Kauno miesto ir rajono merijos jau ne pirmus metus ginčijasi ir bylinėjasi. Ginčas kilo tada, kai 2019 m. spalį Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė 16 kartų pakelti dienos mokestį už ikimokyklinį ugdymą darželiuose: nuo 58 centų iki 9,2 euro. Kauno mieste gyvenantiems vaikams šis mokestis būtų kompensuojamas, o tie, kurie gyvena kitur, pavyzdžiui, Kauno rajone, turės mokėti visą kainą. Dalis pastarųjų klausia – kodėl tada mūsų greitosios medicininės pagalbos mašinos vežioja miestiečius pacientus. Portalas „kauniečiams.lt“ dar kartą klausė abiejų pusių nuomonės.
Kauno rajonas: bandome elgtis europietiškai
Kauno rajono mero Valerijaus Makūno patarėjas komunikacijai Edmundas Mališauskas sako, kad rajonas linkęs tartis, bet priduria, kad tango šokiui reikia dviejų partnerių.
„VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) darbuotojai nepertraukiamai teikia greitosios medicinos pagalbos paslaugas Kauno rajono, o esant būtinybei, miesto ir aplinkinių rajonų gyventojams,“ – skelbiama minėtos įstaigos tinklalapyje, į ką savo laiškais redakcijai atkreipė dėmesį „darželių byla“ pasipiktinę gyventojai. Gal tikrai rajono merija katalikiškai atsuko miestui antrą skruostą?
E. Mališauskas sako, kad tiesiog nenorima ir nematoma tikslo pyktis. „Darželių pabranginimas rajono vaikams keliolika kartų niekaip negali būti adekvatus. Maža to, jis yra neteisėtas, apie ką jau pasisakė ir teismai. Dabar laukiame Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo sprendimo. <…> Reikia suprasti, kad daugelis problemų persidengia. Dažnai tie patys žmonės gyvena rajone, dirba, turi verslą mieste ir atvirkščiai. Pasaulyje yra dabar dažnai taip, kad žmonės kitur gyvena, kitur dirba, kitur poilsiauja, ir jeigu pažiūrėsime į Europą tai ten savivaldybės nekonkuruoja o bendradarbiauja, sprendžiant kažkokias tai socialines visuomenės temas. Labai daug kalbama apie tą išteklių konsolidavimą. Mes įsivaizduojame savivaldą, kaip socialinį modelį. Gal kažkas žiūri kaip į verslo modelį, kurį reikia aptverti tvorom.
Kauno regionas yra, ką noriu itin pabrėžti, ne tik Kaunas ir Kauno rajonas, o ir tarkime Birštonas. <…> Yra žmonių, kurie dirba Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje, o gyvena kitur. Tai yra ir Kauno rajono, gyventojai, ir kauniečiai ir jonaviškiai, gal net 19 proc. vilniečių. Dabar čia skaičiuoti viską, kur mano ar tavo, keistokai atrodo. Jeigu analizuojant tas problemas, tai persipina viskas – ir transportas ir švietimas, ir kultūra, turizmo bendri projektai. Mes ir norime eiti ta linkme – prie bendradarbiavimo,“- portalui sakė E. Mališauskas.
Pasak jo, E. Mališausko, rajono pusės valdžios pusės nėra jokių kėslų atkeršyti miestui ar jo valdžiai.
„Ne. Keršto tikrai nėra. Yra iš Kauno miesto tų vaikų, kurie lanko Kauno rajono darželius – Raudonvaryje ir kitur. Taip pat ir su kitomis savivaldybė. Antai, Piliuonos gimnazijoje mokosi vaikai, iš Prienų rajono Pakuonio miestelio, nes jiems ten arčiau. Niekas tarp jų ten skirtumo nedaro ir niekaip nesuprantu – kodėl turėtų?. Niekad nesakėme, kad jūs čia kažką brangiau mokėkite ar pan.
