Sveikatos apsaugos ministerijoje suskeltas naujas politinis anekdotas ne visiems pasirodė juokingas. Nors ne jis išvertė iš posto ministrą, viešojo intereso patikros metu tarsi rentgeno nuotraukoje parodė visą valdžios vykdomų politinių reformų esmę.
Arvydas Praninskas
Atsarginis parašiutas
Ant atostogų režimu veikiančio politinių naujienų konvejerio atslinkusi žinia apie gerai išlaikytą, lyg aukštos kokybės konjaką voratinkliais aptrauktą radinį, kone metus kruopščiai slėptą nuo svetimų akių, žiniasklaidos antraštėse tuoj pavirto skandalinga naujiena. O ši savo ruožtu – krizenti verčiančiu nauju politiniu anekdotu. Pasirodo, Sveikatos apsaugos ministerija praėjusių metų pabaigoje visiems darbuotojams už 88 tūkst. eurų nupirko papildomą sveikatos draudimą. Skelbiama, kad maksimali privataus sveikatos draudimo suma, kompensuojama ministerijos darbuotojams, siekia 2 tūkst. eurų. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai apie tai pranešusiems „Delfi.lt“ portalo žurnalistams paaiškino, kad papildomas sveikatos draudimas – tai darbuotojų skatinimo priemonė: esą taip siekiama pritraukti į ministeriją gerų specialistų.
Tačiau toks valstybinės medicinos strategų, jau kelerius metus vykdančių daug žadėjusią Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų reformą, pasitelktas gerų darbuotojų pritraukimo į ministerijos komandą būdas sukėlė visuomenės pašaipas. Pasirodo, tiršti politinės propagandos apie sėkmingai vykdomos sveikatos apsaugos reformos naudą Lietuvos žmonėms dūmai iš tikrųjų slėpė pačių reformuotojų apdairiai sau po ranka pasidėtą atsarginį parašiutą. Juk ne bepročiai ir ne savižudžiai dirba ministerijoje, kad be jo šoktų į poreforminę Lietuvos tikrovę, mėnesių mėnesiais lauktų priėmimo pas gydytoją specialistą, džiūtų eilėse prie medicininių tyrimų. Nuo sveikatos priežiūros reformos vykdytojų darbo rezultatų juos pačius gelbės privataus sveikatos draudimo parašiutas! Na, o visi kiti, kurie finansiškai nepajėgia jo įsigyti ar vis dar patikliai klausosi valdančiųjų kalbų apie sveikatos reformos naudą, susirgę patys ar pasiligojus jų artimiesiems galės praktiškai įsitikinti visais šios reformos privalumais.
Galima neabejoti, kad politikams tie privalumai puikiai žinomi, nes į žinią apie buvusio sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio savo ministerijos valdininkams nupirktą privatų medicinos draudimą iškart sureagavo ir opozicijos, ir valdančiųjų atstovai. Antai partijai „Vardan Lietuvos“ vadovaujantis ekspremjeras Saulius Skvernelis sukritikavo tokį sprendimą, pareiškęs, kad jis nerodo pačios Sveikatos apsaugos ministerijos pasitikėjimo sveikatos apsaugos sistema.
„Suprasčiau, kad tai padarytų Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai. Bet tai daro tie žmonės, kurie kaip tik turėtų demonstruoti besąlygišką pasitikėjimą viešąja paslauga – sveikatos sistema“, – „Žinių radijui“ sakė S.Skvernelis. Politikas retoriškai klausė, ko tada vertas ministerijos darbuotojų, kurie geriausiai žino situaciją, pasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema.
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė, pažadėjusi pasidomėti Sveikatos apsaugos ministerijos nupirktu papildomu sveikatos draudimu darbuotojams, tokį ministro sprendimą buvo linkusi aiškinti siekiu sudaryti darbuotojams geresnes darbo sąlygas. „Nereikia į viešojo sektoriaus darbuotojus žiūrėti kažkaip kitaip nei į privataus. Čia taip pat dirba žmonės, kurie nori ir derasi dėl sau geresnių darbo sąlygų“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo premjerė.
