Šiandien Aplinkos ministerijos surengtoje nuotolinėje konferencijoje Pasaulinei gyvūnų globos dienai pažymėti dalyvavę įvairių sričių specialistai dalijosi įžvalgomis, kaip turėtų keistis mūsų elgesys ir požiūris, kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė – prieglaudos nebūtų perpildytos, nereikėtų ieškoti naujų namų netinkamai laikomiems, neprižiūrimiems, žiaurų elgesį patiriantiems augintiniams, laukiniams gyvūnams, rūpintis jų globa.
„Galime pasidžiaugti Lietuvoje per pastaruosius metus įvykusiu proveržiu rūpinantis gyvūnų gerove. Prieš kelias savaites priimtas sprendimas, kad kailinių žvėrelių fermos nebegalės vykdyti veiklos. Lietuvoje uždrausta laukinius gyvūnus naudoti cirkuose, pasirodymuose. Užkardant neteisėtą gyvūnų veisimą tapo privalomas naminių gyvūnų ženklinimas“, –pradėdamas konferenciją sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministro teigimu, šiuos darbus vainikuoja infrastruktūros pokyčiai – įsibėgėja pernai atidaryto Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veikla. Šių metų pabaigoje po rekonstrukcijos duris atvers Lietuvos zoologijos sodas, o kitų metų pradžioje – Laukinių gyvūnų globos centras. Lietuva turės reikiamą infrastruktūrą pasirūpinti gamtoje randamais laukiniais gyvūnais, kuriems reikia pagalbos bei konfiskuotais gyvūnais.
Rūpinimąsi gyvūnais suprantame per siaurai
Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius priminė, kad žmonija per 70 tūkst. metų istoriją gyvūnus naudojo savo poreikiams – medžiojo ir valgė, naudojo kailį, odą, tačiau net ir tada žmogui užteko jautrumo jaunikliui, patelei su mažyliais. Nors ilgainiui gyvūnai tapo preke ir turtu, lietuviai niekada nebuvo nedraugiški gyvūnams, gebėjo atjausti.
Kaip žinome, Lietuvos Statutuose, išleistuose XVI a., buvo numatyta daug ribojimų medžioklei, kuriuos galima laikyti moraliniais įpareigojimais. XIX a. Mykolas Oginskis įsteigė pirmąją gyvūnų globos draugiją.
„Šiandien daugelis gyvūnų globą ir rūpinimąsi jais supranta per siaurai. Tai ne tik mūsų augintiniai, bet ir tai, kaip jaučiame visą gyvąją gamtą. Neužtenka mylėti savo šunį, kuriam perkame brangų pavadėlį. Reikia žiūrėti plačiau. Ar jau užklijavote ant savo langų plėšriųjų paukščių lipdukus, kad apsaugotumėte laukinius paukščius nuo atsitrenkimo į stiklą? Tai galėtų būti dar vienas mūsų jautrumo trupinėlis. Gyvūnų globa – tai ne vienos dienos šventė, ne akcija, tai visas gyvenimas,“ – atkreipė dėmesį S. Paltanavičius.
Augintiniai skatina šeimininkus elgtis tvariau
Pasvarstyti, kodėl mes auginame gyvūnus kvietė Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto prof. dr. Mykolas Simas Poškus. Bendra mūsų evoliucija su gyvūnais lėmė, kad jie tapo mūsų draugais. Todėl žmonės nenustos auginti gyvūnų. Jie padeda tapti sveikesniais – susitelkus į kasdienį rūpinimąsi jais užmirštamos kasdienės problemos, sumažėja streso, esame priversti skatinami daugiau judėti. Vaikai, kurie auga su gyvūnais, išmoksta atsakingumo, rūpestingumo, tampa laimingesni.
M. S. Poškus pasidalijo mintimis apie gyvūnų auginimą iš tvarumo perspektyvos. Augintinis kaip ir žmogus palieka ekologinį pėdsaką – tai žaislai, maistas, veterinarinės paslaugos. Bet ar šunį auginti taip pat blogai kaip važinėti visureigiu? Gera žinia, kad jei gyvūną auginame saugiai, etiškai, nauda didesnė nei žala. Be to, gyvūnų auginimas skatina labiau domėtis gyvąja gamta, o pažinimas – ją mėgti ir dažnai tai skatina tvaresnį elgesį, pastebėjo lektorius.
