Kauno rajono bendruomenė, praėjus pirmajam šokui išgirdus Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio planus prisijungti 13 Kauno rajono seniūnijų, sėdo skaičiuoti, ko netektų.
„Miesto darželius lanko per 5000 vaikų, kurių vienas ar abu tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos Kaune. Tai miesto savivaldybės biudžetui kainuoja daugiau nei 10,9 mln. eurų per metus. Miesto mokyklose mokosi per 3200 rajone gyvenančių vaikų, didžioji dalis jų – seniūnijose, kurias ketinama prijungti“, – teigta Kauno savivaldybės tarybos sprendimo projekte.
Tad kokia būtų švietimo situacija po Kauno rajono savivaldybės seniūnijų galimo prijungimo prie Kauno miesto savivaldybės?
„13 Kauno rajono seniūnijų prijungus prie Kauno miesto netektume: 16 bendrojo ugdymo mokyklų ir 5 mokyklų skyrių, 3 neformaliojo švietimo mokyklų, 13 ikimokyklinių ugdymo mokyklų. Dauguma šiose teritorijose esančių ugdymo įstaigų rekonstruotos, modernizuotos, investuota apie 27 mln. eurų, – skaičiuoja Kauno rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius. – Maždaug 76,8 proc. (daugiau negu trimis ketvirtadaliais) sumažėtų mokinių skaičius, 77,6 proc. sumažėtų auklėtinių ikimokyklinio įstaigose.“
Kompensuoja dalį mėnesinio mokesčio
Priėmimo tvarka į Kauno rajono darželius, galima sakyti, yra liberali visiems Lietuvos vaikams. Priimami prašymai tėvų (globėjų), kurių (vieno iš tėvų ar globėjų) ir vaiko) gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone. Švietimo įstaigose esant laisvų vietų, priimami prašymai ir tėvų (globėjų), kurių (vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko) gyvenamoji vieta deklaruota kitoje savivaldybėje.
„Kauno miesto savivaldybė sudaro sąlygas lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas tik vaikams, kurių tėvai (arba vienas iš tėvų) deklaravę gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybėje“, – pastebi J. Petkevičius.
Siekdama spręsti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą Kauno rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje, bendradarbiaudama su privačiais investuotojais, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. tėvams kompensuoja jų mokamo mėnesinio mokesčio dalį – 73 eurus – už ikimokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą nevalstybinėse švietimo įstaigose.
Ši kompensacija skiriama rajono vaikams, lankantiems privačius darželius, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje tėvai pasirenka lankyti privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą.
Kas mokėtų už neformalųjį švietimą?
Neformaliojo švietimo įstaigos finansuojamos iš savivaldybės lėšų. Kauno rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas atkreipia dėmesį, kad padalijus teritoriją kiltų grėsmė, jog Kauno rajone gyvenantys vaikai netektų formalųjį ugdymą papildančio neformaliojo švietimo paslaugų – jos nebebūtų finansuojamos.
Gali likti neįgyvendinti suplanuoti ar pradėti Kauno rajono savivaldybės švietimo įstaigų modernizavimo ir infrastruktūros plėtros projektai: Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“ renovacija, Jonučių darželio plėtra, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos Ramučių skyriaus patalpų atnaujinimas, Ramučių kultūros centro atnaujinimo darbai įsteigiant pradines klases ir ikimokyklinio ugdymo grupes, Užliedžių daugiafunkcio centro su ikimokyklinio ugdymo grupėmis ir pradine mokykla, Zapyškio pagrindinės mokyklos modernizavimas ir sporto salės statyba.
Taip pat kiltų grėsmė viešos ir privačios partnerystės būdu (PPP) vykdomiems projektams: Kačerginės pradinės mokyklos modernizavimui ir sporto salės statyboms, plaukimo baseino Mastaičiuose modernizavimui ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo mokyklos statyboms, Zapyškio pagrindinės mokyklos modernizavimui ir sporto salės statyboms.
O kaip „ilgosios“ gimnazijos?