Visgi kiekviename anekdote, ypač politiniame, glūdi ir gilesnė prasmė. Įsiklausykime: Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai ir valdininkai, kuriems mokesčių mokėtojai moka algą už tai, kad jie tinkamai atliktų savo darbą prižiūrėdami ir reformuodami Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą, kad rūpintųsi, jog ji kuo geriau atlieptų visuomenės poreikius, už tų pačių mokesčių mokėtojų, kurie mėnesių mėnesiais negali patekti pas gydytoją, pinigus perka sau privatų sveikatos draudimą, tarsi siekdami apsidrausti nuo savo pačių darbo rezultatų. Juk taip visuomenei siunčiamas politinis signalas apie valdančiųjų kuriamas dvi Lietuvas. Vienai – reformuota sveikatos apsauga, kitai – pasiturintiems ir nomeklatūrinei valdininkijai prieinamos privačios medicinos paslaugos. Tai primena seną sovietinių laikų anekdotą, kuriame politiniai kaliniai klausia į kamerą įstumto naujoko, už ką jį pasodino. Tasai atsako: „Aš – santechnikas. Iškvietė kartą į partijos komitetą vamzdžių pataisyti. Aš pažiūrėjau ir sakau: „Oho! Pas jus čia viskas kiaurai perpuvę. Nieko nebus, visą sistemą reikia keisti!“
Peržengė absurdo ribą
Geriau pagalvojus, Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkus saugantis privatus medicinos draudimas nušvinta ir kitomis prasmių spalvomis. Matyt, daug kam būtų sunku patikėti, kad sveikatos apsaugos viceministrai, Asmens sveikatos, Farmacijos politikos, Visuomenės sveikatos ir kitų ministerijos departamentų bei skyrių valdininkai yra priversti kaip ir eiliniai piliečiai tokiomis pat sąlygomis naudotis valstybinės medicinos paslaugomis. Kaulyti šeimos gydytojo siuntimo pas specialistą, savaites ir mėnesius laukti eilėse, medžioti reikiamus vaistus, tarsi jų kolegos poliklinikose ir ligoninėse būtų atpratę atpažinti nomenklatūrinius antpečius ir paklusniai atiduoti pagarbą. O jei taip, tada peršasi išvada, kad padėtis šitos valdžios reformuotoje sveikatos apsaugoje yra visiškai katastrofiška, jeigu net sveikatos apsaugos sistemos generolams bei pulkininkams prireikė atsarginio parašiuto privataus medicinos draudimo pavidalu. Kaip tada gelbėtis nuo tokių reformos pasekmių visiems kitiems, kurie jo neturi? Gyventojų pajamų statistika rodo, kad didelė dalis lietuvių negali sau leisti prabangos gyventi „antrojoje Lietuvoje“.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų aprūpinimą privačiu medicinos draudimu sakė laikantis akibrokštu. „Tai, kaip žmonės sako, juokas pro ašaras. Tokio „išradingumo“ niekas, matyt, negalėjo tikėtis. Man atrodo, kad iš tikrųjų tai yra pripažinimas, kad valstybės valdoma sveikatos apsaugos sistema patiria krachą. Ir tie, kurie tą geriausiai mato, nes patys toje valtyje sėdi ir ją vairuoja, bando gelbėtis pasitelkdami privatų medicinos draudimą. O šlykščiausia tai, kad jie tą daro už valstybės pinigus“, – sakė profesorius.
Jo teigimu, jeigu ministerijos darbuotojai privačiu sveikatos draudimu draustųsi asmeninėmis lėšomis, būtų kas kita. „Bet ir tai būtų tam tikras pripažinimas, kad jie nesugeba tvarkyti sveikatos apsaugos taip, kad galėtų išsiversti su valstybiniu sveikatos draudimu. O tai, jog privačiam sveikatos draudimui naudojamos valstybės lėšos, tik patvirtina, kad mūsų įstatymuose yra visokių landų. Mano manymu, pirmasis valdžios žingsnis šioje situacijoje turėtų būti tokios galimybės uždraudimas. Turėtų būti draudžiama valstybės lėšomis, iš ministerijų ar kitų valstybės institucijų biudžetų, finansuoti privatų darbuotojų sveikatos draudimą. Juk jie gauna atlyginimus. Bet kurios ministerijos darbuotojai už savo uždirbtus pinigus gali pirkti ką nori – ar bananus, ar keliones, ar privatų sveikatos draudimą. Tai jų reikalas.
