Vyriausybė akivaizdžiai užmigusi. Ilgą laiką gyvenusi pigių pinigų ir ekonomikos augimo laikotarpiu, dabartinė Lietuvos valdžia pamiršo sureaguoti į rekordus mušančią infliaciją ir rekordines bankų paskolų palūkanas.
Pamiršo, kad jos darbas yra ne džiaugtis rezultatais, o ruoštis krizei. Šiandien dalis ekonomistų džiaugiasi, kad taip gerai mes dar niekada negyvenom. Gal ir taip, bet ar gerai yra vienos didžiausių maisto kainų Europoje ir ypač spartus jų kilimas?
Absurdiškai brangstantis nekilnojamas turtas? Ar gerai didžiausios bankų prašomos palūkanos Europoje? Užsisukome į algų kilimo ir gyvenimo brangimo karuselę – algos turi kilti, nes žmonės nebeįperka sviesto, o pakilusių algų kaštus, didieji verslai nukreipia ne į savo maržas, bet kompensuojasi keldami kainas. Įsikišus Europos centriniam bankui, Lietuvoje turime techninę recesiją, o pramonė signalizuoja, kad problemos gilėja.
Nereikėtų pamiršti ir JAV bankų bankrotų, įmonių nemokumo didėjimo, IT sektoriaus atleidimų – ši banga, tikėtina, irgi pasieks mus. Koks Vyriausybės atsakas? Skęstančiųjų gelbėjimas pačių skęstančiųjų reikalas. Kodėl Lietuvoje bankų paskolų palūkanos didžiausios visoje Europos Sąjungoje?
Euribor‘as kyla visiems vienodai, bet Lietuvoje jis skausmingiausias. Atsakymas gan paprastas – konkurencijos ir būsto paskolų, fiksuotomis palūkanomis, nebūvimas. Lietuvos bankams nenaudinga nei vienas, nei kita. Lietuvos bankai, Vyriausybei leidus, susikūrė puikią ekosistemą, kurioje galima dirbti visiškai be jokios rizikos. Apmokestinus pavedimus, sukūrus įvairius mokamus planus, naikinant fizinius aptarnavimo centrus, mažinant bankomatus, bankų pajamos ir pelnai drastiškai didėja.
Aš nesu šalininkas staigių naujų sektorinių mokesčių, bet Lietuvoje tai, panašu, realiausias būdas pažaboti bankų apetitą. Bet ir vėl, Vyriausybė bankų solidarumo ir pelno mokesčio surinktas lėšas, nesivargina panaudoti tikslingai. Ji nenori padėti žmonėms, šeimoms, tiems, kurie turi paskolą vieninteliam būstui įsigyti, kuriame patys ir gyvena. Anot Vyriausybės, šie žmonės patys kalti, kad Lietuvoje nėra konkurencijos, kad bankai nesivargina prisiimti rizikos ir siūlyti realias būsto paskolas su fiksuotomis palūkanomis.
Lietuvos žmonės patys kalti, kad Lietuvoje paskolos brangiausios ES – Vyriausybė čia, anot jos, niekuo dėta. Tai labai nenormali situacija ir jei Vyriausybė nepradės kalbėti su bankais, su didžiaisiais verslais, nepradės aiškinti, kad „brangieji, mes viską matom ir reaguosim“, Lietuvoje turėsime didelių problemų ir toliau „gerėjantį“ gyvenimą.
***
Ta proga prisegu Lietuvos socialdemokratų partijos išplatintą pranešimą. Jame išdėstyta esmė.
Komentuodami naujausius skaičius, kurie rodo, kad skolininkų skaičius ir skolų sumos Lietuvoje sparčiai auga, socialdemokratai didele klaida vadina Vyriausybės užsispyrimą palikti žmones likimo valiai ir antstolių nuožiūrai.
„Aiškiai matyti, jog žmonės ima vartojimo kreditus, kad galėtų išleisti vaikus į mokyklą, įsiskolina už komunalines, telekomunikacijos paslaugas, vartojimo kreditus. Aišku, daugėja pradelstų būsto paskolų, nes palūkanos čia vis kyla ir kyla, taigi aukų kasdien daugėja“, – pažymi socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Anot jos, ekspertai pripažįsta, kad pernai poreikis vartojimo paskoloms visą antrą pusmetį augo dėl rekordinės infliacijos.
