XXI Druskininkų forume „Atliekų tvarkymas 2024“ aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė šiame sektoriuje pasiektą pažangą ir išskyrė svarbiausius ateities iššūkius.
Ministras retrospektyviai apžvelgė pakuočių tvarkymo ir kainodaros reformas bei pabrėžė svarbių iniciatyvų dėl atliekų tvarkytojų prievolių užtikrinimų ir draudimų svarbą, ypač po didelio atgarsio sulaukusių gaisrų atliekų tvarkymo įmonėse.
Ministras akcentavo, kad tobulinami skaitmeniniai sprendimai ir mokestinės priemonės, tokios kaip didėjantis mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose, prisideda prie atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo.
„Per pastaruosius metus sukurti standartai, kurie užtikrina teisinį aiškumą, padeda išvengti ginčų tarp kontroliuojančių institucijų ir verslo, padidina antrinių žaliavų naudojimą: patvirtintas perdirbtų padangų atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų aprašas, Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta inertinių statybinių atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų sistema“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Ministras taip pat pabrėžė naudą, kuri atsiranda susitarus dėl atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų. Tačiau atkreipė dėmesį, kad siekiant padidinti šalies žiediško ciklo užtikrinimo rodiklį, vien pakuočių ar komunalinių atliekų perdirbimo nepakanka – būtina rasti sprendimus ir dėl sudėtingesnių atliekų, pavyzdžiui, tokių kaip fosfogipsas.
Kalbėdamas apie investicijas į atliekų tvarkymą skirtingais ES finansavimo laikotarpiais, ministras užsiminė, kad dėl Lietuvos ekonomikos augimo ir ES plėtros, ateityje galime nebegauti ES finansavimo ir patys turėsime tapti donorais. Tai reikš naujus iššūkius atliekų tvarkymo sistemos finansavimui, todėl būtina plėsti gamintojų atsakomybę.
Artimiausiu metu sulauksime svarbių naujovių, kurios bus juntamos ir kiekvienam gyventojui. Pokyčiai bus susiję su baterijų, pakuočių, netinkamų naudoti transporto priemonių, tekstilės tvarkymu ir maisto švaistymo prevencija.
„Ant pakuočių bus galima rasti specialias piktogramas, todėl gyventojams nekils abejonių, į kokį atliekų konteinerį tą pakuotę reikės mesti. Taip dar labiau padidinsime perdirbamų atliekų kiekį. Gamintojo atsakomybės principą taip pat pradėsime taikyti ir tekstilės atliekoms“, – konferencijoje sakė S. Gentvilas.
Nuo 2025 m. vienkartiniuose PET buteliuose turės būti bent 25 proc. perdirbto PET, o nuo 2030 m. plastikiniuose buteliuose – bent 30 proc. perdirbto plastiko. Pagal Pakuočių reglamento projektą nuo 2030 m. rinkai galės būti tiekiamos tik perdirbamos pakuotės, o tam tikros vienkartinės pakuotės bus uždraustos, taip skatinant verslą diegti daugkartinių pakuočių sistemas.
S. Gentvilas paminėjo, kad Vyriausybė Seimui pateikė pagrindinių atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimų paketą. Šie pakeitimai numato didinti gamintojų atsakomybę bei suteikti įgaliojimus Aplinkos ministerijai parengti komunalinių atliekų tvarkymo administravimo reikalavimus. Taip pat bus sudarytas rūšiuojamuoju surinkimu surenkamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų sąrašas.
Planuojami pokyčiai apims ir mokesčius už aplinkos teršimą. Pavyzdžiui, numatoma automatizuoti mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių deklaracijų teikimą Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėje sistemoje, taip mažinant verslui administracinę naštą. Taip pat siūloma nustatyti mokestį už fosfogipso atliekų šalinimą sąvartynuose. Šiuo metu toks mokestis nėra taikomas.
Druskininkų forumas „Atliekų tvarkymas“ organizuojamas jau 21 kartą. Šiemet jame dalyvauja sektorių reguliuojančių valstybės institucijų, savivaldybių, gamintojų ir importuotojų atstovai, atliekų tvarkytojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, teisininkai, tvarios plėtros lyderiai. Forumas skirtas svarbiausių atliekų tvarkymo klausimų aptarimui ir keitimuisi gerąja praktika.