O jeigu įstatymai leidžia ministrui už mokesčių mokėtojų pinigus nupirkti savo pavaldiniams privatų sveikatos draudimą, tada reikėtų tokią galimybę suteikti visoms valstybinėms įstaigoms. Reikėtų joms papildomai skirti valstybės biudžeto pinigų, kad apdraustų savo darbuotojus dar ir privačiu sveikatos draudimu. Bet ir ties tuo negalima sustoti! Reikia skirti biudžeto lėšų ir tam, kad valstybės įstaigų darbuotojai galėtų susimokėti už savo vaikų mokymą privačiose mokyklose ar už korepetitorių paslaugas, nes švietimo sistema irgi yra atvesta į tokią padėtį, kaip ir sveikatos apsaugos, tik dar niekas neišviešino, į kokias mokyklas savo vaikus leidžia ir kokius korepetitorius jiems samdo šios ministerijos darbuotojai. Juk ir logika, ir analogija yra ta pati“, – teigė pašnekovas.
R.Lazutka priminė, kad valstybė yra atsakinga ne tik už sveikatos apsaugą ar švietimą, bet ir, pavyzdžiui, už teisėsaugą. Tad, pasak jo, jeigu ką nors, dirbantį valstybinėje įstaigoje, netenkina policijos darbas, tai, remiantis ta pačia logika, valstybė jam turėtų skirti papildomų pinigų, kad jis galėtų pasisamdyti privačią saugos tarnybą. „Žodžiu, pradėjus traukti tokiu keliu galima labai toli nueiti, nes absurdo riba jau tikrai peržengta“, – konstatavo profesorius.
„Trūksta žodžių“
R.Lazutkos neįtikino argumentas, neva privatus sveikatos draudimas, kurį Sveikatos apsaugos ministerija nupirko savo darbuotojams, padeda išlaikyti gerus specialistus, motyvuoja ateiti dirbti į ministeriją.
„Pradėkime nuo to, kad jeigu darbuotojai nenori dirbti toje ministerijoje – ar kokioje kitoje valstybinėje įstaigoje – tai reikia didinti jiems algas. Tegul moka didesnius atlyginimus, tada kas norės, galės už savus nusipirkti ir privatų sveikatos draudimą, ir visa kita, ko jiems reikia. Kodėl valstybės pinigais reikėtų remti privatų verslą? Juk privati sveikatos apsauga yra verslas, o Sveikatos apsaugos ministerija, pasirodo, pati aprūpina tą verslą klientais. Juk ir ministerijos darbuotojų yra įvairių: manau, kad ten dirba ir jaunų, sveikų žmonių, kuriems papildomo sveikatos draudimo tikrai nereikia. Gal jie iš savo pinigų jo nepirktų, nes jiems svarbiau, tarkime, mokėti būsto paskolą, o rizika susirgti ir gydytis yra labai maža. Bet jeigu ministerija jau nupirko, tai ką jau padarysi… Taigi, kaip sakiau, kuo toliau, tuo absurdiškiau, kalbant apie tokius dalykus tiesiog pritrūksta žodžių. Man atrodo, kad tai skandalas. Už tokius paaiškinimus ir pasiaiškinimus ministrą reikėtų iškart mesti iš darbo. Aš, beje, jį pažinojau iš anksčiau, atrodė visiškai normalus žmogus. Tiesiog nesuvokiama, kad jis ima kalbėti tokius dalykus. Manau, kiekvienas sveiko proto žmogus, net ir neragavęs didelių mokslų, tą supranta“, – svarstė profesorius.
