Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį penktadienį Sankt Peterburge susitiko su pagrindiniu JAV prezidento Donaldo Trumpo derybininku Stevenu Witkoffu ir, tikėtina, siekė laimėti daugiau laiko prieš darydamas kokias nors nuolaidas. Sekmadienį Rusijos raketos smogė Ukrainos Sumų miestui, žuvo 34 žmonės, įskaitant du vaikus.
Rusija, regis, tikisi, kad dėl įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos pasaulinis dėmesys nukryps nuo Ukrainos, tačiau didėjanti ekonominė įtampa, mažėjančios pajamos iš naftos ir kanknančios sankcijos gali priversti V. Putiną susidurti su didėjančiu vidaus spaudimu dėl paliaubų.
Rusijos karinis sąstingis ir tebesitęsianti Vakarų pagalba Ukrainai rodo, kad V. Putino delsimas labiau atspindi baimę, o ne sėkmės mūšio lauke lūkesčius.
Praėjusį penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pagrindinis derybininkas Stevenas Witkoffas susitiko, o tai gali būti lemiamas momentas sudarant arba nutraukiant taikos susitarimą dėl Rusijos karo su Ukraina. Šis pokalbis truko apie 4,5 valandos, tačiau apie jo turinį ir rezultatus beveik nieko neatskleista.
Ši skambi tyla rodo V. Putino nepasitenkinimą JAV spaudimu ir galbūt jo apsisprendimą, kad reikia kažką nutarti bent jau dėl paliaubų. Tuo tarpu Verbų sekmadienį daugelis ukrainiečių šventė žūnant žmonėms, įskaitanat du vaikus. Rusijos gynybos ministerija prisiėmė atsakomybę už šiuos smūgius, teisindamasi, kad jie neva buvo nukreipti prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės-taktinės grupės „Seversk“ vadovybės posėdį.
Putinas susitko su Witkoffu Sankt Peterburge, greičiausiai norėdamas laimėti daugiau laiko prieš dėl ko nors nusileisdamas, nes susitikimas buvo trumpas ir nereikalingas – dėl Rusijos karinio jūrų laivyno kūrimo perspektyvų.
Regis, Maskva manė, jog dėl D. Trumpo sprendimo padidinti (o vėliau atidėti) muitus kilę pasaulinės prekybos sutrikimai ir rinkos sukrėtimai sumažins Ukrainos klausimo aktualumą.
Tikrasis derybų Sankt Peterburge tikslas, matyt, buvo leisti pasireikšti Kirilui Dmitrijevui, naujai paaukštintam Putino dvariškiui, kuris taip pat dalyvavo derybose Saudo Arabijoje, nusivesti Witkoffą į didžiąją choralinę sinagogą Pesos, arba Paschos, išvakarėse.
Ši aplinka reiškė, kad Rusijos vadovas ruošiasi švęsti Velykas, kaip yra jo nusistovėjęs įprotis, o po to jo darbotvarkėje dominuos pasirengimas Pergalės dienos paradui, o tai dar labiau reiškė, kad derybos dėl paliaubų galėtų įvykti tik gegužės viduryje, tam nutikus.
Putino delsimas prieštaravo D. Trumpo spaudimui Rusijai „pasistūmėti“ ir užbaigti „baisų ir beprasmį karą“. Net jei pauzė ir būtų pasiekta, vargu ar ji truktų ilgiau nei kelias likusias dienas iki Velykų.
Kartu su delsimu kita Putino taktikos dalis yra diversija. Siekdamas nukreipti dėmesį nuo neatidėliotinų paliaubų su Ukraina sudarymo, šio mėnesio pradžioje lankydamasis Vašingtone Dmitrijevas stengėsi sugalvoti patrauklią dvišalio bendradarbiavimo darbotvarkę.
Šios paskatos, įskaitant galimus bendrus projektus Arktyje, turėjo palengvinti derybas Stambule dėl diplomatinių santykių apribojimų sušvelninimo, taip pat atitraukti politinį dėmesį nuo sunkios aklavietės Ukrainos kelyje. Buvo užfiksuota keletas nedidelių pasiekimų, įskaitant dviejų nuteistų nusikaltėlių apsikeitimą Abu Dabyje, tačiau ir toliau trūksta pažangos paliaubų klausimu.
Regis, Maskva manė, jog dėl D. Trumpo sprendimo padidinti (o vėliau atidėti) muitus kilę pasaulinės prekybos sutrikimai ir rinkos sukrėtimai sumažins Ukrainos klausimo aktualumą.
Rusijos „patriotiniai“ žinovai džiūgavo dėl globalizacijos pabaigos, o pagrindiniai analitikai daugiausia dėmesio skyrė transatlantiniam solidarumui padarytai žalai.
Vertindami nesiliaujančios JAV ir Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) ekonominės konfrontacijos poveikį, Rusijos analitikai linkę manyti, kad Pekinas laikys Rusiją svarbesne ir patikimesne partnere, nepaisant pageidautino suartėjimo su Vašingtonu. tuo tarpu KLR prezidentas Xi Jinpingas vietoj to sutelkė dėmesį į ryšių su Pietryčių Azijos šalimis gerinimą – šiuo metu vyksta valstybiniai vizitai į Vietnamą, Malaiziją ir Kambodžą.
