Seime pritarta Finansų ministerijos ir Lietuvos banko laikino solidarumo įnašo įstatymo projektui, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Projektui po pateikimo pritarė 107 Seimo nariai, prieš balsavo – 6, susilaikė – 14 Seimo narių. Diskusijų būta itin karštų, o bankininkai tvirtina, kad net pats jo atsiradimas neva padarė didelę žalą.
„Šiuo metu mūsų frontą laiko Ukraina, bet Lietuvai taip pat reikia rengtis, ir rengtis sparčiau, nei tai buvo daroma iki šiol. Todėl mūsų siūlymas per šiuos dvejus metus gautas pajamas investuoti būtent į karinio mobilumo, karinės infrastruktūros projektus. Dėl to tik į kredito įstaigų netikėtų grynųjų palūkanų pajamų dalį nukreiptas laikinas solidarumo įnašas prisidės prie laikinai ženkliai išaugusių nacionalinio saugumo poreikių – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektų, užtikrinsiančių Lietuvos pajėgumus priimti sąjungininkus, praplėsti oro uostų, jūros uosto pajėgumus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti karinę infrastruktūrą“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Patobulintas įstatymo projektas atliepia po pirmojo projekto skambėjusius institucijų ir rinkos dalyvių nuogąstavimus – jame neįtraukiamos palūkanų pajamos iš naujo kredito, įnašas taikomas visam sektoriui. Solidarumo įnašo modelyje išlaikytas svarbiausias principas – jis nukreiptas tik į netikėtą ir reikšmingą grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalį ir yra laikinas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Prognozuojama, jog siūlomas laikino solidarumo įnašas įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos apie 410 mln. eurų. rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie sudaro apie 963 mln. eurų.
Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.
Seime po pateikimo patvirtintas projektas yra kovo 30 d. Vyriausybės patvirtintas projektas. Jame nuo pirminio viešai pristatyto varianto atlikti keli pakeitimai. Įsiklausius į gautus pasiūlymus – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo, taip panaikinant bet kokias abejones, jog laikinas solidarumo įnašas gali daryti įtaką įprastai kredito įstaigų veiklai ir jų priimamiems verslo sprendimams.
Projekte taip pat įtvirtinamas saugiklis, jog grynosios palūkanų pajamos augtų bent vidutiniu tempu, užtikrintų kredito įstaigų finansinį stabilumą.
Dėl to projekte siūloma, kad einamojo mokėjimo laikotarpio grynosios palūkanų pajamos, neįskaitant palūkanų pajamų iš naujai sudarytų kreditavimo sutarčių, sumokėjus to laikotarpio laikinąjį solidarumo įnašą, liktų ne mažesnės kaip 2022 m. grynosios palūkanų pajamos, padidintos 15 proc. Jei palūkanų pajamos susidarytų mažesnės – laikinasis solidarumo įnašas būtų atitinkamai sumažinamas.
Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos pastabas, laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t.y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį.
Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
Teikiant Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą atsisakyta Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo.
Siūlomas laikinas solidarumo įnašas apskaičiuojamas nesukeliant neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui, kadangi būtų taikomas tik nelauktai kredito įstaigų palūkanų pajamų daliai, kuri nėra sietina su verslo sprendimais. Įstatymo projektu laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m., atskiriant nelauktas pajamas nuo įprastų pajamų.
Siūloma terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą tik daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc. viršija keturių finansinių metų vidurkį. Taigi, įnašas nustatytas taip, jog būtų taikomas tik neplanuotas pajamas gaunančioms kredito įstaigoms ir galiotų ribotą laiką.
Grynųjų palūkanų pajamų pertekliui nesant – įnašas netaikomas. Be to, paliekamas pakankamas pajamų rezervas galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Laikinas solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dviejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos, o ne verslo sprendimai. Koronaviruso pandemijos metu valstybė skyrė beprecedentę paramą verslui ir žmonėms.
Tai ne tik mažino įmonių bei namų ūkių kredito riziką, o kartu ir nuostolių potencialą bankams, bet ir didino likvidumo lygį finansų sistemoje.
Tai Lietuvoje sąlygojo sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augantį indėlių lygį ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų rezidentų indėlių nei paskolų. rusijai pradėjus karą Ukrainoje, sustiprėjus infliaciniams procesams, Europos Centrinis Bankas (ECB) reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas.
Esamas likvidumo perteklius, nurodoma Finansų ministerijos pranešime, riboja bankų paskatas didinti indėlių palūkanų normas, o istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko centrinio banko sąskaitoje. Už šias lėšas ECB komerciniams bankams sumoka palūkanas. Dėl didžiulio ir neįprasto tokioje situacijoje likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomas neplanuotomis.
Primename, kad laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui galioja Teisėkūros pagrindų įstatymo pusmečio įsigaliojimo taisyklės išimtis dėl susidariusių išskirtinių aplinkybių. Šios išimtinės aplinkybės buvo nustatytos dar 2022 m., kurias patvirtino Valstybės kontrolė.
Kaip pabrėžia Finansų ministerija, Laikino solidarumo įnašo lėšos yra numatytos konkrečiam tikslui – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams, nes pagal Konstitucinio Teismo doktriną, laikinu atskiru įstatymu, išimtiniais atvejais išlaidas galima numatyti tik konkrečiam, visuotinai svarbiam tikslui pasiekti per įstatymu nustatytą laikotarpį.
Lietuva nėra pirmoji šalis Europoje siūlanti laikinojo solidarumo mokestį – savo esme analogiškas reguliavimas taikomas ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Čekijoje, įsivedusiose laikinąjį solidarumo įnašą kredito įstaigų nelauktoms pajamoms ar pelnui.
***
Projekto priešininkai vadina jį „pavojingu precedentu”, o bankų lobistai reiškia viltį, kad jo priimti visgi nepavyks.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė dr. Eivilė Čipkutė tvirtina, kad parlamento narių iškeltų klausimų gausa parodė diskusijos minėtu klausimu trūkumą. Ji tikisi, kad vis tik mokestinė iniciatyva dar bus sustabdyta.
„Projekto pateikimo metu Seimo narių iškeltų klausimų gausa darkart parodė nuoseklios ir atviros diskusijos su jį ruošusiomis institucijomis, kurios pasigedome jo rengimo etapu, poreikį. Todėl labai laukiame galimybės Seimo komitete išnagrinėti projekto investicinei šalies aplinkai jau padarytą žalą bei galimą neigiamą poveikį ekonomikai ir finansiniam stabilumui“, – perduotame komentare teigė E. Čipkutė. (LRT.lt 2023.04.20 ).