Jis sakė esąs skeptiškas ir dėl teiginio, neva nėra norinčių dirbti ministerijoje. „Tegul Sveikatos apsaugos ministerija įrodo, kad, paskelbusi konkursą į tam tikras pareigas, nesulaukė norinčiųjų dalyvauti. Ar tikrai taip yra buvę? Tegul pateikia tokius duomenis. Man atrodo, kad viskas kaip tik priešingai: ne bet kas gali patekti į tas laisvas vietas ministerijoje. Už tą pačią algą. Bet nesiginčysiu: jei tikrai kandidatų dalyvauti konkursuose nėra, tada ministrui reikėtų eiti pas premjerę, kad ji imtų didinti ministerijų darbuotojų algas, nes nebeliko norinčių ten dirbti. Tada būtų aišku. O eiti dovanų dalinimo keliu, neva stengiantis išlaikyti darbuotojus – atsiprašau, sveikoje galvoje tokie dalykai netelpa.
Sveikatos apsaugai Lietuvoje skiriamos milijardinės lėšos, ir nesusitvarkyti su tuo, kad žmonėms pakaktų valstybinio sveikatos draudimo… Dar daugiau pasakysiu: jei tas mūsų valstybinis sveikatos draudimas yra nepakankamas, ir tą pripažįsta pats ministras, skirdamas valstybės lėšų savo darbuotojams papildomai apdrausti, tai kodėl tų valstybės lėšų nepaskyrus valstybiniam sveikatos draudimui? Kad tie pinigai pasiektų Privalomojo sveikatos draudimo fondą, ligonių kasas, o jos savo ruožtu padidintų finansavimą ligoninėms ir poliklinikoms? Kad jose sumažėtų eilės, kad pacientai gautų geresnį gydymą, kad nereikėtų taip kliautis privačiomis medicinos įstaigomis? Kodėl už valstybės pinigus neturėtų būti gerinamos sveikatos priežiūros paslaugos visiems gyventojams, o ne tik išrinktiesiems? Man atrodo, kad tai yra tiesiog valstybinės sveikatos apsaugos sistemos bankrotas“, – apibendrino R.Lazutka.
Kaip atsiranda anekdotai
„Nematau nieko juokingo, galbūt labiau graudu“, – atsakė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai priklausantis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas, paklaustas, kaip jam patiko su sveikatos apsaugos reikalais susijęs naujausias politinis anekdotas.
„Suprantu, kad medikai susiduria su žmonėmis, kurie serga įvairiomis ligomis, kartais patenka į ligų židinius, todėl turėtų turėti papildomą sveikatos draudimą, bet šioje situacijoje… Viena vertus, tai geras pavyzdys, nes darbdavys rūpinasi savo darbuotojais, kita vertus, žinant, kokia dabar yra sveikatos apsaugos sistema, pirmiausia dėl nepakankamo jos finansavimo, toks sveikatos apsaugos ministro sprendimas sukels visuomenėje neigiamą reakciją“, – sakė politikas.
A.Sysas pridūrė, kad kaip profesinių sąjungų atstovas visada pasisako už tai, jog darbdaviai skirtų deramą dėmesį darbuotojams ir rūpintųsi jais, kita vertus, aptariama situacija iš tikrųjų atrodo kaip juokas pro ašaras. „Dėl to ir atsiranda anekdotai“, – pripažino pašnekovas.
Seimo narys sakė esąs labai skeptiškas dėl šliaužiančio sveikatos privatizavimo. „Gydymas, profilaktika, medicininiai patikrinimai turi būti prieinami visiems. Neturiu nieko prieš privačią mediciną, bet kai ji pradeda dominuoti, dalis žmonių dėl pinigų trūkumo negali sau leisti naudotis jos paslaugomis. Todėl socialinė atskirtis dar labiau didėja. Kalbame apie gerovės valstybę, kuri neįsivaizduojama be visiems prieinamų medicinos paslaugų, bet įvairiose situacijose atsiremiame į augančią atskirtį. Šiuo atveju – į privačios medicinos paslaugų prieinamumą“, – sakė A.Sysas.
