Gerbiamas diplomatinio korpuso vadove, Gerbiami ambasadoriai, Gerbiami diplomatinių atstovybių atstovai, beveik prieš metus susitikome čia, suvokdami didelės karinės agresijos prieš suverenią ir nepriklausomą šalį pavojų. Tuo metu neįsivaizdavome, kokio masto ir siaubo žiaurumus Rusija buvo suplanavusi įvykdyti.
Vasario 24 d. sukanka metai, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą.
Tai buvo – ir tebėra – išties sukrečiantis pavojaus signalas. Jis privertė Europos tautas suvokti grėsmes savo saugumui ir pasiruošti prisiimti atsakomybę. Jis paskatino mus daug daugiau investuoti į gynybą. Jis prisidėjo prie didelio postūmio siekiant energetinės nepriklausomybės nuo agresoriaus.
Tačiau taip pat turėtume nepamiršti, kad Rusijos neišprovokuotai agresijai prieš Ukrainą netrukus sukaks dešimt metų. Karas prieš Sakartvelą vyko beveik prieš 15 metų. Rusijos vaidmuo buvo itin destruktyvus ir dar anksčiau, darant spaudimą kaimyninėms šalims ir bandant apriboti jų suverenitetą.
Kiekvienas kartas, kai buvo imtasi nuolaidžiauti Rusijai, galiausiai tik dar labiau sustiprino jos agresyvias imperialistines ambicijas. Kompromisai su Rusija, kartkartėmis daromi siekiant išlaikyti taikos ir stabilumo regimybę, vis dar mus persekioja.
Šiandien susiduriame su tų lemtingų sprendimų, leidusių Kremliui ne kartą nebaudžiamai išsisukti, pasekmėmis. Pavojingi Rusijos vadovų užmojai galiausiai atvedė šią šalį prie dabartinio karo – didžiausio ir žiauriausio Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Tačiau mūsų bendra patirtis rodo, kad nėra kito būdo sustabdyti Kremliaus ekspansionistinę politiką, kaip tik padėti Ukrainai pasiekti lemiamą pergalę, o Rusijai – strateginį pralaimėjimą.
Turi būti atkurtas visiškas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas. Rusija turi išvesti savo pajėgas už tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų. Turi būti nustatyta už karo nusikaltimus atsakingų asmenų atsakomybė ir atlyginta visa Ukrainai padaryta žala.
O kol kas Rusijos elgesys prieš Ukrainą rodo tik giliausią nepagarbą tarptautinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai. Jis taip pat turi plataus masto pasekmių visame pasaulyje.
Kremlius naudojasi visuotiniu energetinio ir maisto saugumo trūkumu, kad sukurtų papildomą įtampą visame pasaulyje, įskaitant pasaulio pietus. Visa žmonija priversta mokėti kainą už jo veiksmus. Tuo pat metu Rusija imasi ir visuotinio informacinio karo, bandydama kaltinti kitus dėl savo neteisėtų veiksmų.
Negalime leisti, kad Rusijai tai pavyktų. Ukraina turi laimėti ir dėl savo nacionalinio išlikimo bei nepriklausomybės, ir dėl mūsų bendros ateities. Ateities, kurioje demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė nebus tušti žodžiai.
Tad visų Europos tautų ir visų laisvę mylinčių pasaulio šalių pareiga – visomis įmanomomis priemonėmis padėti Ukrainai. Pirmiausia karinėmis, taip pat politinėmis, ekonominėmis, finansinėmis ir humanitarinėmis priemonėmis.
Lietuva viena pirmųjų suteikė pagalbą ir yra pasiryžusi toliau padėti Ukrainai. Iš viso oficiali Lietuvos parama Ukrainai siekia beveik 800 mln. eurų. Be to, mūsų šalies gyventojai privačiai aukoja milijonus eurų karinei technikai ir humanitarinei pagalbai Ukrainai.
Tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu labai svarbus bus mūsų gebėjimas suaktyvinti gynybos pramonę ir paspartinti karinę gamybą. Turime aprūpinti ukrainiečius visomis kovai reikalingomis priemonėmis. Ukrainos pergalė neturėtų būti vilkinama ar atidedama vien dėl tuščių šaudmenų dėžučių. Turime užpildyti savo pajėgumų spragas ir atkurti išeikvotas atsargas.
Reikia ir reikės tvirtos politinės vienybės. Transatlantinė bendruomenė turi išlikti ryžtinga, pasitikinti ir pasirengusi. Tam būtini efektyvūs veiksmai NATO viduje.