„Kova su infliacija – tabu Ingridai Šimonytei. Ji ne kartą kategoriškai atsisakė svarstyti galimybes aktyviomis priemonėmis, valstybės iniciatyva pamėginti pažaboti infliaciją. Vyriausybės vadovės komentarus šia tema sunku suprasti. Ji teigia, esą patys skolininkai kalti, kad neįvertino rizikų. Bet jei žmonės skolinasi, kad galėtų išleisti vaikus į mokyklą, aprūpinti juos sąsiuviniais ir uniformomis – ar tai švaistymas ir prabanga, ar absoliuti būtinybė? Gal premjerei tiesiog nežinomi tokie žmonių poreikiai?“ – klausia O. Leiputė.
Parlamentarė pažymi, kad gyventojų apklausos rodo, jog žmonės gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų, o beveik penktadalis visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti. Daugėja gyventojų, bijančių, kad augs nedarbas.
Ekspertams prognozuojant, kad rudenį atsivers dar baisesnis vaizdas, socialdemokratai įspėja: jei nebus aktyvių Vyriausybės veiksmų, sulauksime skolų cunamio.
„Bendra Lietuvos gyventojų skolų suma jau artėja prie 400 milijonų. Valdantieji atmetė opozicijos siūlymus nukreipti iš bankų pelno mokesčio surinktas lėšas skolų naštos gyventojams mažinimui, svarstyti laikiną gyventojų pajamų mokesčio lengvatą turintiems paskolas“, – primena O. Leiputė.
Bankai lobsta
Pasak Seimo nario socialdemokrato Kęstučio Vilkausko, kita medalio pusė – tai, kad bankai ir kitos kredito įstaigos blogina skolinimosi sąlygas žmonėms.
„Virš 18 mlrd. eurų – trečdalį viso savo turto – komerciniai bankai laiko pasidėję šalies centriniame banke ir gauna riebias palūkanas. O žmonėms ir smulkioms įmonėms nenori skolinti – mat jiems per daug rizikos.
Susikrovę milijardus, seifus prisikimšę indėlių, jie nedidina palūkanų už indėlius, nuolat didina paslaugų įkainius ir siūlo skolintis tik nefiksuotomis palūkanomis, t. y. suversdami visą riziką ant skolininkų pečių.
Tylėdama valdžia skatina bankus taip elgtis. Tik dabar Lietuvos bankas (LB) susirūpino, kodėl išnyko paskolos su fiksuotomis palūkanomis. Bet LB seniai turėjo imtis aktyvių veiksmų ir diegti makroprudencines palūkanų normų šoko rizikas ribojančias priemones, kad bankų skolininkai nebūtų stumiami į bedugnę“, – įsitikinęs K. Vilkauskas.
Parlamentaras ragina pažaboti bankų galią perkelti neproporcingai didelę rizikos dalį silpnesniajai paskolų sandorių pusei: namų ūkiams ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms. K
K.Vilkauskas atkreipia dėmesį, kad neseniai Baltijos šalyse atliktas tyrimas atskleidė, jog Lietuvoje daugėja žmonių, kurie yra praradę nuolatines pajamas, negali susirasti naujo darbo, neturi santaupų, nėra finansiškai išprusę, kenčia dėl socialinės izoliacijos ir nežinomybės, negali kreiptis paramos.
„Mokslininkai tokius žmones vadina „nematomais“. Valdžiai jie neegzistuoja“, – sako K. Vilkauskas.
„Maisto banko“ duomenimis, pinigų maistui šiandien trūksta net 300 tūkst. Lietuvos piliečių, tarp jų – ir darbingos šeimos, prislėgtos skolų“, – pabrėžia K. Vilkauskas.
***
Robertas Kaunas, Kauno miesto tarybos narys, LSDP Kauno skyriaus pirmininkas.