„Svarbiausia nustoti laikyti prestižu auginti egzotiškus gyvūnus, tai yra socialinio statuso demonstravimas. Reikia keisti požiūrį, kad laikyti pelėdą ankštame narvelyje yra „kieta“. Tai yra žiauru. Jei gyvūnų nepirksime iš neetiškų veisėjų, nepirksime veislės, kuri turi sveikatos problemų, egzotinių gyvūnų, kuriems negalime užtikrinti tinkamų sąlygų, neturime pakankamai vietos, laiko, moraliniu ir socialiniu požiūriu, – tai bus teigiamas dalykas“, –apibendrino M. S. Poškus.
Jam antrino Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslo instituto doc. Rita Makarskaitė-Petkevičienė sakydama, kad gyvūno laikymas namuose ar ugdymo įstaigoje padeda vaikams išmokti atsakingai elgtis su gyvūnais. Reikia vaikui skirti tam tikras užduotis, susijusias su jų priežiūra. Taip pat ugdyti pagarbą visiems gyvūnams, mokyti, kad negalima iš jų šaipytis, kad nėra blogų gyvūnų, visi turi vietą ekosistemoje. Labai naudinga įtraukti į savanoriavimo gyvūnų prieglaudose veiklas. Visa tai ne tik ugdo empatiją, bet per žinias, stebėjimą, domėjimąsi užsimezga labai stipri žmogaus-gyvūno sąveika.
Nauji reikalavimai skatina keisti elgesį
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė pristatė naujos redakcijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, kurios įsigalios nuo š. m. lapkričio 1 d. Jose numatyta daug naujovių, įpareigojančių laukinius gyvūnus laikančius asmenis užtikrinti, kad laikomiems gyvūnams būtų užtikrintos tinkamos sąlygos.
„Jeigu mes elgtumėmės, kad būtų gerai gyvūnams, kaip diktuoja sveikas protas, taisyklių nereikėtų. Tai yra gairės, ką turime daryti, kad laukiniai gyvūnai, mūsų kompanionai, tiek laikomi namuose, tiek lauke gyventų geriau, saugiau, nepatirtų skausmo, streso. Nuo mūsų pačių požiūrio priklauso, kokius sprendimus priimsime“, – akcentavo L. Janulaitienė.
Pirmą kartą sudarytas Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų (žinduolių) rūšių sąrašas, kuriame yra 30 rūšių ir 4 genčių žinduoliai. Kitų rūšių žinduolius laikyti nelaisvėje draudžiama, išskyrus atvejus, kai gyvūnai teisėtai įgyti iki 2024 m. balandžio 1 d. Iki šios datos įsigytus gyvūnus bus galima laikyti be galimybės jiems veistis.
Taisyklėse numatyta, kad leidžiama veisti įvairių rūšių peles, žiurkėnus, šinšilas, bizonus, stumbrus, stirnas danielius, elnius, muflonus. Kai kurias rūšis – paprastąją afrikinę miegapelę, nykštukinę voverinę skraiduolę, keturpirštį (afrikinį) ežį, patagoninę marą – bus galima veisti iki 2025 m. rugsėjo 1 d.
Taip pat nustatyti nauji minimalūs reikalavimai žinduolių laikymui nelaisvėje, pakeisti kai kurių rūšių roplių patalpų minimalūs dydžiai, nelaisvėje laikomus paukščius uždrausti laikyti pririštus. Nustatytas ir maksimalus leidžiamas aptverti miško žemės plotas laukiniams gyvūnams laikyti nelaisvėje.
Dar vienas svarbus pakeitimas – laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių laukinius gyvūnus juos išvežant iš nuolatinės laikymo vietos leidžiama demonstruoti tik mokslo ir švietimo tikslais, kai nesiekiama gauti pajamų, kai šie gyvūnai neatlieka triukų ir manevrų.
Po taisyklių įsigaliojimo numatytas 18 mėnesių laikotarpis, per kurį jų šeimininkai turės pagerinti laukinių gyvūnų laikymo sąlygas.
Didelio susidomėjimo sulaukusioje konferencijoje aptartos ir kitos aktualios gyvūnų globos temos. Kokių leidimų reikia norint laikyti laukinį gyvūną komentavo Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vyr. specialistė Ugnė Griežė. Apie laukinių gyvūnų kontrolę kalbėjo Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėja Jolita Matulevičienė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis apžvelgė ūkinių gyvūnų, augintinių gerovės ir apsaugos aktualijas.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras ir Laukinių gyvūnų globos centras, įkurti siekiant pagerinti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų ir konfiskuotų gyvūnų globos poreikius, pasakojo apie savo veiklą. Lietuvos zoologijos sodas supažindino su savo gamtosauginėmis praktikomis. Taip pat pristatyta nauja, dar kuriama Biologinės įvairovės informacinės platformos Nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų informacinė sistema.