Aljansas yra ir išliks tikrasis Europos saugumo ir gynybos pagrindas. Norint sukurti patikimą atgrasymo priemonę, būtina daug labiau sustiprinti NATO rytinį flangą ir Baltijos regioną – priešakinė gynyba tapo mūsų planavimo pagrindu. Turime sutelkti dėmesį į greitą Madride priimtų sprendimų įgyvendinimą. O Vilniaus viršūnių susitikime, kuris bus surengtas Lietuvoje šių metų liepą, turime matyti pasiektą pažangą.
Tikiuosi, kad Vilniuje turėsime atnaujintus gynybos planus ir sprendimus dėl paskirtųjų pajėgų ir išankstinio ginkluotės dislokavimo. Ukrainoje išmoktos pamokos dar kartą pabrėžia, kokia svarbi yra oro gynyba, – šioje srityje taip pat turi būti imtasi svarbių žingsnių.
Dabar jau tapo visiškai aišku, kad Europos NATO sąjungininkės turi padaryti daugiau, kad sustiprintų savo žemyno saugumą ir gynybą. Todėl turi būti užtikrintas transatlantinis naštos pasidalijimas.
Jei į savo sprendimus žiūrime rimtai, turime daugiau investuoti. Lietuva norėtų, kad sąjungininkės susitartų dėl tolesnio ir ambicingesnio išlaidų gynybai didinimo po 2024 metų. Galėtume jį pavadinti Vilniaus investicijų gynybai pasižadėjimu. Lietuva jau padidino savo gynybos biudžetą iki 2,52 proc. nuo BVP 2023 metams. Ir ties tuo nesustosime. Dabartinėje strateginėje realybėje 2 proc. nuo BVP turėtų tapti grindimis – ne lubomis.
Taip pat džiaugtumėmės, jei viršūnių susitikime galėtume pasveikinti Suomiją ir Švediją kaip naująsias NATO nares. Jų narystė Aljanse gerokai padidintų visos transatlantinės erdvės saugumą.
Žinoma, Ukrainai taip pat bus skirta daug dėmesio viršūnių susitikimo darbotvarkėje. Manau, kad turėtume rasti būdą, kaip kuo labiau priartinti Kyjivą prie Aljanso. Ukraina yra Europos dalis; jos ateitis – transatlantinėje šeimoje!
Gerbiami ambasadoriai,
taika, gerovė ir saugumas yra pagrindiniai Europos Sąjungos pasiekimai. Žaliojo susitarimo įgyvendinimas, ES vidaus rinkos stiprinimas, inovacijų skatinimas, veiksminga kaimynystės politika ir partnerystė su kitomis šalimis, saugumo didinimas, įskaitant kovą su nelegalia migracija, yra pagrindiniai mūsų ES politikos prioritetai.
Nuoširdžiai tikiu, kad mūsų sėkmė vieną dieną bus matuojama mūsų gebėjimu užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir saugumą visame mūsų regione ir už jo ribų.
Būdami ištikimi ES plėtros proceso rėmėjai, nekantriai laukiame Komisijos ataskaitos apie visų ES šalių kandidačių padarytą pažangą, kuri bus paskelbta vėliau šiais metais.
Tikimės, kad Moldova eis ES integracijos keliu, tvirtai pasiryžusi vykdyti reformas. Taip pat tikime Sakartvelo europine ateitimi ir esame įsitikinę, kad politinė lyderystė yra svarbi brėžiant visuomenės gaires.
Svarbiausia, kad tikime Ukrainos gebėjimu vykdyti būtinas reformas ir kuo greičiau pradėti derybas dėl narystės, kai tik bus įvykdytos sąlygos, galbūt net šiais metais.
Taip pat remiame Specialiojo tribunolo agresijos prieš Ukrainą nusikaltimams tirti įsteigimą ir neatidėliotiną Rusijos įšaldyto turto panaudojimą Ukrainos atstatymui.
Lietuva kartu su bendramintėmis šalimis pastaruoju metu siekia sustiprinti kovą su sankcijų apėjimu. Itin svarbu užtikrinti, kad tiems subjektams, kurie vis dar nori padėti Rusijai, ilgalaikė kaina būtų didesnė už trumpalaikę naudą.
Masinės tarptautinės energetikos sankcijos Rusijos karo mašinai ką tik buvo pradėtos taikyti. Nors Rusijos naftos ir naftos produktų kainų ribų nustatymas yra svarbus žingsnis, tarptautinė bendruomenė neturėtų ties tuo sustoti. Itin svarbu kuo greičiau priimti 10-ąjį ES sankcijų paketą (ir vėlesnius) – be spragų ir išlygų.