Anot jo, Lietuva išsiskiria iš kitų šalių, nes mūsų darbdaviai atleisti nuo prievolės mokėti darbuotojų socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. „Jeigu viskas užkraunama tik ant darbuotojų pečių, be to, jei valstybė nepadaro reikiamo įnašo į sveikatos apsaugą, tai biudžete susidaro didelė skylė, nors PSD įmokas moka kiekvienas dirbantysis. Ir todėl ministrą pradedama iš lėto kepinti ant žarijų. O vis nauji raginimai didinti PSD įmokas rodo, kad skęstantis ir šiaudo griebiasi“, – pridūrė A.Sysas.
Du portfeliai
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas, Trišalės tarybos pakaitinis narys, teigė žinantis ne vieną atvejį, kai darbdaviai savo darbuotojus stengiasi motyvuoti privačiu sveikatos draudimu kaip papildomu jų gaunamų naudų priedu. „Bet, patikėkite, gerai dirbantis ir uždirbantis žmogus pats gali juo apsidrausti, jei tik jaučia tokį poreikį. Jeigu ministras kalba apie papildomą sveikatos draudimą kaip apie darbuotojų pritraukimo į ministeriją priemonę, tai tokias kalbas galėčiau pavadinti tik populizmu“, – sakė pašnekovas.
Svarstydamas apie Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkams padovanotą privatų sveikatos draudimą, A.Posochovas iškėlė prielaidą, kad galbūt tai buvo ministro bandymas pagerinti savo įvaizdį, pakelti labai nukritusius reitingus.
„Tuo labiau kad mes patys žinome jo kompetenciją. Turbūt tai pagrindinė priežastis. Juk žinome ir tai, kad sveikatos sistemos bendruomenė yra nepatenkinta sveikatos apsaugos reforma. Jau nekalbu apie pačius pacientus: prasibrauti prie specialistų vis sunkiau, jie vis labiau tolsta nuo žmonių. Turbūt daug kam atrodo, kad valstybė vos ne ruošiasi privatizuoti ir sveikatos apsaugos, ir švietimo sistemas, ir apskritai viską, kas dar liko iš viešojo sektoriaus. Tai neteisingas kelias. Normalios, išsivysčiusios Europos šalys, kuriose keliami rimti socialiniai reikalavimai, tokių dalykų nedaro. Man susidaro įspūdis, kad mūsų valdžia seka Amerikos modeliu, bet šia prasme ji nėra pavyzdys Europai“, – pabrėžė pašnekovas.
Profesinės sąjungos pirmininkas sakė sutinkantis su tais, kurie mano, jog tokiomis reformomis įgyvendinama „dviejų Lietuvų“ idėja. „Tai, kas daroma, skirta ne paprastų žmonių, kurie uždirba pinigus valstybei ir verslui, poreikiams. Juk išeina taip, kad žmonės yra priversti iš paskutinių pinigų, santaupų ar pensijos, gal net pardavinėjant savo turimą turtą, kreiptis į privačiai praktikuojančius gydytojus, nes viešajame medicinos sektoriuje negali sulaukti tinkamos pagalbos sau ar sergantiems artimiesiems. Tai yra labai blogai.
Mano akimis, šitą situaciją galima palyginti su verslo sandoriu. Štai pavyzdys: prieš 20 metų verslininkas Gediminas Žiemelis su partneriais iš valstybės nusipirko bendrovę „Lietuvos avialinijos“. Jos veikla buvo perskirta į dvi dalis – gerąjį ir blogąjį verslo portfelį. Blogasis, t.y. nuostolingas, verslas buvo subankrotintas. O geruoju portfeliu buvo sėkmingai pasinaudota. Dabar vieną didžiausių Europoje aviacijos verslų valdantis G.Žiemelis yra turtingiausias Lietuvos verslininkas. Todėl man kartais atrodo, kad ir visa Lietuva dabar dalijama į du portfelius – gerąjį ir blogąjį: gerasis – visuomenės „grietinėlei“, kuri ir taip jau gali daug ką sau leisti, o blogasis paliekamas visiems kitiems, tarp jų – ir vos galą su galu suduriantiems žmogeliams“, – sakė A.Posochovas.