Ir transporto klausima ten sprendžiasi. Maršrutas bendras… Susitardavome dėl kompensavimo mechanizmo ir pan. Tai tiesiog susitarimo reikalas. Dėl ko dabar nepavyksta, dėl ko teismai, politinės ambicijos? Čia reikia klausti kaimyno. Buvo ten toks noras visiškai kažkaip išmesti rajoną. Iš mūsų pusės tokių norų nebuvo ir noro keršyti nėra,“ – tikina jis.
Kauno miestas: mes irgi norime draugauti
Kaip portalui „kauniečiams.lt tvirtino Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėjas komunikacijai Tomas Jarusevičius, miesto santykis su rajono savivaldybe – dalykiškas ir paremtas abipusiu bendradarbiavimu. „Pastarasis reikalingas ne vien švietimo srityje, bet ir vystant viešąjį transportą, įgyvendinant kitus bendrus projektus. Žinoma, visa tai remiasi į materialinius bei žmogiškuosius išteklius, todėl visiškai natūralu, kad ir finansiškai turi prisidėti visos pusės.
Kitaip tariant, jei kuri nors iš savivaldybių negali užtikrinti pakankamo kiekio vietų ugdymo įstaigose arba garantuoti kokybiškų viešojo transporto paslaugų, atitinkamai ji turėtų prisidėti padengiant dalį išlaidų kitai savivaldybei, kuri geba šiuos klausimus kokybiškai išspręsti, “- tvirtino jis.
Toliau pateikiame netaisytą, rašto pateiktą Kauno miesto savivaldybės svarbiausiojo kalbėtojo komentarą:
„Kalbant apie greitąją medicinos pagalbą ir apskritai medicinines paslaugas, verta pastebėti, kad būtent Kauno miesto GMP stotis teikia paslaugas ir žmonėms už miesto ribų, o nemažai aplinkinių savivaldybių gyventojų yra Kauno miesto poliklinikos pacientai (Tikriausiai turimi ir žmonės atvykstantys su siuntimais, nes vargu ar pas šeimos gydytojus važiuojama iš Jonavos, Kėdainių, Prienų, Kaišiadorių, Šakių, Kazlų Rūdos, Raseinių, Jurbarko ir kt. Straipsnio tema – santykiai su konkrečiu kaimynu – Kauno rajonu, – red. past.).
Kauno GMP dispečerinė turi teisę koordinuoti keliose gretimose savivaldybėse veikiančių GMP paslaugų teikėjų veiklą, nukreipti į iškvietimą tą GMP brigadą, kuri yra arčiausia paciento, nepriklausomai nuo to, ar pacientas yra jos aptarnaujamoje teritorijoje ar ne. Tai ypač aktualu nedidelių rajonų savivaldybėms, kur greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėjai turi kelias brigadas ir yra rizika, kad, gavus naują iškvietimą, visos jos gali būti išvykusios.
Per 2021 metus Kauno rajono GMP Kauno miesto savivaldybės teritorijoje išvyko į 101 skubų (pirmos kategorijos) kvietimą, kai tuo tarpu Kauno miesto GMP rajono teritorijoje atliko 609 skubius kvietimus. Kauno GMP dispečerinė vien per 2021 metus (metai dar nesibaigė, – red. past.) pakonsultavo daugiau nei tūkstantį Kauno rajono savivaldybės gyventojų, tokiu būdu apie 7 procentais sumažindama Kauno rajono GMP brigadų darbo krūvį.
Maža to, kilus COVID-19 pandemijai, būtent Kauno miesto GMP personalas ėmėsi koordinuoti Koronos karštosios linijos 1808 veiklą, kuri pasitarnavo ne tik Kauno miesto ar rajono, bet ir visos šalies gyventojams. Tuo metu Kauno poliklinikos medikai pirmieji apskrityje startavo su mobiliu patikrų punktu, kur tyrimams dėl COVID-19 buvo be išlygų priimami ir aplinkinių savivaldybių gyventojai. Lygiai taip pat jie ir gydomi miesto ligoninėse. O šiuo metu naujuosiuose Kauno ledo rūmuose veikiantis didžiausias vakcinavimo centras šalyje irgi priima pacientus, nežiūrint gyvenamosios vietos ar kitų kriterijų – paskiepijami be išlygų visi.