Nors JAV tarifai Rusijai netaikomi, jų pasekmės jos ekonomikai priklauso nuo pajamų iš angliavandenilių ir metalų eksporto, kurios, kaip tikimasi, smarkiai sumažės.
Pastarosiomis savaitėmis smarkiai padidėjusios biudžeto išlaidos ir smarkiai sumažėjusios naftos kainos kelia neįveikiamą įtampą valstybės finansams.
Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina įspėja, kad ekonominės prognozės linksta prie blogiausio scenarijaus. Jokiu būdu negalima teigti, kad V. Putinas nori išgirsti blogas naujienas iš patyrusių savo vyriausybės biurokratų, tačiau neabejotina, kad jis puikiai supranta, jog D. Trumpas gali imtis drastiškų ekonominių priemonių net ir prieš artimus sąjungininkus. Rusija atlaikė didelį sankcijų spaudimą, tačiau ekonominės politikos iškraipymai kaupiasi, o naujas antrinių sankcijų Rusijos naftos eksportui gniuždymas gali įstumti ir taip nesubalansuotą padėtį į krizės spiralę.
Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina įspėja, kad ekonominės prognozės linksta prie blogiausio scenarijaus.
Vienintelė Kremliaus viltis padidinti naftos kainas ir kartu nukreipti JAV dėmesį į taikos susitarimo užtikrinimą – svyruojanti krizė dėl Irano branduolinės programos.
Siekdama palaikyti ryšį su šios krizės valdymu, Maskva praėjusią savaitę surengė Irano, KLR ir Rusijos branduolinės energetikos ekspertų susitikimą, kuris pratęsė kovo viduryje Pekine vykusį užsienio reikalų ministrų pavaduotojų susitikimą.
V. Putinas galėjo informuoti V. Witkoffą apie šias diskusijas prieš pastarajam išvykstant iš Sankt Peterburgo į Omaną į pirmąsias netiesiogines derybas su Irano užsienio reikalų ministru Abbas Araghchi. Teheranas, jau gavęs svarbią nuolaidą dėl derybų formato apribojimo branduoline programa ir visų kitų regioninio saugumo klausimų išskyrimo, matyt, nori remtis ta pačia vilkinimo taktika, kaip ir Maskva.
Derybos dėl laiko prasmingos tik tuo atveju, jei prabėgančios savaitės duoda apčiuopiamos naudos, o Rusija nuo kovo vidurio, kai Ukrainos pajėgos kovingai pasitraukė iš Kursko srities, nepasiekė jokių laimėjimų mūšio lauke.
Sekmadienio išpuolis prieš Sumų civilius gyventojus toli gražu nereiškia laimėjimo mūšio lauke ar galimo pranašumo derybose, nes, pasak D. Trumpo, „tai buvo baisu… [tai] siaubingas dalykas“. Rusijos džingoistai tinklaraštininkai spekuliuoja apie pavasarinį puolimą, tačiau per zondavimo atakas aukų skaičius toks didelis, kad sukurti stiprius proveržio rezervus beveik neįmanoma.
Rusijos vadovybė gali tikėtis, kad bus apribota JAV karinė pagalba, tačiau praėjusią savaitę vykusiame eiliniame Ramšteino formato susitikime, kuriam pirmininkavo Vokietijos ir Jungtinės Karalystės gynybos ministrai, buvo susitarta dėl rezultatų paketo, kurio pakaks, kad Ukraina galėtų kovoti dar daug mėnesių. Rusijos visuomenėje ir toliau vyrauja parama karo užbaigimui, nors nuomonės dėl trumpalaikių paliaubų yra labiau nevienareikšmės.
išpuolis prieš Sumų civilius gyventojus toli gražu nereiškia laimėjimo mūšio lauke ar galimo pranašumo derybose, nes, pasak D. Trumpo, „tai buvo baisu
Putino norą atidėti būtiną ir plačiai paplitusį sprendimą dėl karo su Ukraina nutraukimo lemia ne lūkesčiai gauti naudos, o baimė dėl kylančio klausimo apie jo atsakomybę už karo pradžią.
Rusijabrangiai sumokėjo už savo klaidą, o ir Rusijos piliečiai nenorės toliau už ją mokėti, nes ekonomika kovotų su prastai suplanuotos mobilizacijos ir mažėjančių pajamų deformacijomis.
Tikėtina, kad Kijevas negaus narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), tačiau Europa beveik neabejotinai investuos į jo atkūrimą, nes Europos valstybės stiprią Ukrainą laiko geriausia viso žemyno saugumo nuo Rusijos revanšizmo garantija. Rusija negali laimėti karo ir negali tikėtis laimėti kol kas neaiškios taikos.
Pavel K. Bajev, Eurasia Daily Monitor