J. Petkevičius pasakoja, kad dabar Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos Ežerėlio skyriuje ir Raudondvario gimnazijos Kulautuvos skyriuje teikiamas vidurinis ugdymas. Nelikus mokyklų, kiltų vidurinio ugdymo programos teikimo tose teritorijose problema.
Kiltų grėsmė „ilgosioms“ kaimo gimnazijoms. Mat Švietimo įstatymas numato, kad miesto teritorijoje negali būti neišgrynintų („ilgųjų“) gimnazijų, jos leidžiamos tik kaimiškose vietovėse.
Prijungus prie Kauno miesto 13 Kauno rajono seniūnijų ir „ilgųjų“ gimnazijų statuso netekus Raudondvario, Domeikavos, Neveronių, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoms, 1–8 klasių mokiniams tektų važinėti į kitas, nuo gyvenamosios vietos nutolusias ugdymo įstaigas.
Kiltų mokinių pavėžėjimo problemų
J. Petkevičiaus pastebėjimu, Kauno rajono savivaldybės mokyklos yra pasirašiusios tarpusavio bendradarbiavimo sutartis. Sukurta ir veikia mokinių vežiojimo geltonaisiais bei mokykliniais autobusais bendra sistema. Net atokiausiose vietovėse gyvenantys mokiniai, lankantys mokyklas, kurios neturi autobusėlių, gali pasiekti ugdymo įstaigas. Visų mokyklų mokiniai dalyvauja Mokinių mokymo plaukti programoje, vyksta į olimpiadas, išvykas, kitus renginius (pvz., Garliavos mokyklos pavėžėja Linksmakalnio mokyklos-darželio mokinius, Rokų mokykla-darželis pavėžėja Piliuonos gimnazijos mokinius ir pan.).
Kauno rajono savivaldybės atstovas aiškina, kad bet kurią teritoriją prijungus prie Kauno miesto, mokiniai taptų miesto gyventojais ir jiems nustotų galioti transporto lengvatos – nemokamas pavėžėjimas į mokyklą. Liktų galioti tik lengvatos važiuoti miesto transportu, tėvams išpirkus mokiniui nuolatinį bilietą. Tačiau visose seniūnijose labai daug vietovių, kur nėra miesto transporto.
Be to, mokyklos netektų 7 Kauno rajono savivaldybės ir 10 Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos pirktų autobusų, skirtų tik kaimo vaikams pavėžėti.
Kai kur mokyklų ir visai neliktų
Gali būti, kad teritorijose, kurias V. Matijošaitis paliks Kauno rajono savivaldybei, neliks mokyklos, vaikams priklausančios pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tokiu atveju vaikai būtų priversti rinktis Kauno miesto ar kitos, arčiau esančios savivaldybės ugdymo įstaigą (pvz., dalis Samylų seniūnijos kaimų nepatektų į Kauno miesto teritoriją).
J. Petkevičiaus skaičiavimu, sumažėjus mokinių skaičiui, sumažėtų mokykloms skirtas finansavimas švietimo pagalbai, mokykloms nepakaktų lėšų pagalbos mokiniui specialistų etatams išlaikyti.
Neaiški būtų ir Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos išlikimo situacija. Ši tarnyba atlieka mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą, teikia pagalbą mokiniams, jų šeimoms, mokyklų bendruomenėms, jei jose nėra reikiamo pagalbos mokiniui specialisto. Kiltų grėsmė, jog savivaldybės mokiniai šios tarnybos darbuotojų pagalbos nesulauks.
Grėsmė sporto plėtrai
Prie Kauno miesto prijungus 13 Kauno rajono seniūnijų, J. Petkevičiaus žodžiais, būtų paralyžiuota abiejų Kauno rajone veikiančių sporto mokymo įstaigų veikla.
Šiuo metu Kauno rajono sporto mokykloje ir Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokykloje užsiėmimus lanko 1143 mokiniai. Iš jų 1008 mokiniams užsiėmimai vyksta būtent šiose 13-oje seniūnijų.
Likusius neformaliojo švietimo ugdymo įstaigų skyrius, esančius Ežerėlio, Kačerginės, Babtų ir Zapyškio seniūnijose, lanko 137 mokiniai.
