Vilnius, sausio 3 d. (ELTA). Anksčiau į laisvę nepaleistas buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys parašė skundą aukštesnės instancijos teismui.
V. Gapšys pabrėžia, kad įvykdė visus individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir yra skatintas.
„Lygtinio paleidimo komisija nurodo, kad visos charakteristikos yra teigiamos“, – skunde Kauno apygardos teismui rašo V. Gapšys.
Jis prašo panaikinti gruodžio 12 dienos Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą.
„Skundas gautas gruodžio 18 dieną, gruodžio 22 dieną buvo išsiųstas nagrinėjimui į Kauno apygardos teismą“, – Eltai sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Inga Ramanauskaitė. Kauno apygardos teismas dėl nuteistojo skundo pasisakys sausio 8 dieną.
Pernai gruodžio 12 dieną Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai nepatenkino „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kalinčio buvusio Seimo nario V. Gapšio skundo dėl komisijos sprendimo nepaleisti jo iš kalėjimo anksčiau laiko.
Teisėjas Ričardas Juodis nusprendė, kad nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teisėjas mano, kad V. Gapšio elgesys nėra taip pakitęs, kad jau galima būtų jį paleisti į laisvę, nuteistasis iki šiol neigia savo kaltę.
Lygtinio paleidimo komisija lapkritį priėmė nutarimą netaikyti buvusiam politikui lygtinio paleidimo iš Kauno kalėjimo.
Per visą kalinimo laiką V. Gapšys buvo vieną kartą skatintas, drausminės nuobaudos jam nebuvo skirtos.
Komisijos vertinimu, nors nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, jo visos charakteristikos yra teigiamos, tačiau išoriškai teigiamas elgesys laisvėje nesutrukdė jo nusikalstamam elgesiui.
Komisija nurodo, kad ekspolitikas patiria sunkumus identifikuojant problemines sritis, kurios gali turėti įtakos naujų iššūkių atsiradimui, nepasimoko iš savo klaidų, atkreipiamas dėmesys, kad buvęs Seimo narys savo elgesiu padarė itin didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei, jos pilietinei visuomenei, nes jo veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas daugeliu svarbiausių valstybės bei savivaldybės atstovaujamų institucijų – Seimu, ministerijomis, savivaldybėmis.
„Asmens ankstyvas paleidimas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Nuteistasis teistas antrą kartą. Nusikalstamos veikos yra baigtinės, apgalvotos, siekiant materialinės naudos politinei partijai ir juridiniams asmeniui. Nuteistasis kategoriškai neigia savo kaltę, neigė ir ankstesnio vertinimo metu“, – mano Lygtinio paleidimo komisija.
„Manytina, kad šiuo atveju asmenį gali paveikti tik nubaudimo tikslas, kuris atsižvelgiant į palyginti didelę neatliktos bausmės trukmę, šiuo metu dar nėra pasiektas. Intensyvi priežiūra nesusijusi su korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų recidyvo valdymo kontrole, todėl siūlo nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo“, – teigia komisija.
Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant bausmę
V. Gapšio skundą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas R. Juodis atkreipė dėmesį, kad nuteistojo suvokimas apie savo neteisėtą elgesį ir kaltės kvestionavimas negali būti nevertinami sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.
„Būtina įvertinti, ar nuteistasis padarė tokią pažangą ir suprato savo veiksmus, kad jo elgesio korekcija galėtų būti tęsiama probacijos sąlygomis. Šiuo atveju nuteistasis nesupranta savo elgesio ir iš jo kilusių pasekmių, kaltę dėl nusikalstamų veikų neigia. Todėl akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu“, – rašoma teisėjo nutartyje.
Teisėjas R. Juodis pabrėžia, kad V. Gapšys laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų padarymą, nuteistasis buvo viešas asmuo, valstybės tarnautojas, kuriam keliami aukštos moralės ir sąžiningumo reikalavimai, tačiau užimdamas šias pareigas atliko korupcinio pobūdžio nusikaltimus.
„Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. (…) Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas. Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų“, – paskelbė teismas.
Priimdamas nutartį atmesti skundą dėl lygtinio paleidimo, teisėjas rėmėsi ir V. Gapšiui paskelbto nuosprendžio išvadomis. Jose sakoma, kad V. Gapšio bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant laisvės atėmimo bausmę kalėjime, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu. Minėta pažanga turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o į lygtinai paleistas nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
„Pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos“, – paskelbė teisėjas R. Juodis ir atmetė V. Gapšio skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
ELTA primena, kad teismai ne pirmą kartą atmetė ekspolitiko skundą dėl lygtinio paleidimo – Kauno apylinkės teismas pernai birželį atmetė V. Gapšio skundą, kuriuo jis prašė panaikinti gegužės 13 dieną Lygtinio paleidimo komisijos priimtą nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos su intensyvia priežiūra, tai yra su apykoje.
Vėliau Kauno apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas ir komisija tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir nepažeidė teisės normų. Jis paskelbė, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties.
V. Gapšiui skirtos laisvės atėmimo bausmės pabaiga yra 2028 m. vasaris, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jam skyrė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2023 m. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.
Už tai buvo susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.
Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.
V. Gapšiui, R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. E. Masiuliui kaip ir V. Gapšiui nepavyksta lygtinai išeiti į laisvę.
