Europos Sąjungos įstatymų leidėjai ketvirtadienį tylos minute pagerbs Holokausto aukas ir pasveikins jį išgyvenusią šimtametę senolę, pasauliui prisimenant nacių režimo vykdytą žydų tautos genocidą ir minint 77-ąsias Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metines.
Margot Friedlander (Margo Frydlander) kreipsis į Europos Parlamentą Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga.
2005 metų lapkritį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria sausio 27-oji buvo paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. 1945 metų sausio 27 dieną sovietų kariai išvadavo Aušvico mirties stovyklą, kur buvo išžudyta 1,1 mln. žmonių.
Dėl koronaviruso pandemijos šįmet daugelis atminimo renginių vyks virtualiai. Visgi vietovėje, kur per Antrąjį pasaulinį karą veikė Aušvico mirties stovykla, numatyta nedidelė aukų pagerbimo ceremonija.
Prasidėjus pandemijai Aušvico memorialas buvo uždarytas, tačiau pernai birželį vėl buvo atvertas lankytojams.
Antrojo pasaulinio karo metais per nacių vykdytą Holokaustą buvo išžudyta apie 6 mln. Europos žydų. maždaug 1,5 mln. aukų buvo vaikai.
Šimto metų sulaukusi M. Friedlander buvo sulaikyta 1944-aisiais, kai slapstėsi, ir buvo atvežta į Terezino getą dabartinės Čekijos teritorijoje. Metais anksčiau jos mama ir brolis buvo išvežti į Aušvico mirties stovyklą, kur abu buvo nužudyti.
M. Friedlander kartu su vyru 1946 metais migravo į Jungtines Valstijas, o 2010-aisiais sugrįžo į Berlyną. Nuo tada senolė keliauja po Vokietiją ir dalijasi prisiminimais, skatindama atminti Holokaustą.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis (Šarlis Mišelis) pabrėžė, jog labai svarbu minėti Šoa (Holokausto) aukų atminimo dieną, nes kasmet lieka vis mažiau gyvų jo liudininkų.
„Bėgat metams Šoa lėtai virsta istorijos įvykiu, – sakė Ch. Michelis. – Vis labiau tolimu, vis abstraktesniu. Ypač jaunesnėms europiečių kartoms. Paradoksalu, tačiau dėl to kuo daugiau metų praeina, tuo svarbesnis tampa minėjimas.“
Lietuvos žydų bendruomenės ragino tą dieną aplankyti žydų žudynių vietas ir pagerbti nužudytuosius padedant simbolinį akmenuką.
Antrojo pasaulinio naciai siekė sunaikinti visus Europos žydus – holokaustas vyko būtent nacių okuptose teritorijose. Pirmą kartą istorijoje pramoniniai metodai buvo naudojami masiniam visos tautos naikinimui. Nužudyta apie šešis milijonus žmonių, 1 500 000 iš jų – vaikai. Masinis žydų tautos naikinimas – vykdytas ir Lietuvoje. Jame, deja, dalyvavao ir Lietuvos piliečiai. 1941–1944 m. faktiškai buvo sunaikinta beveik visa iki tol buvusi gausi žydų tautinė mažuma Lietuvoje, apie 90–95 proc. mūsų šalies žydų. Vien Kauno IX forte nacių okupacijos laikotarpiu nužudyta apie 50 tūkst. žmonių, apie 30 tūkst. jų buvo žydai.
BNS, kaunieciams.lt
