Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) modelis Lietuvoje veikia daugiau nei dvidešimtmetį, tačiau dar ir šiandien gyventojams kyla klausimų, kodėl kas mėnesį privaloma mokėti PSD įmokas, kodėl vieni moka mažiau, kiti – daugiau, ar šis draudimas tikrai naudingas, o gal verta draustis privačiu sveikatos draudimu?
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai kviečia domėtis, ką garantuoja PSD ir primena, kad PSD sistema grindžiama visuotinumo bei solidarumo principais. Visuotinumas reiškia, kad visiems mūsų šalies piliečiams yra privaloma mokėti PSD įmokas ir, kad kiekvienas jas sumokėjęs, tampa apdraustuoju. Solidarumo esmė – kad kiekvienas iš mūsų prie PSD prisideda pagal savo galimybes. Tai yra, prie PSD prisideda visi, tik vieni – didesnėmis, kiti – mažesnėmis įmokomis, kurios priklauso nuo gaunamų pajamų. Tačiau svarbiausia, jog įvykus draudiminiam įvykiui, kiekvienas apdraustasis, nepaisant to, kokio dydžio įmokas mokėjo, turi teisę gauti visas jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Kitaip tariant, moki tiek, kiek gali, o gauni tiek, kiek reikia.
Tokiu būdu užtikrinamas visuotinis sveikatos draudimas. Jeigu visuotinumo ir solidarumo principais nebūtų vadovaujamasi, tiek brangios, tiek kasdien įprastos sveikatos priežiūros paslaugos daugumai žmonių būtų tiesiog neprieinamos.
Tuo tarpu privataus sveikatos draudimo, kuris orientuotas į pelną, įmokų dydis skaičiuojamas pagal rizikos laipsnį. Paslaugų kiekis priklauso nuo sumokamų įmokų dydžio, o apdrausto žmogaus ir draudėjo pareigos apibrėžiamos atskiroje sutartyje. Todėl pasitaiko ir tokių atvejų, kad susirgus konkrečia liga ir prireikus sveikatos priežiūros paslaugų, jų išlaidos ne visada yra padengiamos draudėjo lėšomis, mat tas susirgimas nėra įtrauktas į sutartyje numatytų draudžiamų ligų sąrašą.
Apskritai jokio draudimo neturintys gyventojai už sveikatos priežiūros paslaugas turi mokėti patys pagal gydymo įstaigos nustatytus paslaugų įkainius, nes neapdraustiesiems garantuojama tik būtinoji medicinos pagalba. Beje, daugelio sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos gali būti gerokai didesnės nei PSD įmokos. Pavyzdžiui, apendicito operacija ir gydymas ligoninėje gali kainuoti nuo 850 iki 1 500 Eur, o vaistų kaina nuo krūties vėžio gali siekti net 67 000 Eur.
VLK primena, kad PSD įmokų surinkimą administruoja „Sodra”, o surinkti mokesčiai pervedami į PSDF. Šio fondo lėšomis yra finansuojama visų apdraustų gyventojų sveikatos priežiūra.
Už dirbančiuosius PSD įmokas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Savarankiškai šias įmokas mokantys žmonės moka 6,98 proc. nuo minimalios mėnesinės algos dydžio (šiuo metu tokia PSD įmoka siekia 38,74 Eur). Valstybės lėšomis draudžiami vaikai, moksleiviai iki 18 m., senjorai, neįgalieji ir kiti socialiai pažeidžiami asmenys, neturintys pajamų, nuo kurių skaičiuojamos PSD įmokos.
Pasitikrinti, ar esate apdraustas PSD, galite VLK interneto svetainės skyrelyje „Ar esate draustas?”
Informaciją parengė: Valstybinė ligonių kasa
