Kiek sporto industrija ir sporto klubai yra susiję su inovacijomis ir technologijomis? „Tiek pat, kiek bet kuri kita organizacija, norinti pasiūlyti vertę savo klientams, plėsti jų ratą ir teikti modernias paslaugas,“ – sako „Žalgirio“ sporto klubo komercijos vadovė Unė Marija Jurkštaitė. Nors nemaža dalis nuo pandemijos ypač nukentėjusio sporto pasaulio buvo skubos ir sukrėtimo būdu perorientuota skaitmeninės transformacijos link, tačiau „Žalgirio“ klubas aktyvius žingsnius šia kryptimi žengė dar gerokai anksčiau, kai tradiciniai ir įprastiniai veiklos būdai daug kam atrodė visiškai pakankami.
Šiandien į priekį žvelgiantys sporto klubai neišvengiamai savo ateitį sieja su technologijomis. „Mūsų sirgaliai negyvena kažkokiam burbule, naudojasi įvairiomis moderniomis paslaugomis, tad klientų aptarnavimas ar personalizuotos paslaugos privalo žengti į priekį – visose industrijose, ir sporto industrijoje taip pat,“ – neabejoja U. M. Jurkštaitė.
Tiesa, sparta, su kuria technologijos skverbiasi į šią industriją, įvairiuose regionuose skiriasi: tarkime, JAV technologijų ir sporto industrijos susiliejimas yra labai intensyvus, ne tik klubai, bet ir patys sportininkai investuoja į technologijas, tampa jų kūrėjais ar bendrasavininkais.
„Tuo tarpu Europoje vis dar labiau laviruojama ties riba, kai savininkui dažnai kirba noras viską, ką galima, investuoti tik į sportinę dalį ir tik į pergalių kelią. Bet iš tiesų realybė tokia, kad kiekvienose rungtynėse yra viena pralaiminti komanda, tad net ir galingiausios komandos nelaimini absoliučiai visko ir visada. Todėl tokia „laimėjimų“ strategija nėra tvari. Yra klubų, kurie tai supranta ir žvelgia plačiau, matydami visą savo veiklos aplinką, ne tik į sportinę dalį: stebi, kaip sirgalius jaučiasi, kas jam įdomu, koks turinys ir kokios paslaugos jį domina, ką galima pasiūlyti renginio vietoje, kaip užmegzti kontaktą, kaip jį išlaikyti, kokios patirtys yra prieš / per / po renginio – ir technologijos yra didelė šio požiūrio bei šios strategijos dalis,“ – sako U. M. Jurkštaitė.
Ne atsitiktinai Digital transformation – skaitmeninė transformacija – tapo tuo madingu žodžių junginiu, kuris dabar nuolat skamba visose sporto konferencijose. Žinoma, nemažą postūmį tam davė pandemija: jei iki tol būdavo paprasta turėti tradicinius pajamų šaltinius ir akimirksniu išparduoti bilietus, tai per pandemiją šie pajamų šaltiniai arba labai nukentėjo, arba apskritai pradingo. Tad daugeliui teko pasukti galvas, ką daryti toliau?
Ne pergalės, o patirtys
Tiesa, „Žalgirio“ sporto klubo žengimas į technologijas ir naujų sprendimų paieškos prasidėjo dar prieš pandemiją, 2019 metais, suorganizavus „Žalgirio“ hakatoną.
„Kodėl mums jau tuomet atrodė, kad to reikia? Nes klubo mąstymas jau senokai buvo nukreiptas pažangių sprendimų linkme. Savo misijoje visiškai nekalbame apie pergales: kalbame apie akimirkas, kurios išlieka kaip geriausi atsiminimai, ir kalbame apie bendruomenę. Todėl ir mūsų požiūris buvo kiek platesnis, ieškant, kaip galėtume pasiūlyti dar geresnes akimirkas ir dar geresnę patirtį. Be to, tuo metu jau buvome fazėje, kai „mušėme lubas“: bilietai į Eurolygos rungtynes būdavo išparduodami akimirksniu, driekėsi laukiančiųjų sąrašai ložėms, klubams ir t. t. – tad vietos plėtrai tiesiog nebeliko, jautėmės pasiekę ir maksimaliai išnaudoję visą potencialą. Nutarėme ieškoti verslo auginimo galimybių ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai – galvoti apie naujus pajamų šaltinius, kokie produktai galėtų būti be sienų ir neapsiriboti Lietuvos rinka. Atsakymą davė technologijos,“ – priežastis vardija U. M. Jurkštaitė.
