2021 09 14
Kultūros ministerija Seimo rudens sesijai teikia Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įstatymo pakeitimą, kuriuo iš esmės bus keičiamas LKT finansavimo modelis. Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad tai – vienas reikšmingiausių naujojo politinio sezono uždavinių, kuris kartu yra ir dėsninga jau įgyvendintų darbų bei pokyčių tąsa.
„Nuo pat pradžių aš ir mano komanda siekėme, kad kultūros sektoriuje sumažėtų biurokratinė našta, atsirastų daugiau skaidrumo ir viešumo, kad kultūra taptų visaverte ir neatsiejama švietimo dalimi, o šio sektoriaus finansavimo modeliai ir galimybės būtų iš esmės peržiūrėti, išanalizuoti ir išplėsti. Džiugu, kad jau galime matyti pirmuosius rezultatus, kurių dar daugiau atneš prasidedantis naujas politinis sezonas“, – sako S. Kairys.
Pasak ministro, vienas reikšmingiausių jau įgyvendintų pokyčių kultūros sektoriuje – Nacionaliniame susitarime dėl švietimo įtvirtinta kultūros ir švietimo svarba ir sąveika. Ji įtvirtinta tiek kalbant apie formalųjį, tiek apie neformalųjį švietimą, tiek apie mokymosi visą gyvenimą procesą. Švietimo ir kultūros ryšiui ypač reikšmingas ir šiuo metu prasidedantis pilotinis projektas – Kultūros paso paslaugų atsiradimas lituanistinio švietimo įstaigose Lenkijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje.
Vienas iš Kultūros ministerijos prioritetų – aktyvesnės privataus rėmimo, mecenatystės ir filantropijos tradicijos kultūros sektoriuje. Šiam tikslui suburta Mecenatystės įstatymo keitimo darbo grupė, be to, Kultūros ministerijos iniciatyva kartu su Aplinkos ministerija bei Pramonininkų konfederacija vyksta intensyvios diskusijos dėl „procento kultūrai“ projekto, kai nuo visuomeninės statybos kaštų yra skiriamas procentas menui ir kultūrai. Taip pat ruošiami siūlymai dėl privataus sektoriaus lėšų pritraukimo į LKT administruojamas programas.
Pačioje LKT veikloje artimiausiu metu taip pat planuojami reikšmingi pokyčiai: siekiant didesnio skaidrumo, nuo kitų metų LKT ekspertai tampa vieši. Ekspertų darbo grupės bus skelbiamos viešai praėjus trims mėnesiams po pateiktų paraiškų įvertinimo.
Didžiausias jau įgyvendintas pokytis paveldotvarkos sektoriuje – konceptualiai pakeista Paveldotvarkos programa ir laipsniškai šiai programai didinamos lėšos. Pakeistoje programoje nustatyti aiškesni kriterijai, sumažinta biurokratinė našta, išskirti regionų savitumai, išplėstas paraiškas vertinančių ekspertų vaidmuo. „Kitas svarbus paveldo srities uždavinys, kurį išjudinome iš mirties taško – Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų tolesnis likimas. Šiuo metu baigiamos rengti abiejų paštų įveiklinimo galimybių studijos, kurios sudėlios galutinius taškus šių unikalių pastatų ateities scenarijuose“, – sakė S. Kairys.
Artimiausias naujojo politinio sezono uždavinys – LKT įstatymo pakeitimas, kuriuo keičiamas LKT finansavimo modelis po Konstitucinio Teismo nutarimo, praplečiama ekspertų bazė, supaprastinamos ir pagreitinamos su LKT narių kaita kadencijos metu susijusios procedūros. Taip pat – didinamas nevyriausybinių organizacijų sektoriaus vaidmuo LKT formavimo procese.
Kultūros ministerijos archyvo nuotrauka
