Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Video
  • Renginiai
  • Grupės
  • Apklausos
  • Horoskopai
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Kriminalai
    • Sportas
    • Video
  • Sportas
  • Horoskopai
  • Renginiai
  • Apklausos
  • Grupės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

M. Puidokas: Europos Komisija pritaria laiko nebesukiojimui

  • 2018-09-24
  • Gabrielė Lukšytė
  • Sveikata
Dalinkitės

Laiko sukiojimo klausimas – tik dar vienas įrodymas, kad norint yra įmanoma viskas. Atkakliai siekiant teisingų tikslų pokyčiai įmanomi ir tampa visiškai realūs.

Mano Seime inicijuotas ir Premjero Sauliaus Skvernelio palaikytas kreipimasis į Europos Komisiją (EK) įgauna pagreitį ir kūną. Jau 2019 metais gali būti atšauktas laikrodžio sukiojimas. 2017 m. spalio 30 d. mano teiktas LR Seimo nutarimas buvo priimtas. Šiai pozicijai taip pat pritarė ir Ministras Pirmininkas bei jo Vyriausybės ministrai.

Nors apklausos dėl laiko sukiojimo buvo atliktos daugelyje ES šalių, bet nei viena iš jų šiuo klausimu oficialiai nesikreipė į ES institucijas. Tik Lenkijos Parlamente buvo pradėti svarstymai taip pat atsisakyti laiko sukiojimo ir tą palaikė Suomijos Vyriausybė. Istorijoje bus pažymėta, kad būtent Lietuvos Vyriausybė pirmoji oficialiai kreipėsi dėl laiko sukiojimo atsisakymo į EK.

Europos Parlamentas paragino to imtis Europos Komisiją ir pateikti pasiūlymą dėl direktyvos pakeitimo. Rezoliucija buvo priimta, kai už ją balsavo 384, o prieš – 153 parlamento narių. Europos Komisija svarstė ir pasiūlė atsisakyti laiko sukiojimo. ES bręsta galutinis sprendimas, kuris nulems, kad 2019-ųjų kovą paskutinį kartą persuksime laiką. ES šalys narės dabar turi tik pasirinkti, kurį laiką norės pasilikti – vasaros ar žiemos. Dauguma gyventojų Lietuvoje palaiko vasaros laiko palikimą.

Daugelis netikėjo, kad tokia maža šalis kaip Lietuva išjudins tokio kalibro pokytį. Dabar jau galima džiaugtis, kad drąsiu kreipimusi į Europos Komisiją ne tik apgynėme savo šalies piliečių interesą, bet ir parodėme oponuojančioms jėgoms seną tiesą – kartais pokyčiai neįvyksta ne todėl, kad jie neįmanomi, o todėl, kad niekas nesiima atsakomybės žengti pirmą reikiamą žingsnį.

Lietuviai teisūs – europiečiai nenori persukinėti laikrodžių

Visose ES šalyse, kuriose vykdytos apklausos dėl laiko sukiojimo, rezultatai vieningi: žmonės persukinėti laiko nenori. Lietuvoje buvo atlikta tūkstančio pilnamečių gyventojų apklausa, kuri parodė, kad net apie 80 proc. lietuvių nepritaria laiko sukiojimui. Dar visai neseniai daug aukštų politikų atvirai juokėsi, šaipėsi, vadino visa tai populizmu ir sakė, kad Europos Komisijoje mes visi apsijuoksime, nes jai neįdomus toks menkas klausimas. Tada visiems atsakydavau, kad to nori Lietuvos žmonės ir Valstybės vadovų bei Seimo narių pareiga stengtis vykdyti žmonių valią, saugoti jų sveikatą.

Man buvo oponuojama, kad Briuselis niekada nesutiks ir neverta gadinti santykių, nes žmonės patys nežino, ko nori. Akivaizdu viena – klausimas pripažintas išties svarbiu ir absoliuti dauguma apklaustųjų visoje Europoje tai palaiko bei nori atsisakyti laiko sukiojimo: Rugpjūtį Europos Komisijos atlikta viešoji konsultacija dėl laiko sukiojimo atskleidė, kad iš 4,6 mln. apklausoje dalyvavusių ES šalių narių žmonių už laiko persukimo nutraukimą pasisakė net 84 procentai apklaustųjų.

Nobelio premijos laureatai patvirtina žalą žmonėms ir gyvūnams

Turime pakankamai įrodymų, kad toks laiko sukiojimas – žalingas tiek mums, žmonėms, tiek gyvūnams. Tai galbūt jaučia ne visi, tačiau jautresnio organizmo savininkai, o ypač vaikai ir senyvo amžiaus žmonės neretai laiko persukimo pasekmes jaučia ilgai. Nobelio premijos laureatams Jeffrey C. Hall, Michael Rosbash ir Michael W. Young pavyko išskirti cirkadinius genus, reguliuojančius žmogaus organizmo ląstelių 24 valandų paros ritmą. Esant genų mutacijų, organizmo paros ritmas gali sutrikti, kartu sutrinka ir kitų organų sistemų veikla.