Dar 2019 m. buvo sukurta inovacijų strategiją, sutariant, kaip ji bus taikoma klubo veikloje. Gavus biudžetą iš Eurolygos Skaitmeninės transformacijos fondo, priimtas sprendimas 60 proc. lėšų skirti technologiniams sprendimams, kurie jau ištestuoti ir veikiantys rinkoje, o likusius 40 proc. – inovaciniams sprendimams, darbui su startuoliais, hakatonui.
Sporto hakatonas baigėsi vaisingai
2019 m. įvykusiame tarptautiniame „Žalgirio“ hakatone dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Prancūzijos dalyviai, kurių tikslas buvo atrasti bendrą kalbą tarp profesionalaus sporto ir technologijų kūrėjų. Fokusui buvo pasirinktos trys kryptys – technologijų pritaikymas sporte, lankytojų patirčiai Žalgirio arenoje ir komerciniams partneriams kuriamai vertei.
Kaip pastebi hakatono organizatoriai, renginys buvo naudingas ir patiems technologijų kūrėjams, kurie neretai daro klaidą – pradeda kurti sprendimą, kurio galutiniam vartotojui nereikia, arba reikia kitokio; arba sprendžia problemą, kurios nėra. Tad ankstyvoje produktų kūrimo stadijoje prisijungus galutiniam vartotojui, galima išvengti tokių klaidų.
„Žalgirio“ hakatono metu buvo sukurti bent keli sprendiniai, kurie klubui pasirodė įdomūs. O su hakatono laimėtojais „Echosport“ buvo pradėta vaisinga partnerystė, virtusi konkrečiu produktu. Dirbdami kartu su sporto skyriumi ir treneriais, autoriai sukūrė technologiją, jau dabar naudojamą per treniruotes: kiekvienas žaidėjas turi daviklį, kuris surenka įvairią informaciją, fiziologinius rodmenis; o treneris mato, kaip sekasi tam žaidėjui treniruotis ar atsigauti po traumos. Taip pat – ir bendrą komandos balansą, ar priimami sprendimai atneša norimą rezultatą. Naujasis įrankis leidžia susidaryti programą – reabilitacijų ar pasirengimo rungtynėms – kuri būtų paremta duomenimis, o ne prielaidomis. Be to, gerina komunikaciją tarp trenerio ir žaidėjų, nes sprendimai priimami ne remiantis subjektyviu įsivaizdavimu ar nuostatomis, bet objektyviais duomenimis.
Programėlė arenos lankytojams ir virtualių patirčių klubas
„Kaip savo inovacijomis „Žalgirio“ klubas atrodo Lietuvos kontekste? Sakyčiau, kad esame progresyviausi ir labiausiai pažengę ne tik Lietuvos, bet Eurolygos mastu,“ – šypsosi U. M. Jurkštaitė.
Jau netrukus bus pristatyta „Žalgirio“ arenos programėlė, per kurią renginių metu bus galima įsigyti maisto ir gėrimų paslaugas telefonu, nestovint eilėje – kai užsakymas bus paruoštas, klientui beliks jį pasiimti.
„Šį sprendimą jau būtume paleidę seniai, prie jo kuris laikas dirbta. Deja, mus sustabdė pandemija, tad teko nukelti šios technologijos debiutą. Jei šį sezoną galėsime priimti žmones arenoje, pakviesime naudotis ir programėle,“ – sako U. M. Jurkštaitė.
Diegiant inovacijas buvo pristatyta ir „Žalgiris Insider“ programa, kurios idėja kilo per pandemiją, kai dingo įprasti pajamų šaltiniai.
„Pradėjome galvoti, kad fanai ir jų jausmai „Žalgirio“ klubui niekur nedingo, žaidėjai taip pat niekur nedingo. O mes galime fanams pasiūlyti įdomaus turinio, tam tereikia skaitmeninės erdvės, kur sirgaliai galėtų burtis į bendruomenę, jei negalime jų suburti čia, arenoje,“ – pasakoja projekto autoriai.
„Insider“ projektas sukurtas kartu su partneriais: atsirado nauja platforma, kurioje galima pasirinkti vieną iš dviejų planų ir naudotis skirtingu turiniu bei rubrikomis. Šiuo metu ja naudojasi per 5 tūkst. sirgalių ir tikimasi, kad tas skaičius augs, nes „Eurolygos“ sezonas dar net neprasidėjo.
„Žalgirio“ klubui ši technologija svarbi dar ir dėl to, kad investuojama į projektą, kuris nėra skirtas tik pandemijai: grįžus įprastam gyvenimui, šis sprendimas išliks aktualus ir padės įtraukti tuos sirgalius, kurie gyvena ne Lietuvoje ar ne Kaune, negalinčius atvykti ar tiesiog nebegavusius bilieto į trokštamas varžybas.
The post Skaitmeninė transformacija sporte: ne madingas žodžių junginys, o realybė „Žalgirio“ klube appeared first on Kaunas IN.