Kokybiškas ir visiems prieinamas vaikų ugdymas turi būti vienas svarbiausių prioritetų kiekvienai save gerbiančiai savivaldybei. Kaune – ne išimtis. Siekiame, kad miesto gyventojams paslaugos būtų kuo patogesnės. Išsprendę vietų trūkumo darželiuose problemą, tuo neapsiribojame ir siekiame, kad tėvai savo atžalas į darželius galėtų vesti kuo arčiau namų ar darbo vietos, taip taupant jų laiką ir išvengiant transporto spūsčių.
Kiekvienais metais Kaune pristatoma po naują vaikų darželį arba renovuojamos įstaigos, išplečiant jų patalpų plotą ir įrengiant naujas grupes. Kaip tik šiuo metu baigiamas statyti naujas darželis Šilainiuose, Kuršių gatvėje (12 grupių – 200 vietų). Tankiai apgyvendinto mikrorajono ir aplink sparčiai besiplečiančių kvartalų gyventojai artimiausiu metu sulauks galimybės mažuosius kauniečius leisti į šviežiai įrengtas patalpas.
Įstaigų plėtra ir ugdymo paslaugų tobulinimas yra kiekvienos savivaldybės prievolė, o šie darbai paprastai atliekami biudžeto lėšomis – tai yra už mokesčių mokėtojų pinigus. Kauno miestas jaučia pareigą, visų pirma, deramai pasirūpinti savo gyventojais, t. y. žmonėmis, deklaravusiais gyvenamąją vietą mieste, kurių gyventojų pajamų mokesčiu pildomas miesto biudžetas.
Taigi visiškai natūralu, kad pirmiausia rūpinamės bei mokesčių lengvatas už darželius taikome būtent jiems. Atitinkamai ir priėmimo tvarkoje į darželius pirmenybė taikoma vietos gyventojams, tikintis, kad analogišką pareigą rūpintis savo žmonėmis jaučia bei vykdo ir kitos savivaldybės. Girdime, kad rajonas ėmėsi stipriau investuoti į ugdymo infrastruktūrą ir tuo išties džiaugiamės, mat darželiai taps labiau prieinami ir Kauno rajono gyventojams.“
Politologas: kanibalizmą skatina politinės realijos
Istorikas ir politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas portalui „kauniečiams.lt“ tvirtino, kad daug ką visgi remia politika ir įtakos zonų dalybos bei Lietuvos savivaldos sistemos specifika.
„Kaip jau esu minėjęs ir pakartosiu. Savivalda Lietuvoje tokia, kad svarbiausia merui prieiti prie premjero, finansų ministro, nacionaliniu mastu valdančios partijos šulų, kurie iš bendro katilo mėto savivaldybėms po didesnį ar mažesnį kąsnį. Tai dabar pagalvokime – ką gali pasiūlyti Kauno meras, ir ką rajono? O ką kokios nors Kazlų Rūdos savivaldybės? Juk mero, ypač tokio stipraus, kaip Kaune parama arba bent netrukdymas gali turėti milžinišką įtaką kandidato arba partijos sėkmei bet kurio lygio rinkimuose. O ir rinkėjų Kauno mieste yra gerokai daugiau, nei rajone. Štai jums ir atsakymas – kas stipresnis ir, kaip toje pasakoje, „kuris kurį suės“, jei teks grumtis dėl įtakos.“
***
„Kauniečiams.lt“ primena, kad Kauno rajono meras V. Makūnas priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai, o Kauno miesto – V. Matijošaitis – vadovauja neva nepartiniam dariniui „Vieningas Kaunas“, kurį daugelis apžvalgininkų jau seniai laiko savotiška miesto partija.
Kauno miesto taryboje mero vadovaujama politinė jėga turi triuškinančią daugumą. Kauno rajono taryboje dominuoja Lietuvos socialdemokratų partija.