O kas toliau?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų apdovanojimą privačiu sveikatos draudimu laiko pasityčiojimu iš visos valstybinės sveikatos apsaugos sistemos. „Vadinasi, ministras ja nepasitiki, nes visus savo darbuotojus nukreipė į privačios medicinos rankas. Aišku, tai gali atitikti galimą ministro viziją – sunaikinti kuo daugiau valstybinių ligoninių, poliklinikų, kitų sveikatos įstaigų, ir kuo daugiau pacientų nukreipti į privatų medicinos paslaugų sektorių. Pavyzdžiui, nuvykęs į vieną rajoną jis taip ir pasakė – esą reikia kuo daugiau sveikatos paslaugų nukreipti į privačias įstaigas. Taigi, turbūt galima sakyti, jog ir pats ministras parodė pavyzdį, kaip tą reikia daryti“, – svarstė Seimo narys.
Paklaustas, ar toks ministro poelgis kartais neatskleidžia visų jau atliktų ar tebevykdomų politinių reformų esmės, kai jų nauda privatizuojama, o žala nacionalizuojama, pašnekovas sutiko, kad būtent tai ir vyksta.
„Visi ministerijos darbuotojai gavo privatų medicinos draudimą, tarsi pasakant – jūs nepergyvenkit dėl tos reformos, juk taip pat esate išrinktieji, jokių problemų dėl sveikatos priežiūros nekils, nes būsite aptarnauti privačiose gydymo įstaigose. O visai Lietuvai paliekama vargti su reformos pasekmėmis. Yra geras posakis – ne žodžiais, o darbais mes Tėvynę mylime. Sveikatos apsaugos ministras visą savo kadenciją gulėjo ant 800 mln. ES pinigų, ir šiandien net nežinau, kiek jų yra išmokėta: gal 1, gal 2 proc. Taigi, atrodo, jog tyčia viską vilkino, kad kuo labiau žlugdytų mūsų valstybinę sveikatos apsaugos sistemą. Kone kiekvieną dieną skaitome straipsnius apie tai, kad tai viena, tai kita ligoninė yra prasiskolinusi, kad visko trūksta – pradedant gydytojais, baigiant medicinos įranga. O ministras miega ant 800 mln. sveikatai skirtų ES pinigų“, – stebėjosi V.Ąžuolas.
Jis atkreipė dėmesį į dar vieną keistą situaciją: juk buvęs sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys prieš tai dirbo valstybės kontrolieriumi. „Jis buvo Valstybės kontrolės vadovas, visus kritikuodavo, kad blogai, neatsakingai leidžia valstybės biudžeto pinigus, ragindavo pasitaisyti. O vos tapęs ministru pakeitė plokštelę. Mane džiugina bent jau tai, kad jis jau nebebus ministru. Vien jau tuo galime pasidžiaugti“, – pridūrė politikas.
Paklaustas, kokį politinį signalą visuomenei siunčia premjerės pareiškimas, kad priekaištų pakeistiems Vyriausybės nariams – sveikatos apsaugos ministrui A.Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui – ji neturi, V.Ąžuolas atsakė, jog tokie žodžiai jo nestebina.
„Manau, jei koks nors ministras net žmogžudystę įvykdytų, ji vis tiek rastų argumentų jam pateisinti. Gal sakytų, kad turbūt tą ir reikėjo padaryti. Premjerė visados bando teisinti savo ministrus. Bet reikia neužmiršti vieno dalyko – o kas toliau? Jau girdėjome, kad kai kurie parlamentarai į naktinius klubus už mokesčių mokėtojų pinigus važinėja. Tai dabar nežinau, gal jiems valdžia nupirks naktinių klubų abonementus, aiškindama, kad taip skatina savo darbuotojus? Esminis klausimas – iki kokių nesąmonių dar gali leistis šita Vyriausybė, jeigu viskas pateisinama?“ – retoriškai klausė Seimo narys.