Kai atsiranda neatitikimų tarp dienos laiko ir mūsų biologinio laikrodžio, vyksta pokyčiai žmogaus organizme. Geriausiai žinomas pavyzdys – vadinamasis ,,jetlag“, kai nuskridę į kitoje laiko zonoje esančią šalį jaučiamės prastai.

Daug, kaip dabar akivaizdu, nepelnyto juoko susilaukė ir dėmesys gyvūnams šiame laiko sukiojimo kontekste. Tačiau ir tokios šalies kaip Vokietija ūkininkų asociacija išsakė savo aiškią poziciją: gyvūnų laiko ciklas nekinta ir jie pirmieji pajaučia pokyčius, sutrikdančius tam tikrus organizmo procesus. Neretai prisitaikyti prie laiko pokyčių organizmui prireikia kelių savaičių, tuo metu krenta darbingumas, kenčia aplinkiniai, gali kilti papildomas stresas.

Tikiuosi, kad šie metai buvo paskutiniai, kada turime tokį beprasmį ir neigiamą poveikį iššaukiantį reiškinį. Džiaugiuosi, kad man pavyko parinkti tinkamus argumentus šiai problemai spręsti ES lygmeniu. Dabar visiems teko įsitikinti, kad demokratijoje svarbiausia žmonių poreikiai ir nuomonė, o ne kai kurių politikų tušti pasvarstymai.

Kauno technologijos universiteto docentas Mindaugas Puidokas

 

lvzs.lt inf.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

Ministras G. Landsbergis Rygoje: Baltijos jūros regione gimsta nauja Europos saugumo architektūra

2023-01-31

Pernai metų „Tele2“ rezultatams įtakos turėjo duomenų suvartojimas ir atsigavęs keliavimas

2023-01-31

Kol vyks geležinkelio ruožo elektrifikacijos darbai, tarpmiestiniai autobusai važiuos dažniau

2023-01-31

Sunkias traumas patyrusiems pacientams – reabilitacijos galimybės Kauno klinikose

2023-01-31

A. Dulkys: būtina didinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą, kad pacientai nebūtų varinėjami iš kabineto į kabinetą

2023-01-31

Kaune rasti lavonai

2023-01-31
Europos Humanitarinio Universiteto profesorė Rasa Čepaitienė

Aukojimas

2023-01-31

Gražulis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl neteisėto Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen spaudimo Seimo nariui A. Bagdonui

2023-01-31

R. Budbergytės siūlymas: valstybė žmonėms galėtų suteikti mokestinį kreditą

2023-01-31

Vaikų darželis, formuojantis asmenybes

2023-01-31

Antklodės prisitaikančios prie individualių poreikių

2023-01-31

Konstitucinis Teismas imasi teisinio reguliavimo, susijusio su leidimais nešiotis ir laikyti ginklus

2023-01-31

Penktasis „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo naujokas – Prancūzijoje žaidęs puolėjas

2023-01-31

Prezidentas lankėsi parodoje Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti

2023-01-31

Nepalankios pasaulinės tendencijos pasivijo ir Lietuvos ekonomiką

2023-01-31

Savo klaidas Atėnuose pripažinęs Maksvytis – apie blogą metą žaisti prieš čempionus ir pastabą komandai (VIDEO)

2023-01-31

Tarp įdomiausių KTU saugomų knygų – ir seniausia knyga Kauno bibliotekose

2023-01-31

Lietuvos futbolo teisėjams pristatyti VAR technologijos ypatumai

2023-01-31

Galingai NBA rungtynėse žaidęs D. Sabonis dėl pražangų susitikimo pabaigą stebėjo nuo suoliuko

2023-01-31
Avarijos

Savaitgalį daliai vairuotojų nerūpėjo nei jų pačių, nei kitų saugumas

2023-01-31

Premjerė pasveikino rašytoją Saulių Tomą Kondrotą jubiliejaus proga

2023-01-31

Seimo nariai ieškos būdų supaprastinti gatvių asfaltavimą miestuose

2023-01-31

LKL pirmenybėse Utenos ir Gargždų klubų pergalės

2023-01-30

Turizmo sektoriui dar vienas Aušrinės Armonaitės ministerijos paspirtukas

2023-01-30

Lietuvos teniso rinktinės tikslas – pirmoji Daviso taurės varžybų grupė

2023-01-30

Kauno Teismui perduota byla dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo

2023-01-30

Prieš Europos čempionatą – dviratininkų medaliai Lenkijoje

2023-01-30

Trys Lietuvos klubai užsitikrino vietas Baltijos rankinio lygos ketvirtfinalyje

2023-01-30

Vykdomojo komiteto posėdyje patvirtinti Lietuvos nacionalinių futbolo rinktinių treneriai

2023-01-30

Kaune paminėtas monsinjoro Pranciškaus Tamulevičiaus (1927–1947–2006) gimimo 100-metis: padėka Dievui ir švento gyvenimo liudijimai (2023 01 29)

2023-01-30




Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.


Pasidalinti žinia

Rekvizitai

UAB “Informacinis centras”
Įmonės kodas: 305930633
PVM mokėtojo kodas: LT100014557711
Banko sąskaita: LT897044090102522014

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Copyright © 2023 Kauniečiams kasdienės naujienos