Tarnybą Europos prokuratūroje baigė Europos prokuroras Tomas Krušna, kuris į šias pareigas buvo paskirtas sutrumpintam trejų metų laikotarpiui. Šiuo metu Europos prokuratūros veikloje dalyvauja 22 valstybės.
Prokuroro Tomo Krušnos teigimu, tai buvo įdomiausias šiai dienai ir turiningiausias jo profesinės karjeros laikotarpis. Apie sumanymą kurti Europos prokuratūrą prokuroras pasakoja išgirdęs 2003 m., Lietuvai dar tik rengiantis tapti Europos Sąjungos nare. 2013 metais, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu, T. Krušna dalyvavo sudėtingose derybose dėl steigiamos Europos prokuratūros Reglamento.
Laimėjęs keletą etapų apėmusią atranką 2020 m. T. Krušna tapo Europos prokuroru ir pradėjo darbą šioje Europos baudžiamojo persekiojimo struktūroje. Per šį laikotarpį centriniame padalinyje Liuksemburge buvo sukurta institucijos struktūra, atrinktas personalas, sukurtos skirtingų nusikalstamų veikų tyrimo grupės, nustatyti ryšiai su pagrindiniais instituciniais partneriais OLAF, Eurojust, Europol, pradėta formuoti baudžiamojo persekiojimo, įrodymų rinkimo ir vertinimo praktika.
Vykdydama savo pagrindinę – baudžiamojo persekiojimo, funkciją Europos prokuratūra nuo savo veiklos pradžios pradėjo jau apie 1500 tyrimų, kuriuose vykdytos sudėtingos tarptautinės operacijos, o turto konfiskavimo ir žalos atlyginimo tikslais, atitinkamais Europos prokurorų sprendimais apribotos nuosavybės teisęs į daugiau nei 500 milijonų eurų.
Europos prokuroro T. Krušnos kadencijos metu buvo nustatytos bendradarbiavimo kryptys su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, taip pat Europos Sąjungos paramą administruojančiomis institucijomis. Per trejų metų Europos prokuroro T. Krušnos kadencijos laikotarpį į Lietuvos teismus perduotose baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimo ES lėšomis, korupcijos, kontrabandos bendra nustatyta žala, padaryta šiomis veikomis, viršija daugiau nei 10 milijonų eurų.
Prokuroro T. Krušnos iniciatyva taip pat pradėti tradiciniais tampantys Baltijos šalių Europos deleguotųjų prokurorų susitikimai. Be to, šiais metais Lietuvos ir Latvijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų atstovų delegacijos nauju formatu susitiko Europos Prokuratūros centrinėje būstinėje Liuksemburge. 2023 m. įvyko ir vyriausiosios prokurorės Lauros Koveši vizitas į Lietuvą, kuri pažymėjo Lietuvoje veikiančio Europos deleguotųjų prokurorų biuro veiklos efektyvumą, lyderystę ir kompetenciją.
Pasibaigus T. Krušnos kadencijai darbą Lietuvos Europos prokuroro pareigose pradės Gedgaudas Norkūnas, iki dabar ėjęs Europos deleguotojo prokuroro pareigas.
Apie Gedgaudo Norkūno paskyrimą šių metų liepos 3 d. paskelbė Europos Sąjungos (ES) Taryba. Primename, kad 2019 metais, skiriant Europos prokurorus pirmai kadencijai, burtų keliu buvo sudaryta 11 valstybių grupė, tarp kurių pateko ir Lietuva, kurių prokurorai buvo paskirti trumpesnei – trejų metų kadencijai. Tai padaryta tam, kad kas trejus metus įvyktų ik pusės Europos prokurorų rotacija. 2022 m. birželio 29 d. Vyriausybės nutarimu į Europos prokurorus buvo pateiktas 3 kandidatūrų sąrašas, iš kurių Europos Sąjungos Taryba pasirinko vieną.
Europos prokuratūra yra nuo 2020 m. veikianti nepriklausoma Europos Sąjungos institucija. Ji atsakinga už ES finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir bylų perdavimą teismui. Tokie nusikaltimai apima kelių rūšių sukčiavimą, sukčiavimą PVM kai padaroma daugiau 10 milijonų eurų žala, pinigų plovimą, Europos Sąjungos fondų lėšų pasisavinimą, sukčiavimą, korupciją ir kt.
Europos prokuratūra atlieka tyrimus, vykdo baudžiamojo persekiojimo veiksmus ir atlieka prokuroro funkcijas kompetentinguose dalyvaujančių valstybių narių teismuose, kol byla galutinai išnagrinėjama ir priimamas sprendimas.
Europos prokuratūros (EPPO) foto, prokuraturos.lt informacija.
