama DFS pareiškime, kuriame priduriama, kad „Swedbank“ darbuotojai pripažino, jog ši informacija turėjo būti įtraukta į DFS pateiktą medžiagą.
„Swedbank“ grupė savo ruožtu ketvirtadienį teigė, kad šis susitarimas padeda tašką visuose tyrimuose dėl „praeities trūkumų“ banko veikloje.
„DFS tyrimas buvo susijęs su veiksmais, įvykusiais beveik prieš dešimtmetį. Dabar galime tai palikti praeičiai“, – sakė „Swedbank“ prezidentas ir generalinis direktorius Jensas Henrikssonas.
Stokholme įsikūrusi bankų grupė pridūrė, kad institucijai mokėtina suma bus pripažinta kaip trečiojo ketvirčio sąnaudos.
