Seimui svarstant valstybės tarnybos pertvarkos projektus, socialdemokratai valdančiųjų teikiamą naują, „kompromisinį“ projektų tekstą vadina „nei velniu nei gegute“ ir sako stumiamoje reformoje pasigendantys aiškių principų.
„Siekdami išgelbėti reformą, valdantieji leidosi į kompromisus. Tačiau tai, ką jie dabar atnešė į Seimą, socialdemokratams didelio įspūdžio nedaro. Valstybės tarnybos prestižas toliau griaunamas, nors šiandien matome, kad masiškai atšaukinėjami konkursai į valstybės tarnybą, nes niekas juose nebenori dalyvauti. Valdančiųjų siekis įteisinti despotiškus vadovus tikrai nepadidins valstybės tarnybos patrauklumo“, – sako Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Vadovas – kaip „Dievas tėvas“
Komentuodamas siūlomą naują bazinį dydį, pagal kurį būtų skaičiuojamos algos viešajame sektoriuje, Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas pažymi, kad, įgyvendinus siūlomas pertvarkas, valstybės tarnyboje liktų labai mažai objektyvumo, žmonių atlyginimai ir karjera priklausytų nuo vadovų nuotaikų ir kaprizų.
„Kai 1998-aisiais kūrėme valstybės tarnybos modelį, buvo pabrėžiama, kad privalome įtvirtinti objektyvius dydžius ir kriterijus, kad žmogus, eidamas į tarnybą, žinotų savo darbo užmokestį ir ko gali tikėtis, jei sąžiningai atlieka savo darbą. Deja, per tuos daugiau nei 20 metų dėl lėšų trūkumo sistema degradavo“, – sako A. Sysas.
Parlamentaras kritikuoja valdančiųjų siekį paversti vadovą „Dievu tėvu, sūnumi ir šventąja dvasia viename asmenyje“. Anot jo, vadovai įgys neribotas galias spręsti dėl atlyginimų ir darbuotojų karjeros.
„Negali taip būti. Tarnautojui turi būti aišku, ką jis uždirbs. Nors reformos rengėjai padarė kompromisą ir nustatant atlyginimus galės dalyvauti profesinės sąjungos, bet juk ne kiekvienoj įstaigoj jas turime“, – pažymi A. Sysas.
Socialdemokratų vertinimu, kompromisiniame projektų tekste profesinių sąjungų vaidmuo ir kolektyvinės sutarties mechanizmas specifikuotas nepakankamai.
„Kolektyvinių sutarčių sudarymo tvarka ir profesinių sąjungų vaidmuo turėtų būti aiškiai įtvirtintas, kad jos galėtų stebėti šį procesą ir turėtų svertų daryti jam įtaką“, – įsitikinęs A. Sysas.
Per 15 metų pavyko sugrįžti į… 2008-uosius
Kritikuodamas siūlomus darbo užmokesčio apskaičiavimo pakeitimus, parlamentaras įspėja, kad apie jokį „žengimą koja kojon su gyvenimu“ čia neišeina kalbėti.
„Kodėl algos bus skaičiuojamos pagal 2022 m. vidurkį? Išvis keista, kodėl į įstatymą įrašomi konkretūs dydžiai. Ir apie kokį konkurencingumą jie čia kalba? Čia įtvirtinamas amžinas darbo užmokesčio atsilikimas nuo gyvenimo. O kur dar infliacija, kuri buvo pasiekusi net daugiau nei 20 proc. lygį. Visų dirbančiųjų realios pajamas sumažėjo“, – pažymi A. Sysas.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad tik šiemet bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojamas valstybės tarnautojų atlyginimas, pasiekė 2008 m. lygį – tuomet Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, verždama diržus, nurėžė algas.
„15 metų reikėjo laukti stebuklo, kad „pasivytume“ 2008-uosius! Tai žengimas koja kojon su gyvenimu pagal konservatorius“, – ironizuoja A. Sysas.
Gėdindamas valdančiuosius dėl to, kad pats mažiausias atlyginimas vienoje iš pareiginių kategorijų numatytas Lietuvos kultūros tarybos pirmininkui, A. Sysas cituoja legendinį kareivį Šveiką.
„Šveikas sakė, kad Vyriausybė, kuri padidina kainas alui, ilgai neišsilaikys. Kažką panašaus galima pasakyti ir apie mūsų dabartinę Vyriausybę, kuri mažiausius atlyginimus skiria kultūrai“, – prognozuoja A. Sysas.
