Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paragino studentų bendrabutį renovuosiantį Kauno technologijos universitetą (KTU) neišmontuoti ryšio bokšto, kad pastato atnaujinimo metu bei po jo miesto gyventojams ir toliau būtų prieinamos kokybiškos mobiliojo ryšio paslaugos.
Pasak RRT, bet kokių pastatų renovacija negali riboti vartotojams galimybių naudotis kokybiškomis elektroninių ryšių paslaugomis ir tai galioja visiems tiek viešojo sektoriaus, tiek privatiems subjektams.
„Mobiliojo ryšio infrastruktūra yra kritinė valstybės skaitmeninės infrastruktūros dalis. Jos patikimas veikimas būtinas ne tik paslaugų teikimui, bet ir viešajam saugumui bei ekstremaliųjų situacijų valdymui. Tokios infrastruktūros pašalinimas, neįvertinus alternatyvių sprendimų, gali sukelti ryšio paslaugų sutrikimus ne tik šiame pastate, bet ir didesnėje Kauno miesto teritorijoje – tiesiogiai paveikti studentus ir aplinkinių teritorijų gyventojus, kuriems mobilusis ryšys svarbus kasdieniam darbui, studijoms ir saugumui.
Tikimės, kad pažangą ir inovacijas kuriantis KTU, planuodamas ir įgyvendindamas renovacijos darbus, ras sprendimą ir užtikrins, kad mobiliojo ryšio operatorius ir toliau galės teikti prieinamas kokybiškas paslaugas vartotojams“, – teigia sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Elektroninių ryšių įstatymas numato, kad valstybės ir savivaldybių turtas Lietuvoje turi būti naudojamas taip, kad sudarytų realias galimybes elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimui ir veikimui. Todėl sprendimai riboti tokio turto naudojimą ar šalinti jau veikiančią infrastruktūrą turi būti pagrįsti objektyviomis ir proporcingomis priežastimis, įvertinus alternatyvas ir galimą poveikį paslaugų teikimo tęstinumui.
„ES teisė taip pat įpareigoja viešąjį sektorių ir privačius subjektus sudaryti sąlygas didelio pralaidumo tinklų plėtrai ir užtikrinti galimybę naudotis infrastruktūra. Tokius tinklus ribojantys sprendimai turi būti išimtiniai ir pagrįsti“, – pažymi J. Šovienė.
RRT taip pat atkreipia dėmesį ir į 2025 metų lapkritį ES įsigaliojusį vadinamąjį Gigabitinės infrastruktūros aktą. Pagal jį viešojo sektoriaus subjektai privalo suteikti prieigą prie jų valdomos infrastruktūros – stogų, bokštų, stiebų, gatvių infrastruktūros ir kitų objektų, tinkamų gigabitinių tinklų elementams įrengti. Dabar praktikoje tinklų plėtra neretai susiduria su vietos institucijų ribojimais – kai operatoriams sudėtinga gauti leidimus naudoti viešą infrastruktūrą antenoms ar kitai įrangai įrengti, net jei techninių kliūčių tam nėra.
RRT vertinimas atliktas gavus bendrovės „Tele2“ kreipimąsi dėl KTU valdomo pastato – studentų bendrabučio – planuojamos renovacijos ir su tuo susijusio elektroninių ryšių infrastruktūros (ryšio bokšto) pašalinimo.
RRT duomenimis, šiuo metu 97,8 proc. Kauno miesto ir 83,6 proc. Kauno rajono savivaldybės namų ūkių gali naudotis bent 100 Mb/s spartos plačiajuosčiu ryšiu ir atitinkamai tik 46,2 proc. ir 29,2 proc. 1 Gb/s spartos plačiajuosčiu ryšiu.
Iliustracinė ryšio bokšto nuotr. (Freepik)
