Seimui rengiant darbotvarkę esminiais socialiniais klausimais, Seimo pirmininko pavaduotoja, Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė reiškia įsitikinimą, kad demografinės krizės, „Lietuvos nykimo“ klausimai turi atsispindėti visų Seimo komitetų planuose.
„Turime kalbėti apie kelių dešimtmečių perspektyvą – tai ta sritis, kurioje labai svarbu įveikti politinį trumparegiškumą, kai nenorima matyti toliau nei vienos kadencijos terminas.
Gyventojų skaičius mažėja dėl emigracijos, prastų sveikatos rodiklių ir daugybės kitų veiksnių. Mažą gimstamumą Lietuvoje lemia ir būsto neturėjimas, skurdas, negalėjimas suderinti darbo ir šeimos poreikių – visa tai tikrai neskatina gimdyti vaikų“, – komentuoja O. Leiputė.
Moterys nebesiaukos vyrams
Anot parlamentarės, realistiška būtų siekti, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas bent sulėtėtų, o sąlygos kurti šeimą ir gyventi Lietuvoje gerėtų.
„Veikti reikia daugelyje sričių iškart ir vienu metu, o priemones takyti ilgai, atkakliai ir nuosekliai.
Tik tokiu atveju galime tikėtis pokyčio ilgalaikėje perspektyvoje. Negalima sutikti su vis dar pasigirstančiais argumentais, esą viskas išsispręstų, jeigu moterys vėl imtų aukoti savo karjerą dėl vyro karjeros ir dėl vaikų. Turime skatinti abiejų tėvų indėlį ir lygų naštos dalijimąsi – vaikų, namų priežiūros ir kitų darbų naštos. Valstybėje turi egzistuoti sąlygos abiem tėvams derinti darbą ir vaikų auginimą“, – įsitikinusi O. Leiputė.
Ji pažymi, kad šeimų ir juose augančių vaikų galimybes žlugdo skurdas ir regionų skirtumai. Vis dar daug problemų jauniems tėvams kelia ribota vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų pasiūla.
„Lietuvoje vaikų vis mažėja, bet lopšelių, darželių trūkumo problema sunkiai juda iš mirties taško.
Atskira bėda – šių įstaigų, taip pat mokyklų pasiekiamumas, prieinamumas, kaina. Todėl skubių sprendimų laukia ir vaikų pavėžėjimo – į būrelius, į darželius, ne tik mokyklas – problema“, – pažymi socialdemokratė.
Pasigenda dėmesio vaikų priežiūros, būsto klausimams
„Apie gyventojų skaičiaus ir gimstamumo mažėjimą kalbame jau ne vieną dešimtmetį, bet iki šiol neturėjome praktiškų sprendimų, kaip būtų galima pagerinti šeimų galimybes samdytis aukles.
Būtina toliau plėsti trumpalaikės vaikų priežiūros vietų (kambarių) tinklą, ypač prie darboviečių, kultūros įstaigų. Ar jau išsprendėme vaiko priežiūros atostogų klausimus? Toli gražu ne. O tai esminis klausimas kalbant apie šeimos gerovę. Pagaliau ir lanksčių darbo (užimtumo) formų pasiūla mūsų šalyje yra ribota“, – vardija parlamentarė.
Ji pabrėžia, kad didžiulė opa yra vienišų tėvų skurdas – skursta ir dirbantys žmonės.
„Keldami visas šias problemas, tarsi savaime suprantamu dalyku laikome tai, kad žmonės turi kur gyventi – stogą virš galvos, būstą, namus.
Bet apsirūpinimo būstu problema Lietuvoje matai iš metų aštrėja. Būstas tapo nebeįperkamas. Moksliniai tyrimai patvirtina tai, kas ir taip akivaizdu: jeigu būstas sunkiai prieinamas – ir vis labiau brangsta, – žmonės linkę neribotam laikui atidėti savo šeimos planus“, – komentuoja Seimo narė.
Ji pažymi, kad Lietuvoje jaunuoliai vis ilgiau gyvena pas tėvus.
„Valstybės įtaka ir poveikis būsto rinkoje turėtų didėti.
Kai atsiras būsto įvairovė – ne tik socialinis būstas nepasiturintiems, bet ir municipalinis, komunalinis būstas, ilgalaikė nuoma tarpininkaujant valstybei ir savivaldai, – tada ir kainos, ir visa situacija rinkoje pradės keistis“, – įsitikinusi O. Leiputė.
Perspėja dėl privatizacijos ir darbuotojų iš užsienio
Anot socialdemokratės, Lietuvos visuomenė sensta ir dėl emigracijos, didelio vyrų mirtingumo, nesveikos gyvensenos.
„Vyresnio amžiaus žmones Lietuvoje, labiau nei kitose šalyse, kamuoja lėtinės ligos, negalia, o vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė pas mus – viena mažiausių ES.
Pagyvenę žmonės gyvena skurde ir atskirtyje, ypač – vieniši žmonės. Daugelio jų vaikai emigravo į užsienius, tad jų priežiūros ir globos našta tenka valstybei“, – įspėja parlamentarė.
Pasak jos, spręsdami, kaip mažinti emigraciją, kartu turime kovoti su emigracijos padariniais, tokiais kaip pagyvenusių vienišų žmonių apleistis. Būtina vystyti globos paslaugas.
Kartu, anot O. Leiputės, svarbu nepadaryti klaidų manant, kad masinis pigios darbo jėgos įvežimas iš užsienio yra gelbėjimosi ratas Lietuvai.
„Taip pat rizikinga vis daugiau svarbių sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar švietimo funkcijų patikėti, „perleisti“ privačioms įstaigoms.
Padariniai gali būti sunkiai atitaisomi ir labai liūdni“, – įspėja Seimo narė socialdemokratė O. Leiputė.