Netekus šiose teritorijose esančių sporto aikštynų, sporto bazių praktiškai nebūtų galimybių kokybiškai organizuoti likusių seniūnijų neformaliojo ugdymo įstaigų mokinių visaverčio sportinio ugdymo proceso.
Netekus Garliavos sporto ir kultūros centro likusiems gyventojams taptų neįmanoma vykdyti oficialias krepšinio, rankinio ir kitų sporto šakų varžybas, sporto šventes ir kitus sveikatingumo ir sporto renginius.
Liktų neįgyvendintas Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadiono rekonstrukcijos projektas.
Taip pat nebūtų galimybių įgyvendinti šiuo metu vykdomus keturių Kauno rajono gimnazijų stadionų rekonstrukcijų projektus.
Nebūtų galima kokybiškai užtikrinti likusioje teritorijoje gyvenančių žmonių poreikių, susijusių su kūno kultūra ir sportu.
13-oje norimų prie Kauno miesto prijungti seniūnijų įsikūrusios pagrindinės, pastaraisiais metais rekonstruotos sporto bazės, kuriose vykdomi svarbiausi Kauno rajono sporto ir sveikatingumo renginiai.
Tai Ringaudų pradinės mokyklos sporto salė, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos sporto aikštynas, Domeikavos gimnazijos sporto aikštynas, Neveronių gimnazijos stadionas, Garliavos Jonučių progimnazijos stadionas.
Netekus Kauno rajono sporto mokyklos plaukimo baseino, Mastaičiuose nebeliktų galimybės tęsti ne pirmus metus sėkmingai vykdomų mokinių mokymo plaukti programų.
Iš 13 V. Matijošaičio norimų prisijungti Kauno rajono seniūnijų sporto mokykla vykdo veiklą penkiose. Po seniūnijų prijungimo prie miesto Kauno rajono sporto mokykla prarastų 806 mokinius, šiuo metu joje sportuojančius. Darbo netektų 25 mokytojai. Taip pat nebebūtų galimybės vykdyti veiklos visose penkiose bendrojo lavinimo mokyklose.
Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokykloje, įkurtoje 1991 m., šiuo metu sportuoja 250 vaikų, dirba 11 trenerių, iš jų 1 mokytojas ekspertas, 7 mokytojai metodininkai, 2 vyr. mokytojai. Mokyklos skyriai yra Akademijoje, Domeikavoje, Garliavoje, Marvelėje, Lapėse, Raudondvaryje, Ringauduose, Užliedžiuose, juose mokosi 200 mokinių.
Taip pat veikia šios mokyklos skyriai Babtuose (18 vaikų), Kačerginėje (20 vaikų) ir Zapyškyje (12 vaikų). Šie skyriai buvo įkurti tam, kad vaikai galėtų sportuoti kuo arčiau savo namų.
„Mes didžiuojamės, kad jau beveik 30 metų atstovaujame Kauno rajonui. Per šį laiką mūsų sportininkai dalyvavo olimpinėse žaidynėse, turime daug Europos čempionatų nugalėtojų ir prizininkų.
Kauno rajono savivaldybė skiria didelį dėmesį vaikų užimtumui ir sportui. Kasmet savivaldybė mūsų sportininkus išleidžia į įvairias varžybas, vasaros stovyklas, skiria lėšų reikiamam inventoriui įsigyti.
Jeigu nutiktų taip, kad rajono seniūnijas prijungtų prie miesto, mūsų kolektyvas abejoja, kad Kauno miesto savivaldybė skirtų tiek pat daug dėmesio ir finansavimo sportui. Taip pat prarastume 200 mokinių ir dirbti liktų tik du mokytojai“, – teigiama išplatintame Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokyklos pranešime.
Mokyklų valgyklose – švediškas stalas
Visose Kauno rajono mokyklose šviežias maistas vaikams gaminamas ir patiekiamas vietoje, tik į trijų mokyklų skyrius (Pažėrų, Ramučių, Užliedžių) karštas maistas yra pristatomas termosais iš šalia esančių mokyklų.