Kalbėdamas apie ekonomiką, skaitmeninę darbotvarkę ir Žaliąjį susitarimą, ypač apie padėtį energetikos sektoriuje, išlieku optimistiškai nusiteikęs. Manau, kad sunkias pamokas jau išmokome. Mums pavyko sutelkti ir ES politinę valią, ir finansines priemones. Dėl dabartinės energetikos krizės, didelės infliacijos ir tiekimo grandinių sutrikimų klausimai, susiję su tiekimo saugumu, konkurencingumu ir prekyba, yra kaip niekada svarbūs. Todėl turime paspartinti Europos ekologiško ir skaitmeninio persitvarkymo planus.
Lietuva jau atliko didžiąją dalį namų darbų. Praėjusių metų balandį mano šalis tapo pirmąja ES šalimi, visiškai atsisakiusia rusiškų gamtinių dujų ir naftos.
Prieš daugiau nei 30 metų pradėjusi nuo visiškos energetinės priklausomybės, Lietuva palaipsniui tapo regioniniu dujų centru ir patyrusia SGD terminalų vystytoja. Dabar esame pasirengę padėti kitiems – tiek ES valstybėms narėms, tiek Europos partnerėms, pavyzdžiui, Ukrainai, taip pat Lotynų Amerikos, Afrikos bei Indijos ir Ramiojo vandenynų šalims. Šiuo metu taip pat kuriame ambicingus planus iki 2030 m. tapti savarankišku ekologiškos elektros energijos gamintoju.
Gerbiami ambasadoriai,
naudodamasis proga norėčiau priminti, kad šiemet Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų. Reikšminga tai, kad mūsų sostinės gyvavimo pradžią žymi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai. Jis rašė tuometiniams Europos valstybių vadovams, pirkliams, amatininkams ir kitiems novatoriškiems žmonėms, pristatydamas Vilnių kaip atvirą miestą, o Lietuvą – kaip tolerancijos ir pagarbos kitiems šalį.
Iki šių dienų Lietuva ištikimai laikosi Gedimino kredo. Jis padėjo mums susikurti investicijoms patrauklios, saugios ir inovatyvios šalies reputaciją. Be to, Lietuva tapo įkvepiančia tarpkultūrinių mainų vieta.
Puikus investicinis klimatas, aukštos kvalifikacijos darbo jėga, infrastruktūra, skaitmeninės paslaugos ir mokesčių lengvatos daro Lietuvą puikiu pasirinkimu tiek didelėms korporacijoms, tiek startuoliams. Praėjusiais metais į Lietuvą atėjo beveik 60 tiesioginių užsienio investicijų projektų, o įsitvirtinę investuotojai toliau plėtėsi. Mūsų inžinerinė pramonė, IT ir finansinių technologijų sektoriai yra gerai žinomi Europoje ir toli už jos ribų.
Nuolatinis dėmesys gyvybės mokslų sektoriui taip pat lėmė didžiausią augimo tempą regione. Labai kviečiame Jūsų šalių įmones dalyvauti rugsėjo 20–21 d. Vilniuje vyksiančioje didelėje tarptautinėje parodoje „Baltic Life Sciences“.
Lietuva tvirtai įsitikinusi, kad ilgalaikis mūsų nacionalinės ekonomikos atsparumas ir augimo perspektyvos priklauso nuo bendradarbiavimo su skaidriomis ir prognozuojamomis rinkomis, su šalimis, kurios gerbia demokratiją, tarptautinės prekybos taisykles ir sąžiningą konkurenciją.
Štai pernai Lietuvos eksportas išaugo 28 proc. ir siekė daugiau kaip 44 mlrd. eurų. Tradiciškai pagrindinė Lietuvos rinka yra ES, tačiau eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas dalis nuolat auga. Mūsų strategija kurti aktyvesnius santykius su bendramintėmis Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis duoda labai teigiamų rezultatų prekyboje. Todėl toliau plečiame ambasadų tinklą Australijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre. Džiaugiuosi, kad yra abipusis interesas atidaryti naujas ambasadas ir prekybos atstovybes Vilniuje.
Baigdamas norėčiau pakviesti kiekvieną iš Jūsų ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo galimybių, skatinti žmonių tarpusavio ryšius. Linkiu, kad ir toliau kartu dirbtume gindami demokratiją, laisvę ir kurdami gerovę.
lrp.lt
