Praėjus keturioms savaitėms po pasaulinės premjeros netoli Prahos, „Škoda Auto“ patronuojančios bendrovės „Volkswagen“ gamykloje Bratislavoje pradėjo gaminti ketvirtosios modernios kartos „Superb“ modelį. Šis strateginis flagmano gamybos perkėlimas iš Kvasiny gamyklos leis joje sukurti daugiau „Octavia“ automobilių. „Superb“ yra vidaus degimo varikliais varomų „Škoda“ modelių gamos flagmanas nuo pat pirmosios šiuolaikinės kartos pristatymo 2001 m.
„Naujos kartos modelių pristatymas visuomet yra ypatingas momentas visai komandai. Tai ypač pasakytina apie naująjį „Superb“, kuris yra „Beta+“ projekto dalis. „Škoda“ komandos vadovaujamas projektas apima bendrą „Škoda Superb“ ir „Volkswagen Passat“ kūrimą. Sėkmingas „Superb“ gamybos perkėlimas į Bratislavą ir ši iniciatyva byloja apie puikius „Škoda“ darbuotojų įgūdžius ir didžiulę patirtį.
Kurdami naujos kartos flagmaną, mes pasitelkėme „Volkswagen“ grupės sinergiją. Nuoširdžiai dėkoju visiems kolegoms, kurie su begaliniu atsidavimu prisidėjo prie šio projekto“, – sakė „Škoda Auto“ valdybos narys, atsakingas už gamybą ir logistiką, Andreasas Dickas.
Sinergijos rezultatas
Apie sprendimą gaminti ketvirtosios kartos „Superb“ modelį „Volkswagen“ gamykloje Bratislavoje buvo paskelbta 2020 m. lapkritį. Šis žingsnis yra „Beta+“ projekto dalis: išnaudojant sinergiją visos grupės gamybos tinkle, toliau siekiama didinti veiklos našumą. „Škoda Auto“ buvo atsakinga už visą naujųjų „Škoda Superb“ ir „Volkswagen Passat“, kurie bus surenkami toje pačioje linijoje, kūrimo procesą.
„Superb“ gamybą bendrovė „Škoda“ perkėlė į Bratislavą, tad nuo 2024 m. vasaros ji galės surinkti daugiau naujų „Octavia“ automobilių Kvasiny gamykloje. Be to, šis žingsnis leis Mlada Boleslavo gamykloje pagaminti daugiau elektromobilių.
„Škoda Superb“ gamyba Slovakijoje prasideda nuo kėbulo dalių. Daugelis jų presuojamos Bratislavoje, o vėliau transportuojamos į naujas kėbulų dirbtuves. Ši laisva erdvė buvo visiškai pritaikyta „Beta+“ projekto poreikiams.
Be to, greičiau nei per dvejus metus „Škoda Auto“ įdiegė daugiau negu 500 moderniausių robotų, valdymo sistemų ir sujungimo bei tiekimo įrangos. Surinkimo salė taip pat buvo visapusiškai atnaujinta: surinkimo linija, kurioje pagaminti nauji modeliai sklandžiai įsiliedavo į „Volkswagen“ ir „Škoda“ asortimentą, anksčiau nebuvo naudojama įkraunamiems hibridiniams modeliams.
Surinkimo konvejerio patalpų rekonstrukcija apėmė automatikos įrangos ir valdymo technologijų diegimą, pramoninių kamerų sistemų integravimą ir tolesnius surinkimo linijos atnaujinimus. Be to, išplėtus važiuoklės gamybos patalpų erdvę, atsivėrė galimybė montuoti baterijas į elektrifikuotus modelius.
Bratislavos gamyklos dažų cechas taip pat patyrė reikšmingų pokyčių, duodančių apčiuopiamos naudos aplinkai: pavyzdžiui, naujų dažymo kabinų su pažangiomis oro cirkuliacijos sistemomis ir galimybe surinkti lakiuosius organinius junginius pastatymas yra dar vienas bendrovės žingsnis ekologiškesnės gamybos link.
Nauja dizaino kalba ir jėgainės
Ketvirtosios kartos „Škoda Superb“ pradedamas gaminti universalo versijos, o pirmoje 2024-ųjų pusėje pasirodys ir pirmieji hečbekai. Šiuolaikinių našių jėgos sistemų asortimentą sudaro trys benzininiai varikliai, kurie išvysto nuo 110 kW/150 AG iki 195 kW/265 AG galią, ir dvi dyzelinės jėgainės, pasiekiančios 110 kW/150 AG ir 142 kW/193 AG.
Be to, universalas siūlomas ir su iš tinklo įkraunama hibridine galios sistema, kuri suteikia galimybę virš 100 kilometrų nuvažiuoti naudojant vien elektros energiją. Taip pat pirmą kartą „Superb“ gamoje atsirado dalinio hibrido (angl. mild hybrid) versija.
Ilga istorija
„Škoda Superb“ istorija skaičiuojama nuo 1934 m., kai buvo pristatytas „Škoda 640 Superb“ modelis. Geriausi Čekijos automobilių gamintojo modeliai turėjo šį garsų pavadinimą nuo tada iki 1949-ųjų.
2001 m. „Škoda“ šį istorinį pavadinimą suteikė savo pirmajai šiuolaikinių „Superb“ kartai. Nuo to laiko jau pagaminta daugiau nei 1,6 mln. „Škoda“ flagmano vienetų.
Nuotr. gamintojo