J. Petkevičius teigia, kad mažose kaimiškose Kauno rajono mokyklose, siekiant išlaikyti kuo mažesnes patiekalų kainas, valgyklų darbuotojų etatai yra išlaikomi iš Kauno rajono savivaldybės biudžeto. O visose Kauno miesto mokyklų valgyklose maitinimą organizuoja tik verslo įmonės. Prijungimo atveju, tikėtina, maitinimas pabrangtų, prastėtų jo kokybė, į mažesnes mokyklas maistą atvežtų termosuose.
Kauno rajono savivaldybės atstovas J. Petkevičius primena, kad šiuo metu Kauno rajono mokyklose vykdomas bandomasis maitinimo organizavimo projektas. Kauno rajono savivaldybė dar 2017 m. priėmė Sveikatos apsaugos ministerijos iššūkį – pakeisti moksleivių maitinimo kultūrą, taikant savitarną (švedišką stalą).
2019–2020 mokslo metais naujas maitinimo organizavimo modelis jau taikomas nebe šešiose, o 1-oje mokyklų (Lapių, Ežerėlio, Zapyškio, Garliavos A. Mitkaus pagrindinėse mokyklose, Karmėlavos B. Buračo, Raudondvario, Vilkijos, Neveronių, Piliuonos gimnazijose, Ilgakiemio mokykloje-darželyje, Ringaudų pradinėje, Raudondvario A. ir A. Kriauzų pradinėje mokykloje ir Akademijos mokykloje-darželyje „Gilė“).
Iš Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos šiam projektui iš viso jau skirta 23 tūkst. eurų.
„Prijungimo atveju kyla pagrįstų klausimų – ar bus toliau vykdomas šio projekto tęstinumas ir plėtra? Ar bus užtikrinamas sveikatai palankus ir modernus maitinimo organizavimo procesas?“ – klausia J. Petkevičius.
Netektų Raudondvario dvaro ir dainų šventės
Bibliotekų įstatyme numatyta, kad miesteliuose ir kaimuose gali būti bibliotekos, kurių aptarnaujamame mikrorajone yra apie 700 gyventojų, o miestų mikrorajonuose – apie 30 000 gyventojų.
Bibliotekos, kurios patektų į Kauno miesto savivaldybės planuojamą plėtros teritoriją, gali būti uždarytos, nes neatitiktų įstatymo keliamų reikalavimų.
Kauno rajonas netektų reprezentacinės, kultūrinės erdvės – Raudondvario dvaro ir jo prieigų, Menų inkubatoriaus, kur kasmet vyksta apie 50 renginių, sutraukiančių tūkstančius žiūrovų.
Nebeliktų tęstinių kultūros programų ir projektų – Kauno rajono dainų švenčių, Etninės kultūros, tautinio kostiumo įsigijimo, muzikos instrumentų įsigijimo ir kt.
Kauno rajono savivaldybėje svarstoma, kad, sumažėjus gyventojų skaičiui ir netekus daugiausia mokesčių surenkančių seniūnijų, savivaldybei būtų sunku užtikrinti tinkamą kultūros finansavimą ir rajono atstovavimą šalies ir tarptautiniuose renginiuose.
Skaičiai
-Prie Kauno miesto prijungus 13 Kauno rajono seniūnijų rajono bendruomenė netektų 16 bendrojo ugdymo mokyklų ir 5 mokyklų skyrių, 3 neformaliojo švietimo mokyklų, 13 ikimokyklinių ugdymo mokyklų.
-Kauno rajone liktų veikti 12 bendrojo ugdymo mokyklų, 1 sanatorinė mokykla, 5 įstaigos, teikiančios ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.
-Mokytųsi apie 2178 mokinius pagal bendrojo ugdymo programas, apie 751 pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
-Kauno miesto mokiniai, besimokantys Kauno rajono mokyklose, – 523. Kauno rajono mokiniai, besimokantys Kauno mieste, – 3096 (kartu su mokiniais, besimokančiais specializuotose ir specialiosiose mokyklose).
garliava.lt informacija
