Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene antradienį ketina pateikti parlamentui Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisas, siūlančias apriboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybes balsuoti savivaldos rinkimuose.
Jei Seimas pritartų, teisę nuolat gyventi Lietuvoje turintys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiai negalėtų balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, taip pat būti renkami savivaldybių tarybų nariais. Jie negalėtų aukoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinių kampanijų savarankiškiems dalyviams.
Anot projektus parengusių konservatorių, balsavimo teisė turi būti aiškiai siejama su mūsų europine ir transatlantine erdve. Ypač – šiandien, kai matome didėjančias hibridines grėsmes ir bandymus daryti įtaką rinkimams visoje Europoje.
Anot D. Asanavičiūtės-Gružauskienės, Europos Sąjungoje (ES) net 14 valstybių savivaldos rinkimuose teisę balsuoti numato tik ES piliečiams. Pasak jos, Lietuva yra vienintelė iš Baltijos šalių, kuri vis dar leidžia savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti trečiųjų šalių piliečiams.
Kaip pastebi Seimo konservatoriai, šiuo metu laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turi apie 186 tūkst. užsieniečių.
Anot Seimo TS-LKD frakcijos seniūno Lauryno Kasčiūno, 2027 m. savivaldos rinkimuose dar nepajusime balsuojančių užsieniečių poveikio, bet 2031 m. rinkimuose, jo prognozėmis, jie jau galėtų lemti savivaldos rinkimų rezultatus, ypač Vilniuje.
Konservatoriams pasiūlius neleisti savivaldos rinkimuose balsuoti Lietuvoje gyvenantiems Rusijos, Baltarusijos ir kitiems europinės bei transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiams, Seimo teisininkai abejoja, ar tokiu atveju būtų tinkamai įgyvendinti ES Tarybos direktyvos reikalavimai.
„Gali kilti abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų tinkamai įgyvendintas (…) direktyvos reikalavimas suteikti Lietuvos Respublikoje gyvenantiems kitų ES valstybių narių piliečiams teisę dalyvauti savivaldos institucijų rinkimuose, jeigu jie atitinka tuos pačius reikalavimus, kurie yra keliami Lietuvos Respublikos piliečiams“, – savo išvadoje pažymi Seimo Teisės departamentas.
1994 m. gruodžio 19 d. ES Tarybos direktyva nustato išsamias priemones Bendrijos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus.
Seimo teisininkai taip pat atkreipia dėmesį į tokių konstitucinių dokumentų priėmimo Seime procedūras.
Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai, kuri prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo. 2027 m. vyksiančių eilinių savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų data turėtų būti paskelbta ne vėliau kaip šių metų spalio 11 d.
„Taigi (…) Rinkimų kodekso pakeitimai turėtų įsigalioti bent viena diena anksčiau, nei įsigalios Seimo nutarimas dėl 2027 m. savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų paskelbimo t. y. vėliausiai iki 2026 m. spalio 10 d.“, – pastebi Seimo teisininkai.
Jei politikai siektų naują reguliavimą taikyti jau 2027 m. savivaldos rinkimams, Konstitucijos pataisas jie turėtų priimti dar šioje pavasario sesijoje – iki šių metų rugsėjo 9 d. Į rudens sesiją parlamentarai tradiciškai renkasi rugsėjo 10 d.
Konstitucijos pataisų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
ELTA
